A dalis

Taip, taip, žinau. Mano kaimynai yra kurčnebyliai. Jie kalba ženklais.

Gestų kalba – labai graži.

Gestais gestikuliuoja klausos negalią turintys žmonės. Žinau apie šią kalbą iš vertėjų, kurie verčia žinias televizijoje.

Gestų kalba – labai graži. Kurtieji taip puikiai valdo mimikas, jų rankos nuolat juda. Gražu. Ir truputį gaila, kad negirdi, kas yra aplinkui. Paukščių, žmonių kalbos... Aišku, jie gali paprastomis temomis pasikalbėti dėl gestų. Bet kažko rimto pasakyti neįstengia.

Gestai yra pagalba kurtiesiems. Jie gali susikalbėti, bet tai nėra kalba. Nemanau, kad jos reikia mokytis.

Ooo, gestai... Matau daug tokių žmonių, kurie kalba gestais gatvėje, televizijoje vertėjas kažką makaluoja. Kartais būna juokinga, o kartais aš viską suprantu.

Gestų kalba yra turtinga kalba. O kuo? Ai, nežinau. Na va, rankos, veidas nuolat juda. Kaip koks sportas.

Gestų kalba yra visavertė, savarankiška kalba.

Gestai yra puiki kalba, ja galima susikalbėti visame pasaulyje, nes ja kalba kurtieji.

Gestai atrodo kaip realybėje esantys objektai, daiktai ir kt. Taigi manau, kad gestų kalbos galima greitai ir lengvai išmokti.

Gestai – kaip pagalbinė priemonė, kaip lietuvių kalba, tik gestais rodoma.

Gestų kalba – kaip pantomima ar kokios iliustracijos erdvėje. Gražu žiūrėti.

Skaičiau apie gestų kalbą. Taip, ją sukūrė girdintieji, nes norėjo padėti kurčnebyliams... Pala, gal dabar jau taip negalima sakyti. Na, tiems, kurie negirdi.