Sveiki! Esu Kęstutis, mano vardas gestų kalba yra toks (parodo). Esu Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas. Dabar yra 2020-ieji metai. Šie metai yra itin svarbūs: 1995 metais lietuvių gestų kalba buvo pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba, tad šiais metais minime šios ypatingos dienos 25-erių metų sukaktį. Žvelgiant į praeitį, galiu teigti, kad kurčiųjų gyvenimo sąlygos buvo kitokios nei šiandien. Pavyzdžiui, jeigu girdinčiųjų šeimoje gimdavo kurčias vaikas jis buvo priverstas dirbti kasdienius lauko darbus kaime, galimybės mokytis ar studijuoti, taip, kaip tą galite daryti jūs, anuomet kurtieji neturėjo. Jie dirbo ūkio darbus, gyveno pavieniui, nieko nežinodami apie vieni kitus, nevartojo gestų kalbos. Patys pagalvokite, kaip jie jautėsi? Ar suprato savo, kaip kurčiojo tapatybę? Jie visą laiką turėjo prisitaikyti  prie girdinčiųjų, kas žinoma, buvo itin nelengva. Tad štai, kokie sudėtingi buvo laikai.

1938 metai yra svarbūs, nes tuomet buvo įsteigta kurčiųjų draugija. Ji buvo įsteigta tam, kad išsibarstę kurtieji galėtų susiburti draugėn ir puoselėti savo bendruomenę. Stiprūs kurčiųjų bendruomenės lyderiai buvo pasiryžę kurčiųjų problemas spręsti, iškovojant jiems geresnes socialinio gyvenimo sąlygas. Ankščiau Lietuvos kurčiųjų draugijai vadovavo ne kurtieji ar gestakalbiai asmenys, o ministerijos paskirti girdintieji asmenys. Tuo laiku kurtieji turėjo paklusti girdintiesiems. Tačiau dabar laikai yra pasikeitę. Patys kurtieji išsireikalavo, jog Lietuvos kurčiųjų draugijai vadovautų kurtieji arba gestų kalbą vartojantys asmenys. Po kelerių metų nuo Lietuvos kurčiųjų draugijos įsteigimo, t.y. 1951 metais buvo įkurta Pasaulio kurčiųjų federacija, vienijanti kurčiuosius iš skirtingų pasaulio šalių (angl. trumpinys WFD). Šios organizacijos tikslas buvo toks pats kaip ir Lietuvos kurčiųjų draugijos – ginti kurčiųjų teises, dalintis patirtimi ir padėti vieni kitiems. 1992 metais Lietuva tapo šios organizacijos nare. Neilgai trukus, 1995 m. gegužės 4 d., Lietuvoje lietuvių gestų kalba buvo pripažinti gimtąja kurčiųjų kalba. Tai buvo padaryta tik Pasaulio kurčiųjų federacijos dėka! Tuometinis Lietuvos kurčiųjų draugijos pirmininkas, dalyvaudamas Pasaulio kurčiųjų federacijos susitikimuose, suprato, jog šios kalbos pripažinimas atveria didesnes galimybes kurtiesiems: plėsti gestų kalbos vertimo paslaugų spektrą, organizuoti lietuvių gestų kalbos kursus.

Anksčiau ir lietuvių gestų kalbos vertėjų nebuvo daug. Tai sąlygojo ir ribotas kurčiųjų galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose. Pirmieji kurtieji, studijavę universitetuose, neturėjo galimybės gauti gestų kalbos vertimo paslaugas; studijos jiems kainavo begales asmeninių pastangų – teko patiems daug skaityti, dalyvauti paskaitose be galimybės suprasti girdinčiųjų pokalbius. Dabar visa tai praeityje! Kiekvienas studentas gali gauti gestų kalbos vertėjo paslaugas studijų metu.

Kitas svarbus aspektas, gestų kalbos vertėjai nebuvo neutralūs vertimo procese; jų paslaugos buvo panašesnės į socialinio darbuotojo darbą. Neretai kurčiojo nuomonė nebuvo išverčiama manat, jog ji neteisinga. Kurtieji neturėjo galimybės išreikšti savo minčių, atstovauti savo teisėms. Šiais laikais gestų kalbos vertėjai yra neutralūs, išmato profesinės etikos nuostatas, žino kaip elgtis vertimo situacijose. Kurtieji gali laisvai reikšti mintis lietuvių gestų kalba, o vertėjai viską nuosekliai išverčia į žodinę kalbą.

2001 m. buvo įsteigti Lietuvių gestų kalbos vertimo centrai. Iki 2019m. egzistavę 5 Lietuvių gestų kalbos vertimo centrai, buvo reorganizuoti įsteigiant vieną Lietuvių gestų kalbos vertimo centrą, kuris paslaugas teikia visoje Lietuvos teritorijoje.

Man yra tekę dalyvauti Kaliningrade vykstančiame imituojamų dainų festivalyje. Buvau komisijos nary sir turėjau vertinti dalyvių pasirodymus. Kartą, bebendraujant su kitų šalių atstovais, prie mūsų priėjo itin įspūdinga moteris. Ji buvo iš tiesų stulbinanti, kiek vyresnio amžiaus, dėvėjo blizgantį, raudoną švarką, segėjo didžiulius, žiedo formos auskarus, avėjo aukštakulnius, buvo ryškiai pasidažiusi lūpas. Žvelgdamas į ją galvojau, jog veikiausiai ji užima aukštas pareigas, galbūt yra ministerijos atstovė. Priėjusi prie mūsų ji paprašė prisistatyti, tačiau ji pati to nepadarė. Todėl natūralu, jog vienas iš svečių paklausė, kas ji tokia. O ji gana arogantiškai atsakė:

– Aš gestų kalbos vertėja. Eikite paskui mane.

Ir visas būrys nusekė paskui ją. Aš jaučiau, kad išgyvenu tą pačią situaciją, kurią Lietuvoje yra patyrę kurtieji, kuomet gestų kalbos vertėjai priimdavo sprendimus už juos, teikdavo nurodymus, ką jie turi daryti, o patys kurtieji savo valios reikšti negalėjo.

Iš tiesų, per šį laiką įvyko daugybė pokyčių. Susitikus su kurčiaisiais ir paklausus jų apie šiandieninę jų situaciją, visi lyg vienas tvirtina, jog yra įvykę nemažai  pokyčių, daug kas pasiekta kurčiųjų bendruomenės labui., pavyzdžiui, jie gali gauti vertimo paslaugas, nuotolines vertimo paslaugas ir kt. Be abejo, toli gražu nėra taip, jog kurtiesiems gyvenimas rožėmis klotas. Vis iškyla kokia problema, kurią turime spręsti. Pavyzdžiui, mano močiutė, kuri jau yra mirusi, augo su girdinčiais tėvais (mano proseneliai). Močiutė pasakojo, jog anksčiau, gimus kurčiam vaikui, buvo didžiulė gėda apie tai kalbėti viešai, buvo gėda prieš kaimynus ir kitus žmones. Buvo nusistovėjusi nuostata, jog kurčias asmuo yra tas pats, kas kvailas. Todėl visą jos vaikystę šeima močiutės kurtumą slėpė, visi vaidino, jog ji girdinti. Žinoma, jai paaugus, apsimetinėti tapo sudėtinga, aplinka pamatė, jog ji visuomet tyli, nekalba, vartoja susikurtus gestus. Tik tuomet šeima atskleidė, jog močiutė negirdi. Iš pradžių būta ir patyčiu, bet laikui bėgant kaimynai apsiprato ir ją priėmė. Man yra tekę bendrauti su proseneliu ir jis pats pastebėjo, jog šiais laikais kurčiųjų gyvenimo sąlygos yra nepalyginamai geresnės. Tačiau, mes patys to nejaučiame, nes to, kas buvo anksčiau nesame patyrę.

Kadangi anksčiau kurtieji buvo pasibarstę, gyveno nutolę vieni nuo kitų, neturėjo galimybės pažinti savo, kaip kurčiojo, identiteto. Dabar, kurtieji dalyvaudami kurčiųjų bendruomenės veiklose, gali bendrauti gestų kalba su kitais kurčiaisiais. Dažnai nutinka taip, kad girdinčiųjų susibūrimuose esantys kurtieji šypsosi, tačiau viduje jaučiasi nepritapę. O bendraudami tarpusavyje jaučiasi laisvi. Tai yra svarbi sąlyga kurčiojo identiteto atsiskleidimui.

Jau minėjau, kad šie, 2020-ieji metai yra labai svarbūs – šiais metais minime gestų kalbos pripažinimo gimtąja kurčiųjų kalba 25-erių metų sukaktį.

Neseniai minėjome Tarptautinę kurčiųjų dieną, net ne dieną, o visą savaitę! 2016 m. Pasaulinė kurčiųjų federacija  pradėjo minėti Tarptautinė kurčiųjų žmonių savaitę Jos metu vyksta įvairūs renginiai, išskiriamos skirtingos temos kiekvienai dienai. Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės temas tvirtina Pasaulinė kurčiųjų federacija, o mes, atsižvelgdami į nutarimus, organizuojame renginius konkrečiomis temomis Lietuvoje.

Lietuvoje pirmą kartą tarptautinė kurčiųjų diena paminėta 1958 metais, Vilniuje, tuometiniame Kurčiųjų kombinate. Nuo tada ji minima kasmet. O dabar net ne viena diena, bet visa savaitė!

Atsigręžę į praeitį matome, kiek visko nuveikta! Pavyzdžiui, ilgą laiką buvo manoma, jog kurtiesiems būdinga meno šaka – imituojamosios dainos, jog poezija gali egzistuoti tik rašytine forma (lietuvių kalba), o dabar mes kalbame apie kurčiųjų kultūrą, poeziją. Vis daugiau jaunų kurčiųjų atranda gestų kalbos poeziją, dainų tekstus perteikia nebe kalkiniu būdu, bet atsižvelgdami į lietuvių gestų kalbos gramatikos ypatumus ir raišką.

Iš tiesų, pasikeitė tiek daug! O kas buvo šių pokyčių iniciatoriai? Taigi mes patys – kurtieji! Labai svarbu, jog patys kurtieji domėtųsi tuo, kas vyksta pasaulyje, Europoje ir naujoves atneštų bei pritaikytų mūsų šalyje. Juk girdintieji už kurčiuosius nieko nepadarys. Svarbu, jog mes patys, atsiraitoję rankoves, imtumėmės darbo.

Iš tiesų, galėčiau daug dar pasakoti kurčiųjų istorijos fragmentų, tačiau rekomenduoju susitikti su kurčiaisiais senjorais ir pakalbinti juos. Sužinosite daug negirdėtų istorijų.

Visiems linkiu branginti gestų kalbą. Nes gestų kalba – tarsi raktas, galintis atverti daugybę durų! Lygiai taip pat ir mes, Lietuvos kurčiųjų draugijos atstovai, stengiamės ją puoselėti: užtikriname atvejo vadybininko, psichologo paslaugas gestų kalba. Taigi, branginkite, puoselėkite gestų kalbą, nes ji – jūsų gimtoji kalba!