Ar žinote, kas yra kurčiųjų menininkų judėjimas De'VIA? De'VIA – tai judėjimas, skirtas kurčiųjų menui, įkurtas 1989 m. De'VIA siekia atspindėti kurčiųjų požiūrį ir vizualinį meną. Iš tiesų, De'VIA – unikali meno rūšis.
Terminas De‘VIA yra akronimas. Pagal pirminę idėją jo reikšmė buvo tokia:
De - Deaf
V - for Viewpoint
I - for Image visualization
A - Art
Lietuviškai - Kurčiųjų požiūrio vizualizacijos menas.
Vėliau kurčiųjų bendruomenė, supratusi, kad menas gali būti kuriamas ne tik kurčiųjų, bet ir kurčneregių, atitinkamai patikslino akronimą. Štai originalus akronimas su angliškais paaiškinimais:
De Deaf & Deaf-Blind Expression of Affirmation, Resistance, and Liberation
V View of how Deaf & Deaf-Blind experience the world
I Images/Motifs/Symbols of the Deaf Experience
A Art, Activism, Aesthetics, and Authentic Expressions of the Deaf Experience.
Lietuviškai:
De Kurčiųjų ir kurčneregių pritarimo, pasipriešinimo ir išsilaisvinimo išraiška
V Požiūris į tai, kaip kurtieji ir kurčneregiai patiria pasaulį
I Kurtumo patirties vaizdiniai, motyvai ir simboliai
A Menas, aktyvizmas, estetika ir autentiškos kurtumo patirties išraiškos
Judėjimą įkūrė devyni kurtieji. Viena jų, N. Rourke, yra gerai žinoma dėl kovos įgyvendinant De'VIA planą, kurio tikslas – didinti kurčiųjų meninį sąmoningumą ir palaikyti kurčiuosius menininkus.
- Rourke pradėjo piešti būdama šešerių metų. Jos tėvai dar nežinojo, kad ji gimė kurčia. Ji užaugo San Diego mieste, Kalifornijoje, lankė girdinčiųjų mokyklą ir buvo mokoma pagal griežtą oralistinio mokymo programą.
Kai ji įsitraukė į De'VIA judėjimą, suprato, kad atrado savo aistrą. Ji ilgai delsė išreikšti savo patirtą audizmą ir spaudimą, kurį patyrė iš oralistinio mokymo šalininkų. Iš pradžių ji nedrįso rodyti savo darbų pasauliui, tačiau galiausiai tai padariusi nebegalėjo sustoti. Jos piešinių temos: kurtystė, kurčiųjų kultūra, audizmas, kurčiųjų istorija, kurčiųjų politika, amerikiečių gestų kalba, dvikalbystė.
- Rourke teigia, kad jos kūryboje dominuoja pasipriešinimo ir išsilaisvinimo temos, politiniai pareiškimai visuomenei, edukacinės ir sąmoningumo skatinimo temos, pasididžiavimas gestų kalba bei kurčiųjų bendruomene. Ji kuria naudodama žodžius, vaizdinius, spalvas ir kitokias konstrukcijas, vaizduojamas mėlyna juosta, geltona šviesa, rankomis, akimis, drambliais ir kt.
Savo piešiniais N. Rourke išreiškia politinius pareiškimus. Jos kūryboje atsispindi visuomenė, kuriai reikia dėmesio. Jos darbai yra iš dalies šviečiamieji, ugdomieji, o iš dalies – kvietimas prabusti. Pasipriešinimo darbuose nagrinėjamos prielankumo kaukės, lingvistinės kontroversijos, oralizmas, integracija, genų inžinerija, komunikacijos barjerai, kolonizavimas ir audizmas. Kituose piešiniuose vaizduojama amerikiečių gestų kalba, kurčiųjų kultūra, identitetas, priėmimas, kurčiųjų istorija ir kurtystė.
Išsilaisvinimo kūriniuose N. Rourke derina pasipriešinimo ir saviraiškos elementus. Ji piešia, kaip kurtieji yra kontroliuojami dominuojančios audistinės visuomenės. Savo darbuose ji siekia parodyti, kaip kurtieji kentėjo nuo senų laikų - Aristotelio laikų, kai šis teigė, jog kurtieji gimė be pojūčių ir neveiksnūs. N. Rourke tvirtina, kad ir šiandien yra per daug diskriminacijos, todėl savo kūriniais stengiasi tai atskleisti.
Simboliai ir jų reikšmės N. Rourke piešiniuose:
Šviesiai pilka – melsva spalva: kurtystė.
Ranka: kurtieji, kurčiųjų pasididžiavimas, kurčiųjų kultūra, kalba, komunikacija.
Ausis, burna: audizmas, oralizmas, genų inžinerija, eugenika, Aleksandras Grehemas Belas. Virvės: suvaržymas, audizmas, įkalinimas, kolonizacija, kurčiasis kaip lėlė.
Juoda / mėlyna / balta spalvos: oralizmas, audizmas, prielankumo kaukė.
Geltonas arklys: kurtieji.
Juoda skylė, ratas: invazija, puolimas, antroji oralizmo banga.
Raudonas kalnas: kurtieji kovoja, kad liktų stiprūs, nugalėtų oralizmą.