Užduotys
-
Išanalizuokite iliustracijas. Priskirkite jas tinkamai ypatingai situacijai. Paskirstykite, kurios iliustracijos kiekvienoje situacijoje labiau tinka girdinčiųjų sprendimams, o kurios atspindi kurčiųjų sprendimus.
-
Išanalizuokite kiekvieną situaciją ir galimus jų sprendimo scenarijus, remdamiesi nukreipiamaisiais klausimais. Kokia tai situacija, kas joje įvyksta? Kodėl ji ypatinga?
-
Išanalizuokite kiekvieną situaciją, atkreipdami dėmesį į girdinčiųjų ir kurčiųjų elgesio, būsenos skirtumus ir panašumus.
Situacijų sąrašas |
Kaip elgiasi girdintieji? |
Kaip elgiasi kurtieji? |
Papildoma (-os) iliustracija (-os) |
1. Automobilių avarija |
Prie susitrenkusių automobilių stovi du girdintieji, jie: 1. Kalbasi tarpusavyje balsu. |
Prie susitrenkusių automobilių stovi girdintis ir kurčiasis, jie: 1. Bando susikalbėti, tačiau nesėkmingai: kurčiasis rodo gestais, kad jis – negirdi, girdintis bando kalbėti garsiau. 2. Kurčiasis vaizdo skambučiu skambina vertėjų centrui, antrame plane stovintis girdintysis piktas. 3. Kurčiasis ir girdintis laimingi šypsosi, jie kalbasi per vertėją, kuri yra „telefone“. |
1. Kurčiasis išsitraukia popieriaus lapą ir tušinuką, jie ima susirašinėti – jų veidai nurimę. |
2. Degantis namas |
Girdintis pamato degantį namą, jis 1. Telefonu balsu kalba su gaisrine. |
Kurčiasis pamato degantį namą, jis 1. Rankose laiko telefoną ir tarsi rašo žinutę. |
1. Kurčiasis vaizdo skambučiu praneša apie ugnį per vertėją. 2. Kurčiasis atbėga link girdinčio žmogaus ir ant popieriaus rašo apie ugnį ir nurodo adresą, prašo pagalbos. 3. Girdintis kviečia gaisrinę. |
3. Patyčios |
Mokinys yra apsuptas vyresnių vaikų, jie iš jo juokiasi, šaiposi. Mokinys: 1. Nueina link mokyklos socialinio pedagogo kabineto durų ir beldžia. 2. Kalbasi balsu su darbuotoju, matyti, kad jam išsipasakojant ima lengvėti. 3. soc. pedagogas gyvai kalbasi su mokiniais. |
Mokinys apsuptas vyresnių vaikų, jie iš jo juokiasi, šaiposi. Mokinys: 1. Nueina link soc. pedagogo kabineto ir ima už rankenos. 2. Gestų kalba kalbasi su pedagogu, matyti, kad jam lengvėja. 3. Soc. pedagogas gestų kalba bara blogiukus, blogiukai susikrimtę. |
1. kurčiasis mokinys kalbasi su tėvais gestų kalba 2. Tėvai vaizdo skambučiu kalbasi su mokytoju gestų kalba. 3. Kurčiasis mokinys kalbasi su tėvais pusiau balsu, pusiau gestais, tėvai raukosi – jie jo nesupranta, nes nemoka GK. |
4. Nerimas prieš atsiskaitymą mokykloje |
Antrame plane matyti kalendorius, apibraukta diena poryt, yra prierašas – Matematikos kontrolinis. Mokinys pirmame plane. 1. Dvi iliustracijos vienoje: Nerimauja, sėdi prie stalo susiėmęs už galvos. Atsistoja, o greta pavaizduota užsidegusi lemputė, žyminti idėją. 2. Medituoja kojas susukęs jogo poza. 3. Užsimerkęs klausosi muzikos.. 4. Skambina draugui patarimo, kaip spręsti uždavinį, ramiu veidu užsirašo sąsiuvinyje informaciją. |
Antrame plane matyti kalendorius, apibraukta diena poryt, yra prierašas – Matematikos kontrolinis. Mokinys pirmame plane. 1. Dvi iliustracijos vienoje: Mokinys nerimauja, sėdi prie stalo susiėmęs už galvos. Atsistoja, o greta pavaizduota užsidegusi lemputė, žyminti idėją. 2. Medituoja kojas susukęs jogo poza. 3. Išbėga lauke pabėgioti. 4. Vaizdo skambučiu susisiekia su draugu ir gestų kalba kalbasi, ramiu veidu užsirašo informaciją sąsiuvinyje. |
|
5. Vėlavimas į pamoką |
Nuvažiuojantis troleibusas, stotelėje stovi nusiminęs, suplukęs mokinys su kuprine. Greta išdidintas laikrodis, laikas – 7.50. 1. Mokinys rašo žinutę mokytojui. Išdidinta žinutė: Laba diena, atleiskite, vėluosiu. Karolis. 2. Dvi iliustracijos vienoje: mokinys sėda į kitą troleibusą. Atvyksta į mokyklą. |
Nuvažiuojantis troleibusas, stotelėje stovi nusiminęs, suplukęs mokinys su kuprine. Greta išdidintas laikrodis, laikas – 7.50. 1. Mokinys rašo žinutę mokytojui. Išdidinta žinutė: Laba diena, atleiskite, vėluosiu. Karolis. 2. Dvi iliustracijos vienoje: mokinys sėda į kitą troleibusą. Atvyksta į mokyklą. |
1. Girdintis mokinys skambina mokytojui ir sako: debesėlyje tekstas Laba diena, mokytoja. Čia Karolis. Vėluosiu į pamoką, atleiskite.. 2. Kurčiasis mokinys vaizdo skambučiu susisiekia su mokytoja, kalba gestais, mokytoja su šypsena veide rodo gestą GERAI. |
6. Paauglys pasiklysta dideliame mieste |
Fone – didelis miestas. Šaligatvio viduryje stovi pasimetęs paauglys. Jo veidas sutrikęs, akivaizdu, jis nežino, kur eiti. Paauglys: 1. Balsu kreipiasi pagalbos į praeivius, jie šypsosi, atsako. |
Fone – didelis miestas. Šaligatvio viduryje stovi pasimetęs paauglys. Jo veidas sutrikęs, akivaizdu, jis nežino, kur eiti. Paauglys: 1. Kalbina gestais praeivius, bet jie visi rodo, kad jo nesupranta, gūžčioja pečiais. 2. Paauglys išsitraukia žemėlapį, ir praeiviui rodo gestais. Praeivis bando jį suprasti. 3. Praeivis gestikuliuodamas nurodo paaugliui kryptį, paauglys džiaugiasi. |
1. Girdintis paauglys skambina telefonu ir prašo pagalbos. 2. Paauglys (tinka ir kurčiajam ir girdinčiajam) telefone įsijungia google maps ir spaudžia Namų adresas. |
7. Susipykimas su draugu |
Du paaugliai stovi surūgę, nusukę nugaras vienas į kitą. 1. Vienas jų atsisuka ir ima balsu kalbėti, debesis su tekstu: atsiprašau, nenoriu pyktis. 2. Į jį atsisuka kitas draugas ir sako, debesis su tekstu: aš taip pat atsiprašau. Jie atrodo susitaikę. |
Du paaugliai stovi surūgę, nusukę nugaras vienas į kitą. 1. Vienas atsisuka ir švelniai prisiliečia prie kito peties. 2. Draugas atsisuka, pirmasis paauglys gestais sako ATSIPRAŠAU. 3. Daugas jam atsako TAIP PAT. Jie atrodo susitaikę. |
Analizės gairės
-
Ar šioje situacijoje kurtieji ir girdintieji sunkumus sprendžia vienodai? Kodėl?
-
Kaip šioje situacijoje sunkumus sprendžia kurtieji, o kaip girdintieji?
-
Kokius įrankius, papildomas priemones pasitelkia kurtieji, o kokius girdintieji?
-
Kodėl vienose situacijose sprendimai ir priemonės beveik nesiskiria, o kitur skirtumas didesnis? Kas tai lemia?
-
Yra situacijų, kurias kurtieji gali spręsti net keliais būdais. Paanalizuokite tuos atvejus, kai yra keli galimi scenarijai. Kuris sprendimo scenarijus yra artimas jums? Kodėl?
-
Kaip manote, ar tiesa, kad viena iš analizuojamų grupių susiduria su daugiau keblumų? Jei ne, kodėl taip manote, kas išlygina jų skirtumus? Jei taip, kurie – kurtieji ar girdintieji – susiduria su daugiau keblumų? Kaip tai galima keisti, spręsti?
Mokiniai komentuoja situacijas, jų sprendimų skirtumus ir panašumus, išsako savo nuomonę, stengiasi argumentuoti.