Praktinė veikla, lydima detalaus aptarimo: „Kaip daiktai gali tarnauti ilgiau ir kaip rūšiuojame tai, kas nebereikalinga“.

Mokytojui rekomenduojama atsinešti šūsnį realių daiktų bei aptarimui pasinaudoti klasės aplinkoje esančiais didesniais daiktais (baldai, žaliuzės, televizorius, kompiuteris, rašomasis stalas, laidas nuo elektronikos, šiukšliadėžė ir pan.) arba turėti skaidrėse skirtingų daiktų foto, pavyzdžiui: skardinė, indelis nuo kremo (dvi dalys – stiklinė ir plastikinė), kojinė, kūdikio barškutis, mažo vaiko batai, dėlionė, bižuterija (žiedas, auskarai), senas rankšluostis, plastikinis butelio kamštelis, nešiojamas kompiuteris, belaidės ausinės, mažas medžiaginis dovanų maišelis, pagalvė, kartoninė dėžė, fotelis, kūdikio maitinimo kėdė, džinsai ir t.t. Turi būti kuo daugiau daiktų skirtingų daiktų – dar tinkamų parduoti, atiduoti, dovanoti bei tų, kuriuos teks išmesti prieš tai tinkamai išrūšiuojant (labai svarbu pateikti daiktų, kuriuos rūšiuojant teks šiek tiek pagalvoti, pvz., jei metamas sąsiuvinis su metaline spirale, popieriniai lapai atskiriami nuo metalinės spiralės, tai rūšiuojama į skirtingus konteinerius).

Imamas konkretus daiktas ir jis įvertinamas pagal žemiau pateiktus kriterijus.

  • Daiktas dar realiai reikalingas asmeninėje buityje ar jau nebe?
  • Jei daiktas nebereikalingas / nebenaudojamas tiesioginei paskirčiai, ar gali būti panaudotas kitaip? (Pvz., vieną kojinę galima panaudoti kaip dulkių šluostę.)
  • Jeigu nebereikalingą daiktą sunku panaudoti tiesiogiai, o netiesiogiai naudojant bus tik kaupiamas šlamštas namuose (pvz., daug vienišų kojinių, medžiagos skiaučių, popieriaus lapų ar pan.), turbūt neverta daikto laikyti namuose. Pagrindinė taisyklė: nereikalingas, nebenaudojamas daiktas turi kuo greičiau iškeliauti iš namų, neteisinga jį perkelti sandėliavimui į kitą vietą.
  • Jei nusprendėme daikto atsisakyti, kokie jo tolimesni keliai? Mesti į bendrą atliekų konteinerį – kraštutinumas, galbūt galima to išvengti, jei daiktas dar panaudojamas, o jeigu daikto panaudoti nebegalime – reikia jį teisingai išrūšiuoti.

Dar gerą, veikiantį, nesulaužytą / nesuplėšytą / nesudaužytą daiktą galima parduoti. Kur ir kaip? Kaip daiktas paruošiamas pardavimui?

Daiktą galima atiduoti, paaukoti, padovanoti. Kur ir kaip tai padaryti greitai? Kaip daiktai paruošiami atidavimui (švara, visos daikto detalės ir pan.)?

Jeigu daiktą mesime, kaip ir kur:

  • atskiriamos detalės (jei įmanoma) – kiekviena detalė keliauja į tinkamą skirstymo konteinerį,
  • skirstymo konteineriai / vietos:
    • metalo ir plastiko konteineriai (maisto indeliai, pakuotės – praskalaujamos, kruopščiai neplauname, nes bus perdirbama, kruopščiai plaudami veltui eikvosime savo laiką, vandenį, elektrą, naudosime chemiją, tas nebūtina), įvairios plastikinės pakuotės,
    • stiklas (bet netiks porceliano, keramikos duženos),
    • popierius (švarios popierinės pakuotės),
    • konteineriai prekybos centruose – galima išmesti sugedusią smulkią elektroniką (kas telpa į nurodyto dydžio stalčių, pavyzdžiui, lemputės, baterijos),
    • tekstilės konteineriai (patalynė, rankšluosčiai, pliušiniai žaislai, visų tipų batai, drabužiai, rankinės, krepšiai, kuprinės, diržai ir pan.),
    • nebereikalingi / nebegaliojantys vaistai – atiduodame juos vaistinėse (bent šiuo metu, labai gaila, nepriima maisto papildų, panaudotų švirkštų, panaudotų adatėlių nuo gliukozės matavimo aparatų ir pan.),
    • taromatai (gėrimų indeliai (skardinės, buteliai),
    • didesnių daiktų surinkimo stotelės (baldai ar jų dalys, kilimai, kilimėliai, statybų / remonto likučiai – dažai, detalės, pavojinga chemija, automobilių dalys ir padangos ir pan.).
Mokytojui

Aptarimo pabaigoje mokytojui rekomenduojama pasiimti kelis vienos rūšies, bet skirtingai pagamintus daiktus, pvz., du sąsiuviniai – vienas su plastikiniu, kietu viršeliu, o kitas – pilnai popierinis; paprastas puodelis kavai, arbatai ir vienkartinis indelis kavai. Aptariama, kaip galėtume mažiau mesti, jeigu prieš pirkdami labai gerai pagalvotume:

  • kodėl perku ir koks pirkimo tikslas (tikrai būtinas, bandau pasikelti nuotaiką, kažko norisi, reikia dovanos),
  • kiek ilgai daiktas tarnaus (kuo ilgiau, tuo geriau),
  • ar jį bus lengva atiduoti / perdirbti, kai bus nebereikalingas ar suges,
  • ar be šito daiktu galiu apsieiti panaudodamas jau turimus savo daiktus, galbūt šį daiktą galiu gauti iš draugo, iš grupės, kurioje atiduodami daiktai (kai žmonėms jų tikrai nebereikia ir atiduoda), jeigu reikia dovanos – ar tikrai tam žmogui reikia konkretaus daikto, gal galima keisti valgoma dovana, pramoga, įspūdžiu, vaišėmis kavinėje, kelione ir pan.?
1
2
3
4

Praktinė veikla, lydima detalaus aptarimo: „Kaip daiktai gali tarnauti ilgiau ir kaip rūšiuojame tai, kas nebereikalinga“.

Mokytojui rekomenduojama atsinešti šūsnį realių daiktų bei aptarimui pasinaudoti klasės aplinkoje esančiais didesniais daiktais (baldai, žaliuzės, televizorius, kompiuteris, rašomasis stalas, laidas nuo elektronikos, šiukšliadėžė ir pan.) arba turėti skaidrėse skirtingų daiktų foto, pavyzdžiui: skardinė, indelis nuo kremo (dvi dalys – stiklinė ir plastikinė), kojinė, kūdikio barškutis, mažo vaiko batai, dėlionė, bižuterija (žiedas, auskarai), senas rankšluostis, plastikinis butelio kamštelis, nešiojamas kompiuteris, belaidės ausinės, mažas medžiaginis dovanų maišelis, pagalvė, kartoninė dėžė, fotelis, kūdikio maitinimo kėdė, džinsai ir t.t. Turi būti kuo daugiau daiktų skirtingų daiktų – dar tinkamų parduoti, atiduoti, dovanoti bei tų, kuriuos teks išmesti prieš tai tinkamai išrūšiuojant (labai svarbu pateikti daiktų, kuriuos rūšiuojant teks šiek tiek pagalvoti, pvz., jei metamas sąsiuvinis su metaline spirale, popieriniai lapai atskiriami nuo metalinės spiralės, tai rūšiuojama į skirtingus konteinerius).

Imamas konkretus daiktas ir jis įvertinamas pagal žemiau pateiktus kriterijus.

  • Daiktas dar realiai reikalingas asmeninėje buityje ar jau nebe?
  • Jei daiktas nebereikalingas / nebenaudojamas tiesioginei paskirčiai, ar gali būti panaudotas kitaip? (Pvz., vieną kojinę galima panaudoti kaip dulkių šluostę.)
  • Jeigu nebereikalingą daiktą sunku panaudoti tiesiogiai, o netiesiogiai naudojant bus tik kaupiamas šlamštas namuose (pvz., daug vienišų kojinių, medžiagos skiaučių, popieriaus lapų ar pan.), turbūt neverta daikto laikyti namuose. Pagrindinė taisyklė: nereikalingas, nebenaudojamas daiktas turi kuo greičiau iškeliauti iš namų, neteisinga jį perkelti sandėliavimui į kitą vietą.
  • Jei nusprendėme daikto atsisakyti, kokie jo tolimesni keliai? Mesti į bendrą atliekų konteinerį – kraštutinumas, galbūt galima to išvengti, jei daiktas dar panaudojamas, o jeigu daikto panaudoti nebegalime – reikia jį teisingai išrūšiuoti.

Dar gerą, veikiantį, nesulaužytą / nesuplėšytą / nesudaužytą daiktą galima parduoti. Kur ir kaip? Kaip daiktas paruošiamas pardavimui?

Daiktą galima atiduoti, paaukoti, padovanoti. Kur ir kaip tai padaryti greitai? Kaip daiktai paruošiami atidavimui (švara, visos daikto detalės ir pan.)?

Jeigu daiktą mesime, kaip ir kur:

  • atskiriamos detalės (jei įmanoma) – kiekviena detalė keliauja į tinkamą skirstymo konteinerį,
  • skirstymo konteineriai / vietos:
    • metalo ir plastiko konteineriai (maisto indeliai, pakuotės – praskalaujamos, kruopščiai neplauname, nes bus perdirbama, kruopščiai plaudami veltui eikvosime savo laiką, vandenį, elektrą, naudosime chemiją, tas nebūtina), įvairios plastikinės pakuotės,
    • stiklas (bet netiks porceliano, keramikos duženos),
    • popierius (švarios popierinės pakuotės),
    • konteineriai prekybos centruose – galima išmesti sugedusią smulkią elektroniką (kas telpa į nurodyto dydžio stalčių, pavyzdžiui, lemputės, baterijos),
    • tekstilės konteineriai (patalynė, rankšluosčiai, pliušiniai žaislai, visų tipų batai, drabužiai, rankinės, krepšiai, kuprinės, diržai ir pan.),
    • nebereikalingi / nebegaliojantys vaistai – atiduodame juos vaistinėse (bent šiuo metu, labai gaila, nepriima maisto papildų, panaudotų švirkštų, panaudotų adatėlių nuo gliukozės matavimo aparatų ir pan.),
    • taromatai (gėrimų indeliai (skardinės, buteliai),
    • didesnių daiktų surinkimo stotelės (baldai ar jų dalys, kilimai, kilimėliai, statybų / remonto likučiai – dažai, detalės, pavojinga chemija, automobilių dalys ir padangos ir pan.).
Mokytojui

Aptarimo pabaigoje mokytojui rekomenduojama pasiimti kelis vienos rūšies, bet skirtingai pagamintus daiktus, pvz., du sąsiuviniai – vienas su plastikiniu, kietu viršeliu, o kitas – pilnai popierinis; paprastas puodelis kavai, arbatai ir vienkartinis indelis kavai. Aptariama, kaip galėtume mažiau mesti, jeigu prieš pirkdami labai gerai pagalvotume:

  • kodėl perku ir koks pirkimo tikslas (tikrai būtinas, bandau pasikelti nuotaiką, kažko norisi, reikia dovanos),
  • kiek ilgai daiktas tarnaus (kuo ilgiau, tuo geriau),
  • ar jį bus lengva atiduoti / perdirbti, kai bus nebereikalingas ar suges,
  • ar be šito daiktu galiu apsieiti panaudodamas jau turimus savo daiktus, galbūt šį daiktą galiu gauti iš draugo, iš grupės, kurioje atiduodami daiktai (kai žmonėms jų tikrai nebereikia ir atiduoda), jeigu reikia dovanos – ar tikrai tam žmogui reikia konkretaus daikto, gal galima keisti valgoma dovana, pramoga, įspūdžiu, vaišėmis kavinėje, kelione ir pan.?