A dalis
Labai paprastai bendraujantis žmogus. Net jei yra pasiturintis, geba prisitaikyti, nesididžiuoja tuo, ką turi, nesipuikuoja savo pranašumais, talentais ir pan.
A dalis
Net jei draugas tam tikrose situacijose ar su kitais žmonėmis akivaizdžiai elgiasi netinkamai, jis neskuba teisti, nepuola mokyti, neaiškina, kaip kitaip reikėtų daryti. Pirmiausia stebi, išklauso, savo nuomonę pateikia nepriekaištaudamas ir tada, kai draugas sutinka šią nuomonę išklausyti.
A dalis
Moka juokauti, supranta juokus, su humoru, geba atskirti, kokia kritika draugystėje yra įžeidžianti, o kokia pozityvi, humoristinė, ir pagal tai atskiria draugus.
A dalis
Nesistengia savo draugo kontroliuoti (kur buvai, ką veikei, kodėl bendravai su tuo ir tuo žmogumi), nekelia pavydo scenų, jei draugas turi ir kitų draugų.
A dalis
Labai domisi kito žmogaus problemomis, nelaimėmis ir jas išplepa „visam pasauliui“, kai tik pasitaiko proga. Po to teisinasi, kad nežinojo, jog tai turėjo būti paslaptis.
A dalis
Pernelyg dažnai puikuojasi tuo, kas jo gyvenime geriau, puikiau. Iš kitų prastesnio gyvenimo lygio gali viešai pasityčioti, pasijuokti, kad kitas kažko neišgali (nusipirkti geresnio daikto, pakeliauti ir pan.).
A dalis
Mėgsta juoktis iš kitų, bet nepakenčia asmeninės kritikos, į ją reaguoja arba labai jautriai, arba labai aršiai. Neskirsto dalykų į svarbius ir nesvarbius, kiekviena smulkmena gali virsti labai svarbiu dalyku.
A dalis
Labai kontroliuoja ar net persekioja savo dėmesiu žmones, kurie jam įdomūs. Mėgsta ataskaitas, nori smulkiai žinoti, kas ir su kuo buvo, ką veikė, kalbėjo ir pan. Jei laiko kitą žmogų draugu, siekia jam vadovauti, nuolat kelia pavydo scenas.
A dalis
Slapta pavydi draugui, kad jam sekasi geriau. Galbūt viešai ir pasveikina draugui laimėjus arba kai kiti pastebi jo talentą, giria, tačiau slapta norėtų būti geresnis, šaunesnis už savo draugą.
A dalis
Gali apkalbinėti savo geriausią draugą, atskleisti kitiems slaptas, intymias smulkmenas apie jį be jokios sąžinės graužaties. Jei draugas pagauna taip netinkamai elgiantis, teisinasi, išsisukinėja, meluoja, kad taip nebuvo arba kad kažkokia paslaptis išsprūdo netyčia.
Moka užjausti, suprasti kito problemas. Net jei ir negali tiesiogiai padėti, stengiasi kažką patarti, padėti emociniu palaikymu.
Labai paprastai bendraujantis žmogus. Net jei yra pasiturintis, geba prisitaikyti, nesididžiuoja tuo, ką turi, nesipuikuoja savo pranašumais, talentais ir pan.
Net jei draugas tam tikrose situacijose ar su kitais žmonėmis akivaizdžiai elgiasi netinkamai, jis neskuba teisti, nepuola mokyti, neaiškina, kaip kitaip reikėtų daryti. Pirmiausia stebi, išklauso, savo nuomonę pateikia nepriekaištaudamas ir tada, kai draugas sutinka šią nuomonę išklausyti.
Moka juokauti, supranta juokus, su humoru, geba atskirti, kokia kritika draugystėje yra įžeidžianti, o kokia pozityvi, humoristinė, ir pagal tai atskiria draugus.
Nesistengia savo draugo kontroliuoti (kur buvai, ką veikei, kodėl bendravai su tuo ir tuo žmogumi), nekelia pavydo scenų, jei draugas turi ir kitų draugų.
Supranta, kad kai kurias nesąmones savo draugams tiesiog atleidžiame, ir stengiasi tų klaidų nepriminti kiekvieną kartą, kai tik atsiranda proga.
Nepalaiko apkalbų, kai apkalbinėjamas konkretus draugas. Jei negali tokių apkalbų nutraukti, tai bent jau į jas nesivelia.
Labai domisi kito žmogaus problemomis, nelaimėmis ir jas išplepa „visam pasauliui“, kai tik pasitaiko proga. Po to teisinasi, kad nežinojo, jog tai turėjo būti paslaptis.
Pernelyg dažnai puikuojasi tuo, kas jo gyvenime geriau, puikiau. Iš kitų prastesnio gyvenimo lygio gali viešai pasityčioti, pasijuokti, kad kitas kažko neišgali (nusipirkti geresnio daikto, pakeliauti ir pan.).
Labai smerkiamai kalba apie netinkamą draugo elgesį, klaidas, pateikia viešus vertinimus, kaip reikėjo ar nereikėjo elgtis ir pan.
Mėgsta juoktis iš kitų, bet nepakenčia asmeninės kritikos, į ją reaguoja arba labai jautriai, arba labai aršiai. Neskirsto dalykų į svarbius ir nesvarbius, kiekviena smulkmena gali virsti labai svarbiu dalyku.
Labai kontroliuoja ar net persekioja savo dėmesiu žmones, kurie jam įdomūs. Mėgsta ataskaitas, nori smulkiai žinoti, kas ir su kuo buvo, ką veikė, kalbėjo ir pan. Jei laiko kitą žmogų draugu, siekia jam vadovauti, nuolat kelia pavydo scenas.
Nemoka atleisti, gali mirtinai įsižeisti dėl smulkmenos, nuolat ją primena, kartoja, priekaištauja dėl praeities dalykų, situacijų.
B dalis
Mokytojui su mokiniais aptariant draugo savybes (gero ir to, kuris nelabai moka draugauti), galima siūlyti mokiniams šalia gana bendro apibrėžimo pateikti kokį nors konkretų tinkamos ar nelabai tinkamos draugystės pavyzdį (nurodyti tik situacijas, žmonių įvardyti nebūtina). Kai vienas mokinys pateikia pavyzdį, kiti pakomentuoja, ar tas pavyzdys šiuo atveju tinkamas, ar nelabai tinkamas ir kodėl.
Mokytojui su mokiniais aptariant draugo savybes (gero ir to, kuris nelabai moka draugauti), galima siūlyti mokiniams šalia gana bendro apibrėžimo pateikti kokį nors konkretų tinkamos ar nelabai tinkamos draugystės pavyzdį (nurodyti tik situacijas, žmonių įvardyti nebūtina). Kai vienas mokinys pateikia pavyzdį, kiti pakomentuoja, ar tas pavyzdys šiuo atveju tinkamas, ar nelabai tinkamas ir kodėl.
C dalis
Mokinių prašoma prisiminti, kas yra jų geriausias draugas ar draugė. Nereikia pristatinėti ar pasakyti vardo, tik įvardyti 2–3 savybes, kurios nulėmė, kad tas žmogus tapo geriausiu draugu (-e). Jei kuris mokinys sako, kad geriausio draugo (-ės) neturi, prašoma įvardyti dvi žmogaus savybes, kurios jam patiktų. Kiekvienas mokinys pristato po 2–3 geriausio draugo (esamo, galimo) savybes. Mokytojas prašo jas pakartoti (nekartojant tų pačių savybių). Daromas vaizdo įrašas – bendras grupės darbas „Geriausio draugo savybės“.
Po to mokytojas šį įrašą gali panaudoti pagal poreikį, dirbdamas ir su kita mokinių grupe. Galbūt bus poreikis paanalizuoti ir atskirus vaizdo įrašus, atsižvelgiant į tai, kurios žmogaus savybės dažniausiai buvo įvardytos kaip gero draugo savybės.
Mokinių prašoma prisiminti, kas yra jų geriausias draugas ar draugė. Nereikia pristatinėti ar pasakyti vardo, tik įvardyti 2–3 savybes, kurios nulėmė, kad tas žmogus tapo geriausiu draugu (-e). Jei kuris mokinys sako, kad geriausio draugo (-ės) neturi, prašoma įvardyti dvi žmogaus savybes, kurios jam patiktų. Kiekvienas mokinys pristato po 2–3 geriausio draugo (esamo, galimo) savybes. Mokytojas prašo jas pakartoti (nekartojant tų pačių savybių). Daromas vaizdo įrašas – bendras grupės darbas „Geriausio draugo savybės“.