- E. Laborit kalbasi su girdinčiu spektaklio režisieriumi.
– Mane vilioja ir žmogus, ir pjesė, ir vaidmuo. Vaidinti teatre – mano svajonė. Aš niekada nedrįsau tikėtis tokio pasiūlymo. Bet aš nenoriu, likus trims mėnesiams iki egzaminų, prarasti pusiausvyrą. Neramus miegas. Ateities viltys. Man reikia pasiekti savo tikslą, aš turiu jį pasiekti pati.
– Jei išlaikysi egzaminus, tu vaidinsi dar geriau. Aš žinau, kad tu sugebėsi suvaidinti, – jis tai pasakė labai rimtai!
Mokiniai susipažįsta su Emanuelės Laborit knygos „Žuvėdros klyksmas“ ištraukomis.
- E. Laborit kalbasi su girdinčiu spektaklio režisieriumi.
– Mane vilioja ir žmogus, ir pjesė, ir vaidmuo. Vaidinti teatre – mano svajonė. Aš niekada nedrįsau tikėtis tokio pasiūlymo. Bet aš nenoriu, likus trims mėnesiams iki egzaminų, prarasti pusiausvyrą. Neramus miegas. Ateities viltys. Man reikia pasiekti savo tikslą, aš turiu jį pasiekti pati.
– Jei išlaikysi egzaminus, tu vaidinsi dar geriau. Aš žinau, kad tu sugebėsi suvaidinti, – jis tai pasakė labai rimtai!
- E. Laborit ruošiasi ir laiko egzaminus.
Išlaikiau egzaminą raštu. Jau geriau. Egzamino žodžiu bijau mažiau. Man sunku galvoti ir rašyti kartu, konstruoti sakinius. Kalbėti man patinka labiau. <...> Kas bus toliau? Pradžioje dėl filosofijos turėjau nemažai problemų. Manau, kad kurtiesiems abstrakčiai mąstyti nėra lengva. Turiu rimtai ruoštis. Truputį buvau ją apleidusi. Vėliau pradėjau suprasti. <...> Aš tiek daug dirbau, kad atrodau serganti žuvėdra. Išlaikyk egzaminus, Laborit. Už tai tau pažadėtas teatras. <...> Aš išlaikiau! Ir dar gavau gerą pažymį! Skrendu. Skrendu teatro link. Manęs laukia. <...> Prasideda tikras darbas.
- E. Laborit ruošiasi ir laiko egzaminus.
Išlaikiau egzaminą raštu. Jau geriau. Egzamino žodžiu bijau mažiau. Man sunku galvoti ir rašyti kartu, konstruoti sakinius. Kalbėti man patinka labiau. <...> Kas bus toliau? Pradžioje dėl filosofijos turėjau nemažai problemų. Manau, kad kurtiesiems abstrakčiai mąstyti nėra lengva. Turiu rimtai ruoštis. Truputį buvau ją apleidusi. Vėliau pradėjau suprasti. <...> Aš tiek daug dirbau, kad atrodau serganti žuvėdra. Išlaikyk egzaminus, Laborit. Už tai tau pažadėtas teatras. <...> Aš išlaikiau! Ir dar gavau gerą pažymį! Skrendu. Skrendu teatro link. Manęs laukia. <...> Prasideda tikras darbas.
- E. Laborit repetuoja teatre, ruošiasi premjerai.
Aš baigiau mokyklą, <...> galiu skristi į visokius nuotykius. Netgi į šį. Bet pirma išlaikyk aktorės egzaminą. <...> Dirbu sunkiai. Vis pradedu iš naujo ir vis neišeina. Aš susinervinau. Kartais sakau: „Man niekada nepasiseks!“ <...> Man nesiseka. Aš nesuprantu, kaip tai suvaidinti, kaip įsijausti į šį personažą. <...> Aš ilgai repetavau su Žanu. Jau buvau beprarandanti viltį. Bet staiga pavyko. Kaip nušvitimas. <...> Aš ištvėriau! Aš visiškai viena ištvėriau! Suvaidinau nuo pradžios iki galo! <...> Begalinis džiaugsmas. <...> Ar aš sugavau? Tai neįtikima, nuostabu!
- E. Laborit repetuoja teatre, ruošiasi premjerai.
Aš baigiau mokyklą, <...> galiu skristi į visokius nuotykius. Netgi į šį. Bet pirma išlaikyk aktorės egzaminą. <...> Dirbu sunkiai. Vis pradedu iš naujo ir vis neišeina. Aš susinervinau. Kartais sakau: „Man niekada nepasiseks!“ <...> Man nesiseka. Aš nesuprantu, kaip tai suvaidinti, kaip įsijausti į šį personažą. <...> Aš ilgai repetavau su Žanu. Jau buvau beprarandanti viltį. Bet staiga pavyko. Kaip nušvitimas. <...> Aš ištvėriau! Aš visiškai viena ištvėriau! Suvaidinau nuo pradžios iki galo! <...> Begalinis džiaugsmas. <...> Ar aš sugavau? Tai neįtikima, nuostabu!
Aptarti knygos ištraukas.
- Kokia yra E. Laborit svajonė? Ar ji apie tai drąsiai svajojo?
- Kokius tikslus ji yra išsikėlusi prieš eidama į teatrą?
- Kaip E. Laborit sekėsi laikyti egzaminus?
- Ar sunkumus, kliūtis ji priskiria tik sau vienai, ar tapatina save su visa kurčiųjų bendruomene? Pagalvokite, kodėl.
- Ar esate panašiai jautęsi kaip E. Laborit? Kur randate panašumų? Pasidalinkite.
- Ką E. Laborit jautė repetuodama vaidmenį? Kaip jai sekėsi?
- Kaip E. Laborit pasijunta, kai spektaklis įvyksta?
- Kaip apibendrintumėte E. Laborit kelią į spektaklio premjerą – į svajonę?
Aptarti knygos ištraukas.
- Kokia yra E. Laborit svajonė? Ar ji apie tai drąsiai svajojo?
- Kokius tikslus ji yra išsikėlusi prieš eidama į teatrą?
- Kaip E. Laborit sekėsi laikyti egzaminus?
- Ar sunkumus, kliūtis ji priskiria tik sau vienai, ar tapatina save su visa kurčiųjų bendruomene? Pagalvokite, kodėl.
- Ar esate panašiai jautęsi kaip E. Laborit? Kur randate panašumų? Pasidalinkite.
- Ką E. Laborit jautė repetuodama vaidmenį? Kaip jai sekėsi?
- Kaip E. Laborit pasijunta, kai spektaklis įvyksta?
- Kaip apibendrintumėte E. Laborit kelią į spektaklio premjerą – į svajonę?
Mokiniai susipažįsta su Emanuelės Laborit knygos „Žuvėdros klyksmas“ ištraukomis.
- E. Laborit kalbasi su girdinčiu spektaklio režisieriumi.
– Mane vilioja ir žmogus, ir pjesė, ir vaidmuo. Vaidinti teatre – mano svajonė. Aš niekada nedrįsau tikėtis tokio pasiūlymo. Bet aš nenoriu, likus trims mėnesiams iki egzaminų, prarasti pusiausvyrą. Neramus miegas. Ateities viltys. Man reikia pasiekti savo tikslą, aš turiu jį pasiekti pati.
– Jei išlaikysi egzaminus, tu vaidinsi dar geriau. Aš žinau, kad tu sugebėsi suvaidinti, – jis tai pasakė labai rimtai!
- E. Laborit ruošiasi ir laiko egzaminus.
Išlaikiau egzaminą raštu. Jau geriau. Egzamino žodžiu bijau mažiau. Man sunku galvoti ir rašyti kartu, konstruoti sakinius. Kalbėti man patinka labiau. <...> Kas bus toliau? Pradžioje dėl filosofijos turėjau nemažai problemų. Manau, kad kurtiesiems abstrakčiai mąstyti nėra lengva. Turiu rimtai ruoštis. Truputį buvau ją apleidusi. Vėliau pradėjau suprasti. <...> Aš tiek daug dirbau, kad atrodau serganti žuvėdra. Išlaikyk egzaminus, Laborit. Už tai tau pažadėtas teatras. <...> Aš išlaikiau! Ir dar gavau gerą pažymį! Skrendu. Skrendu teatro link. Manęs laukia. <...> Prasideda tikras darbas.
- E. Laborit repetuoja teatre, ruošiasi premjerai.
Aš baigiau mokyklą, <...> galiu skristi į visokius nuotykius. Netgi į šį. Bet pirma išlaikyk aktorės egzaminą. <...> Dirbu sunkiai. Vis pradedu iš naujo ir vis neišeina. Aš susinervinau. Kartais sakau: „Man niekada nepasiseks!“ <...> Man nesiseka. Aš nesuprantu, kaip tai suvaidinti, kaip įsijausti į šį personažą. <...> Aš ilgai repetavau su Žanu. Jau buvau beprarandanti viltį. Bet staiga pavyko. Kaip nušvitimas. <...> Aš ištvėriau! Aš visiškai viena ištvėriau! Suvaidinau nuo pradžios iki galo! <...> Begalinis džiaugsmas. <...> Ar aš sugavau? Tai neįtikima, nuostabu!
Aptarti knygos ištraukas.
- Kokia yra E. Laborit svajonė? Ar ji apie tai drąsiai svajojo?
- Kokius tikslus ji yra išsikėlusi prieš eidama į teatrą?
- Kaip E. Laborit sekėsi laikyti egzaminus?
- Ar sunkumus, kliūtis ji priskiria tik sau vienai, ar tapatina save su visa kurčiųjų bendruomene? Pagalvokite, kodėl.
- Ar esate panašiai jautęsi kaip E. Laborit? Kur randate panašumų? Pasidalinkite.
- Ką E. Laborit jautė repetuodama vaidmenį? Kaip jai sekėsi?
- Kaip E. Laborit pasijunta, kai spektaklis įvyksta?
- Kaip apibendrintumėte E. Laborit kelią į spektaklio premjerą – į svajonę?
