A dalis

Ir senovės, ir šių laikų miestai visuomet atspindi juos sukūrusią visuomenę, ir yra atspindys to, kaip ta visuomenė mąstė / mąsto ir veikė / veikia. Gyvi išlieka tie miestai, kuriuose žmonėms tinka ir patinka gyventi ištisus šimtmečius. Tokie miestai yra statomi, atstatomi po nelaimių (karų, gaisrų, potvynių, žemės drebėjimų ir pan.), perstatomi ir išplečiami, stengiamasi išsaugoti jų istorinį veidą (griuvėsius, senųjų civilizacijų palikimą) ir kurti naujus, modernius, šiuolaikiškus objektus mieste, skirtus visuomeniniam naudojimui. Graikų istorikas Pausanijas II a. po Kr. teigė, kad gyvenvietė tik tuomet gali būti laikoma miestiška bendruomene, jeigu joje yra statinių, aiškiai turinčių visuomeninę paskirtį, tokių kaip teatras, agora (susirinkimų aikštė, politinio ir kultūrinio gyvenimo centras senovės graikų miestuose) ir viešųjų pastatų, liudijančių apie politinę ir teisminę veiklą.

1 užduotis

  • Aptarkite tekstą. Kokia mintis jame apie miestą jums pasirodė nauja? Pagalvokite apie miestą, kuriame esate / mokotės dabar. Ar jame yra teatras, aikštė, kitų viešųjų objektų – kokių, ir ką šie objektai liudija apie šią vietovę, ar ją galima laikyti miestiška?
Mokytojui
  • Pasvarstykite grupėje, kokią funkciją miestų aikštės atlikdavo anksčiau ir kokia jų funkcija dabar? Pabandykite sukurti vaizdingų istorijų gavę iš mokytojo po vieną raktinį žodį. Gavę šį žodį, pagalvokite, ar ši miesto aikštės funkcija siejama su praeitimi, dabartimi arba, galbūt, tinka ir praeičiai, ir dabarčiai. Tuomet kurkite pasakojimą, kas, kam ir kaip nutiko kurio nors miesto aikštėje (koks tai miestas, koks tai galėjo būti žmogus, ką jis atliko aikštėje arba kas jam aikštėje atsitiko ir pan.).

Raktiniai žodžiai: KALĖDOS, BUDELIS, TURGUS, MUGĖ, DEŠRA, BARZDOS MOKESTIS, BAUSMĖ UŽ VAGYSTĘ, EGLUTĖ, MITINGAS, PLAKATAS, OŽKA, PRAKARTĖLĖ, TEATRAS, AKTORIUS, SIDABRINĖ MONETA, ŽVAIGŽDĖ, KIAUŠINIS, RIESTAINIAI, ARBATA, SRIUBA.

Istorijos pavyzdys: Mano raktinis žodis: KIAUŠINIS. Tai sena istorija, kuri nutiko vienam paprastam žmogeliui, odos išdirbėjui, Vilniuje, Rotušės aikštėje, prieš pat Kalėdas. Visai neseniai čia buvo susibūręs didžiulis turgus, žmonės pardavinėjo ne tik įvairų maistą, bet ir gyvulius bei paukščius, taip senovėje didelėse miesto aikštėse buvo įprasta. Senasis amatininkas turguje nesilankė – neturėjo nei ką parduoti, neturėjo ir iš ko nusipirkti ką nors. Jis buvo labai nusigyvenęs ir nusivylęs savo amatu. Jis negaudavo pelningų užsakymų, jam labai nesisekę. Nusprendė jis keltis gyventi pas brolį į kaimą, kad bent maistui ir nakvynei ten galėtų užsidirbti. Kai turgus baigėsi ir žmonės išsiskirstė ruoštis Kūčioms, senasis amatininkas nusprendė pereiti Rotušės aikštę, pasižvalgyti, tikėjosi ten rasiąs gal kokį pamestą duonos kriaukšlį. Snigo, aikštėje po kojomis pynėsi tai šiaudai, tai gyvulių mėšlas, tai daržovių likučiai ar šiaip kokios šiukšlės. Vyras labai nudžiugo čia radęs nediduką buroką, kelias bulves, dar paėjėjęs į priekį pats negalėjo savo akimis patikėti – pilna pintinė kiaušinių!.. Alkis nugalėjo sąžinę, ir vyras visus radinius skubiai nusinešė į namus. Tiek kiaušinių jis seniai nėra turėjęs – galės ir virtis, ir keptis, Kalėdos tikrai būsiančios sočios ir linksmos. Kalėdų rytą žmogelis suskubo ruoštis kiaušinienę – mušė vieną kiaušinį po kito į savo senąją keptuvę, kai staiga iš vieno kiaušinio iškrito mažulytė žibanti yla. Kaip nustebo žmogus! Koks reikalingas tas daiktas jo amato žmogui! Su tokia gera yla galima padaryti mažiausias būtinas skyles odoje ir daug tikslesnius siuvimo dygsnius, ji tiks dirbant su pačia ploniausia oda, ypač – pirštinėmis ir piniginėmis. Poniškai pavalgęs, žmogus nekantravo išbandyti savo naująją ylą. Vos tik yla sušilo vyro delne, ji tarsi savaime ėmė darbuotis iš sąstingio žadindama ir odos meistrą. Vyras ir pats negalėjo patikėti, tuo, kas vyko – vos per valandą pasiuvo puikiausių, ploniausių, moteriškų odinių pirštinių porą. Per vakarą – net penkias poras. Po Kalėdų nepaprastai laukė turgaus dienos, kai galėsiąs pasiūtas grožybes parduoti. Pirštinių neliko per pirmas penkiolika minučių. Kelios miesto damos net susistumdė, kuri pirksianti šių puikių odinių pirštinių paskutinę porą, tačiau meistras netrukus sumojo, ką sakyti ir daryti – jis pasiūlė visoms norinčioms damoms pirštines užsisakyti, iki kitos turgaus dienos jos jau būsią pasiūtos. Stebuklingoji mažoji yla pakeitė amatininko gyvenimą iš esmės, jis triūsė nuo ryto iki vakaro, užsakymų niekada netrūko. Šis meistras pagarsėjo kaip ypatingai talentingas subtilių, ypatingai meistriškai siuvamų odinių gaminių amatininkas.

1
2
3
4
5

Ir senovės, ir šių laikų miestai visuomet atspindi juos sukūrusią visuomenę, ir yra atspindys to, kaip ta visuomenė mąstė / mąsto ir veikė / veikia. Gyvi išlieka tie miestai, kuriuose žmonėms tinka ir patinka gyventi ištisus šimtmečius. Tokie miestai yra statomi, atstatomi po nelaimių (karų, gaisrų, potvynių, žemės drebėjimų ir pan.), perstatomi ir išplečiami, stengiamasi išsaugoti jų istorinį veidą (griuvėsius, senųjų civilizacijų palikimą) ir kurti naujus, modernius, šiuolaikiškus objektus mieste, skirtus visuomeniniam naudojimui. Graikų istorikas Pausanijas II a. po Kr. teigė, kad gyvenvietė tik tuomet gali būti laikoma miestiška bendruomene, jeigu joje yra statinių, aiškiai turinčių visuomeninę paskirtį, tokių kaip teatras, agora (susirinkimų aikštė, politinio ir kultūrinio gyvenimo centras senovės graikų miestuose) ir viešųjų pastatų, liudijančių apie politinę ir teisminę veiklą.

1 užduotis

  • Aptarkite tekstą. Kokia mintis jame apie miestą jums pasirodė nauja? Pagalvokite apie miestą, kuriame esate / mokotės dabar. Ar jame yra teatras, aikštė, kitų viešųjų objektų – kokių, ir ką šie objektai liudija apie šią vietovę, ar ją galima laikyti miestiška?
Mokytojui
  • Pasvarstykite grupėje, kokią funkciją miestų aikštės atlikdavo anksčiau ir kokia jų funkcija dabar? Pabandykite sukurti vaizdingų istorijų gavę iš mokytojo po vieną raktinį žodį. Gavę šį žodį, pagalvokite, ar ši miesto aikštės funkcija siejama su praeitimi, dabartimi arba, galbūt, tinka ir praeičiai, ir dabarčiai. Tuomet kurkite pasakojimą, kas, kam ir kaip nutiko kurio nors miesto aikštėje (koks tai miestas, koks tai galėjo būti žmogus, ką jis atliko aikštėje arba kas jam aikštėje atsitiko ir pan.).

Raktiniai žodžiai: KALĖDOS, BUDELIS, TURGUS, MUGĖ, DEŠRA, BARZDOS MOKESTIS, BAUSMĖ UŽ VAGYSTĘ, EGLUTĖ, MITINGAS, PLAKATAS, OŽKA, PRAKARTĖLĖ, TEATRAS, AKTORIUS, SIDABRINĖ MONETA, ŽVAIGŽDĖ, KIAUŠINIS, RIESTAINIAI, ARBATA, SRIUBA.

Istorijos pavyzdys: Mano raktinis žodis: KIAUŠINIS. Tai sena istorija, kuri nutiko vienam paprastam žmogeliui, odos išdirbėjui, Vilniuje, Rotušės aikštėje, prieš pat Kalėdas. Visai neseniai čia buvo susibūręs didžiulis turgus, žmonės pardavinėjo ne tik įvairų maistą, bet ir gyvulius bei paukščius, taip senovėje didelėse miesto aikštėse buvo įprasta. Senasis amatininkas turguje nesilankė – neturėjo nei ką parduoti, neturėjo ir iš ko nusipirkti ką nors. Jis buvo labai nusigyvenęs ir nusivylęs savo amatu. Jis negaudavo pelningų užsakymų, jam labai nesisekę. Nusprendė jis keltis gyventi pas brolį į kaimą, kad bent maistui ir nakvynei ten galėtų užsidirbti. Kai turgus baigėsi ir žmonės išsiskirstė ruoštis Kūčioms, senasis amatininkas nusprendė pereiti Rotušės aikštę, pasižvalgyti, tikėjosi ten rasiąs gal kokį pamestą duonos kriaukšlį. Snigo, aikštėje po kojomis pynėsi tai šiaudai, tai gyvulių mėšlas, tai daržovių likučiai ar šiaip kokios šiukšlės. Vyras labai nudžiugo čia radęs nediduką buroką, kelias bulves, dar paėjėjęs į priekį pats negalėjo savo akimis patikėti – pilna pintinė kiaušinių!.. Alkis nugalėjo sąžinę, ir vyras visus radinius skubiai nusinešė į namus. Tiek kiaušinių jis seniai nėra turėjęs – galės ir virtis, ir keptis, Kalėdos tikrai būsiančios sočios ir linksmos. Kalėdų rytą žmogelis suskubo ruoštis kiaušinienę – mušė vieną kiaušinį po kito į savo senąją keptuvę, kai staiga iš vieno kiaušinio iškrito mažulytė žibanti yla. Kaip nustebo žmogus! Koks reikalingas tas daiktas jo amato žmogui! Su tokia gera yla galima padaryti mažiausias būtinas skyles odoje ir daug tikslesnius siuvimo dygsnius, ji tiks dirbant su pačia ploniausia oda, ypač – pirštinėmis ir piniginėmis. Poniškai pavalgęs, žmogus nekantravo išbandyti savo naująją ylą. Vos tik yla sušilo vyro delne, ji tarsi savaime ėmė darbuotis iš sąstingio žadindama ir odos meistrą. Vyras ir pats negalėjo patikėti, tuo, kas vyko – vos per valandą pasiuvo puikiausių, ploniausių, moteriškų odinių pirštinių porą. Per vakarą – net penkias poras. Po Kalėdų nepaprastai laukė turgaus dienos, kai galėsiąs pasiūtas grožybes parduoti. Pirštinių neliko per pirmas penkiolika minučių. Kelios miesto damos net susistumdė, kuri pirksianti šių puikių odinių pirštinių paskutinę porą, tačiau meistras netrukus sumojo, ką sakyti ir daryti – jis pasiūlė visoms norinčioms damoms pirštines užsisakyti, iki kitos turgaus dienos jos jau būsią pasiūtos. Stebuklingoji mažoji yla pakeitė amatininko gyvenimą iš esmės, jis triūsė nuo ryto iki vakaro, užsakymų niekada netrūko. Šis meistras pagarsėjo kaip ypatingai talentingas subtilių, ypatingai meistriškai siuvamų odinių gaminių amatininkas.


B dalis

Miesto ribos

Vilnius, kaip ir daugelis kitų viduramžių miestų, buvo aptvertas gynybine siena. Į miestą buvo galima patekti tik pro keletą vartų. Vieni jų – Rūdininkų vartai – stovėjo to paties pavadinimo gatvės gale. Siena ne tik gindavo miestus nuo priešų antpuolių, bet ir užtikrindavo miestiečių gyvenimo rimtį. Gynybinėje sienoje įrengti vartai sustabdydavo nepageidaujamus atvykėlius. Čia iš atvykstančiųjų būdavo renkamas mokestis, turtinantis miesto iždą. Epidemijų metu (pvz., maro), kad būtų išvengta jų plitimo, miesto vartai būdavo aklinai uždaromi, į miestą nieko neįsileisdavo ir iš jo neišleisdavo. To meto Europoje kur kas paprasčiau būdavo galima kirsti karalysčių sienas negu patekti į gynybinėmis sienomis apjuostus miestus. Vilnius kūrėsi patogioje, pačios gamtos apsaugotoje vietoje. Iš Šiaurės Vilniaus pilis ir miestą nuo priešų saugojo tuomet pakankamai vandeninga Neris. Iš Rytų – kalvos ir srauni Vilnia.

2 užduotis

  • Aptarkite tekstą. Išskirkite 10 pagrindinių (raktinių) šio teksto turinį atspindinčių žodžių / gestų. Kokį kitą / kitokį tekstą galima būtų sukurti remiantis šiais išskirtais žodžiais / gestais? Pabandykite.
1
2

Miesto ribos

Vilnius, kaip ir daugelis kitų viduramžių miestų, buvo aptvertas gynybine siena. Į miestą buvo galima patekti tik pro keletą vartų. Vieni jų – Rūdininkų vartai – stovėjo to paties pavadinimo gatvės gale. Siena ne tik gindavo miestus nuo priešų antpuolių, bet ir užtikrindavo miestiečių gyvenimo rimtį. Gynybinėje sienoje įrengti vartai sustabdydavo nepageidaujamus atvykėlius. Čia iš atvykstančiųjų būdavo renkamas mokestis, turtinantis miesto iždą. Epidemijų metu (pvz., maro), kad būtų išvengta jų plitimo, miesto vartai būdavo aklinai uždaromi, į miestą nieko neįsileisdavo ir iš jo neišleisdavo. To meto Europoje kur kas paprasčiau būdavo galima kirsti karalysčių sienas negu patekti į gynybinėmis sienomis apjuostus miestus. Vilnius kūrėsi patogioje, pačios gamtos apsaugotoje vietoje. Iš Šiaurės Vilniaus pilis ir miestą nuo priešų saugojo tuomet pakankamai vandeninga Neris. Iš Rytų – kalvos ir srauni Vilnia.

2 užduotis

  • Aptarkite tekstą. Išskirkite 10 pagrindinių (raktinių) šio teksto turinį atspindinčių žodžių / gestų. Kokį kitą / kitokį tekstą galima būtų sukurti remiantis šiais išskirtais žodžiais / gestais? Pabandykite.

C dalis

Visi keliai veda į Romą

„Amžinasis miestas“, „Miestas ant septynių kalvų“, „Visi keliai veda į Romą“ – Italijos sostinė yra bene daugiausiai atpažįstamų epitetų (vaizdingų apibūdinimų) turintis miestas visame pasaulyje.

Pirmos nuolatinės gyvenvietės ant Romos kalnų datuojamos paskutiniu bronzos amžiaus laikotarpiu. Romos įkūrimo data: 753-754 pr. Kr., ji sutampa su Romos karaliaus Romulo įžengimu į sostą. Apie VIII a. pr. Kr. vidurį gyventojų skaičiaus didėjimas privertė valdovus keisti miesto planą, nes jis nebeatitiko augančios visuomenės poreikių. Vėlesniu laiku, keičiantis valdančiosioms dinastijoms, miestas kyla, statomi nauji gyvenamieji kvartalai. Didžiausias dėmesys kreipiamas architektūrai, skirtai valdantiesiems. Ji nuolat keičiama pagal jų įgeidžius ir poreikius: statomi, vėl griaunami bei naujai perstatomi įvairūs besikeičiančią valdžią atspindintys objektai – rūmai, forumai, šventyklos, aikštės, skulptūros. To meto paprastus žmones telkiančios vietos – amfiteatras (čia vykdavo gladiatorių kovos, egzotinių gyvūnų parodos, kalinių egzekucijos), aikštės, turgavietės, pirtys. Ypatingai svarbi nuolat besikeičiančios Romos architektūros dalis – tiltai.

Šaltinis: Visi keliai veda į Romą: ką būtina žinoti prieš atostogas amžinajame mieste? 2021 08 11, Nuoroda čia

3 užduotis

  • Aptarkite tekstą. Ar esate buvęs / buvusi Romoje? Ką dar žinote apie Romą? Pristatykite klasės draugams kokią nors įdomybę apie Romą (remkitės vadovėliais, internetu, enciklopedijomis).
1
2

Visi keliai veda į Romą

„Amžinasis miestas“, „Miestas ant septynių kalvų“, „Visi keliai veda į Romą“ – Italijos sostinė yra bene daugiausiai atpažįstamų epitetų (vaizdingų apibūdinimų) turintis miestas visame pasaulyje.

Pirmos nuolatinės gyvenvietės ant Romos kalnų datuojamos paskutiniu bronzos amžiaus laikotarpiu. Romos įkūrimo data: 753-754 pr. Kr., ji sutampa su Romos karaliaus Romulo įžengimu į sostą. Apie VIII a. pr. Kr. vidurį gyventojų skaičiaus didėjimas privertė valdovus keisti miesto planą, nes jis nebeatitiko augančios visuomenės poreikių. Vėlesniu laiku, keičiantis valdančiosioms dinastijoms, miestas kyla, statomi nauji gyvenamieji kvartalai. Didžiausias dėmesys kreipiamas architektūrai, skirtai valdantiesiems. Ji nuolat keičiama pagal jų įgeidžius ir poreikius: statomi, vėl griaunami bei naujai perstatomi įvairūs besikeičiančią valdžią atspindintys objektai – rūmai, forumai, šventyklos, aikštės, skulptūros. To meto paprastus žmones telkiančios vietos – amfiteatras (čia vykdavo gladiatorių kovos, egzotinių gyvūnų parodos, kalinių egzekucijos), aikštės, turgavietės, pirtys. Ypatingai svarbi nuolat besikeičiančios Romos architektūros dalis – tiltai.

Šaltinis: Visi keliai veda į Romą: ką būtina žinoti prieš atostogas amžinajame mieste? 2021 08 11, Nuoroda čia

3 užduotis

  • Aptarkite tekstą. Ar esate buvęs / buvusi Romoje? Ką dar žinote apie Romą? Pristatykite klasės draugams kokią nors įdomybę apie Romą (remkitės vadovėliais, internetu, enciklopedijomis).