Reduplikacija – gestų kartojimas
Žiūrėdami A dalies tekstą tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad kai kurie gestai yra kartojami po kelis kartus vienas po kito - gestas AIŠKINTI-man kartojamas kelis kartus, taip pat ir gestas GILINTIS. Atkreipkite dėmesį į gestų AIŠKINTI ir GILINTIS kartojamo judesio pobūdį – gestas AIŠKINTI/PASAKOTI kartojamas kelis kartus ir perteikia prieveiksminę reikšmę ilgai, t. y. kad kažkas ilgai pasakojama, o gestas GILINTIS rodomas nepertraukiamas, tarsi būtų vienas gestas su trumpomis pauzėmis ir perteikia reikšmę vis giliau ir giliau/daugiau gilintis.
Reduplikacija – gestų kartojimas
Žiūrėdami A dalies tekstą tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad kai kurie gestai yra kartojami po kelis kartus vienas po kito - gestas AIŠKINTI-man kartojamas kelis kartus, taip pat ir gestas GILINTIS. Atkreipkite dėmesį į gestų AIŠKINTI ir GILINTIS kartojamo judesio pobūdį – gestas AIŠKINTI/PASAKOTI kartojamas kelis kartus ir perteikia prieveiksminę reikšmę ilgai, t. y. kad kažkas ilgai pasakojama, o gestas GILINTIS rodomas nepertraukiamas, tarsi būtų vienas gestas su trumpomis pauzėmis ir perteikia reikšmę vis giliau ir giliau/daugiau gilintis.
Gestas GALĖTI kartojamas jau kiek kitaip - jis pakartojamas kelis kartus skirtingose erdvės vietose, o tai perteikia veiksmažodžio daugiskaitą - erdvėje įsivaizduojami objektai ir jiems priskiriamas gestas GALĖTI, t.y. jis kartojamas prie kiekvieno įsivaizduojamo objekto ir reiškia, kad ir tai gali (būti), ir tai, ir tai.
Jei daiktavardis yra kartojamas kelis kartus skirtingose erdvės vietose, tuomet taip yra išreiškiama jo daugiskaita, kad yra daug kažkokių daiktų.
Gestas GALĖTI kartojamas jau kiek kitaip - jis pakartojamas kelis kartus skirtingose erdvės vietose, o tai perteikia veiksmažodžio daugiskaitą - erdvėje įsivaizduojami objektai ir jiems priskiriamas gestas GALĖTI, t.y. jis kartojamas prie kiekvieno įsivaizduojamo objekto ir reiškia, kad ir tai gali (būti), ir tai, ir tai.
Jei daiktavardis yra kartojamas kelis kartus skirtingose erdvės vietose, tuomet taip yra išreiškiama jo daugiskaita, kad yra daug kažkokių daiktų.
Tad dabar supratote, kad šiaip gestai nėra kartojami be tikslo, šiaip sau (jei taip pasirodytų, pavyzdžiui, kalbėtojui pirštu baksnojant erdvės dalį - tai nebūtų betikslis baksnojimas, greičiausiai tai reikštų, kad kalbėtojas susimąstė ir dėlioja savo kitas mintis arba nori atkreipti jūsų dėmesį į kažkokį dalyką; taigi, negalėtume teigti, kad be tikslo!). Žiūrėdami teksto A dalį, fiksuokite visus gestų pakartojimus, kai jie rodomi (kartojami) du ar tris kartus vienas po kito ir nuspręskite, kokią gramatinę reikšmę jie perteikia (gali būti ir strateginė - praktinė reikšmė, pavyzdžiui, kalbėtojui siekiant atkreipti dėmesį ir pan.).
Tad dabar supratote, kad šiaip gestai nėra kartojami be tikslo, šiaip sau (jei taip pasirodytų, pavyzdžiui, kalbėtojui pirštu baksnojant erdvės dalį - tai nebūtų betikslis baksnojimas, greičiausiai tai reikštų, kad kalbėtojas susimąstė ir dėlioja savo kitas mintis arba nori atkreipti jūsų dėmesį į kažkokį dalyką; taigi, negalėtume teigti, kad be tikslo!). Žiūrėdami teksto A dalį, fiksuokite visus gestų pakartojimus, kai jie rodomi (kartojami) du ar tris kartus vienas po kito ir nuspręskite, kokią gramatinę reikšmę jie perteikia (gali būti ir strateginė - praktinė reikšmė, pavyzdžiui, kalbėtojui siekiant atkreipti dėmesį ir pan.).
Reduplikacija – gestų kartojimas
Žiūrėdami A dalies tekstą tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad kai kurie gestai yra kartojami po kelis kartus vienas po kito - gestas AIŠKINTI-man kartojamas kelis kartus, taip pat ir gestas GILINTIS. Atkreipkite dėmesį į gestų AIŠKINTI ir GILINTIS kartojamo judesio pobūdį – gestas AIŠKINTI/PASAKOTI kartojamas kelis kartus ir perteikia prieveiksminę reikšmę ilgai, t. y. kad kažkas ilgai pasakojama, o gestas GILINTIS rodomas nepertraukiamas, tarsi būtų vienas gestas su trumpomis pauzėmis ir perteikia reikšmę vis giliau ir giliau/daugiau gilintis.
Gestas GALĖTI kartojamas jau kiek kitaip - jis pakartojamas kelis kartus skirtingose erdvės vietose, o tai perteikia veiksmažodžio daugiskaitą - erdvėje įsivaizduojami objektai ir jiems priskiriamas gestas GALĖTI, t.y. jis kartojamas prie kiekvieno įsivaizduojamo objekto ir reiškia, kad ir tai gali (būti), ir tai, ir tai.
Jei daiktavardis yra kartojamas kelis kartus skirtingose erdvės vietose, tuomet taip yra išreiškiama jo daugiskaita, kad yra daug kažkokių daiktų.
Tad dabar supratote, kad šiaip gestai nėra kartojami be tikslo, šiaip sau (jei taip pasirodytų, pavyzdžiui, kalbėtojui pirštu baksnojant erdvės dalį - tai nebūtų betikslis baksnojimas, greičiausiai tai reikštų, kad kalbėtojas susimąstė ir dėlioja savo kitas mintis arba nori atkreipti jūsų dėmesį į kažkokį dalyką; taigi, negalėtume teigti, kad be tikslo!). Žiūrėdami teksto A dalį, fiksuokite visus gestų pakartojimus, kai jie rodomi (kartojami) du ar tris kartus vienas po kito ir nuspręskite, kokią gramatinę reikšmę jie perteikia (gali būti ir strateginė - praktinė reikšmė, pavyzdžiui, kalbėtojui siekiant atkreipti dėmesį ir pan.).
