Apie interpretaciją

Interpretacija – žodis, kilęs iš lotynų kalbos, reiškiantis kokio nors dalyko prasmės aiškinimą. Paaiškinama arba interpretuojama gali būti daug dalykų: tekstas (eilėraštis, kūrinys, įstatymas), sąvoka, teorija, meno kūrinys (paveikslas, skulptūra), simboliai, istorinis įvykis (faktai), filmai, reiškiniai. Taigi, interpretacijoje iš esmės svarbūs du dalykai – pats objektas ir žmogus, kuris interpretuoja tą objektą, t. y. kaip jis supranta prasmę to objekto, kokią jis įžvelgia reikšmę, svarbą. Ar gali tad būti dvi, trys skirtingos interpretacijos? Juk kiek žmonių, tiek įvairių nuomonių, patirčių, įžvalgų. Ar tai reiškia, kad egzistuoja ir gali būti daug interpretacijų ir visos jos teisingos, tinkamos ir pan.? Pasiaiškinkime truputį plačiau.

Kiekviena interpretacija iš esmės yra tam tikro objekto prasmės atnaujinimas. Įsivaizduokime, kad prieš šimtus metų kažkoks autorius parašė tekstą. Neturime galimybės paklausti autoriaus, apie ką jis rašė, tad kyla klausimas: kaip suprasti, ką jis norėjo pasakyti? Ar galime teisingai interpretuoti (suprasti ir paaiškinti), ką reiškia tas tekstas, vartojami žodžiai ar išsireiškimai, jei neturime žinių apie to laikmečio įvykius, kitus tekstus ir bendraamžininkus? Jei neturime kitų autorių, kurie analizavo tą tekstą, įžvalgų? Tokiu atveju rizikuojame interpretuoti savaip, neturėdami istorinio konteksto supratimo, todėl mūsų interpretacija gali būti klaidinga ar nepilna.

Paimkime plačiai paplitusį pasakojimą apie žmogaus sukūrimą – Adomą ir Ievą. Kaip turėtume interpretuoti tekstą, parašytą prieš kelis tūkstančius metų, kai dar nebuvo mokslinių žinių apie evoliuciją ar biologiją? Ar šį tekstą reikia suprasti kaip simbolinę kalbą, kurią būtina nagrinėti lyginant su kitais to laikmečio tekstais ir jų žanru? Tokiu atveju atsiveria platesni teksto klodai, o interpretacija tampa labiau pagrįsta, aiškesnė ir patikimesnė. Mes galime stengtis aiškinti tekstą siekdami priartėti prie autoriaus sumanymo kuo tiksliau.

Galime imti daugiau teksto pavyzdžių – ką reiškia šiuo metu mums Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos nepriklausomybės nutarimo tekste formuluotė: „skelbia ... Lietuvos valstybę ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Kodėl buvo svarbu atskirti nuo kitų valstybinių ryšių, ką tai reiškė to meto situacijoje? Kaip istorikai, politikai interpretuoja šį tekstą dabar ir perduoda mums?

Interpretacija su laiku gali keistis – vienaip mes dalykus vertiname kai esami jaunuoliai, kitaip tuos pačius dalykus vertina mūsų tėvai. Kartais laikmetis keičia tam tikrų dalykų supratimą – tuos pačius įvykius, pavyzdžiui sovietinio laikotarpio kurčiųjų ugdymo būdus (oralizmas, gestų kalbos draudimas) to meto dalyviai vertino vienaip – jiems tai buvo priimta, tai buvo galimybė mokytis, tam tikras progresas. Tačiau laikui praėjus, įvertinus reiškinių pasekmes suprantame, kad būta ir neigiamų pasekmių, tad laikmečio, įvykių interpretacija keičiasi – dalykai pervertinami, naujai suprantami ir aiškinami.

 Interpretacija praktiškai

Kaip jau buvo pristatyta, interpretuojami gali būti daugelis dalykų: tekstas (eilėraštis, kūrinys, įstatymas), sąvoka, teorija, meno kūrinys (paveikslas, skulptūra), simboliai, istorinis įvykis (faktai), filmai, reiškiniai. Pabandykite kartu klasėje atlikti pratimą ir žaismingai interpretuoti lentelėje esančius objektus. Nepamirškite – interpretacija yra dalyko supratimas, vertinimas ir aiškinimas. Jūsų interpretacija gali skirtis nuo kitų žmonių interpretacijų, pagalvokite kodėl? Tegul kiekvienas iš jūsų pasako keletą minčių – kaip jis supranta šiuos dalykus. Po užduoties būtinai pasikalbėkite šiais klausimais:

-        Ką sekėsi interpretuoti lengviau, o ką – sunkiau?

-        Kas lėmė tai, kad interpretacijai buvo sklandesnė, turėjote minčių?

-        Kuo skiriasi to paties dalyko skirtingų žmonių interpretacijos ir kodėl?

-        Ko reikia, kad interpretacija būtų tinkama, logiška, tiksli?