Sudurtinių žodžių perteikimas gestų kalba
Ar atkreipėte dėmesį, jog šios temos video tekstuose dažnai yra vartojama proforma PR-C žodžiui žymėti? Ar prisimenate, kodėl taip yra daroma? Kalbant apie žodį ir jo struktūrą, ši proforma dažnai tampa atskaitos tašku, kai diskutuojama apie sudurtinius gestus, žodžio šaknį, priešdėlius ar galūnes.
Prisiminkime tekstą. Šiuo atveju kalbama apie du atskirus žodžius (dažniausiai su žodžiu „gimtoji“ yra vartojami šie junginiai: gimtoji kalba, gimtoji žemė, gimtoji nuodėmė; šių žodžių junginių reikšmės skiriasi), kurie sudaro žodžių junginį: gimtoji žemė. Tačiau matėte ir kitus atvejus, pasižiūrėkite. Lietuvių kalboje kartais jau vartojamas terminas „gestakalbiai“. Ar jums teko su juo susidurti? Tai sudurtinis žodis (gestai + kalba), analogiškas „rusakalbiams“.Čia kalbama apie sudurtinį lietuvišką žodį „gestakalbis“, kurį sudaro žodžiai gesta kalbis. Tai yra vienas žodis, tačiau vertėjas vartoja PR-C kiek kitaip.
Atlikime sudurtinių žodžių ir gestų analizę. Geležinkelis, greitpuodis, šaltkalvis, Raudonkepuraitė, laivavedys – tai sudurtiniai žodžiai. Gestų kalba juos galima perteikti vienu gestu arba sudurtiniu gestu, sudarytu iš dviejų, o kartais net trijų gestų. Tikėtina, kad šie sudurtiniai gestai, perteikiantys lietuviškus sudurtinius žodžius, atsirado per vertimą ar žodžių formų perėmimą iš lietuvių kalbos: juodraštis – JUODRAŠTIS, pusryčiai – PUSRYČIAI, Raudonkepuraitė – RAUDONKEPURAITĖ.
Šiuose sudurtiniuose gestuose pirmasis dėmuo dažnai būna šiek tiek sutrumpintas. O kaip jūs perteiktumėte šiuos sudurtinius žodžius: batraištis, klystkelis, švarraštis, greitkelis, pusseserė, daugiaaukštis, ledkalnis, šlapdriba? Pavyzdžiui, ar žodį greitkelis – GREIT^KELIAS perteiksite atvaizduodami abiejų lietuviškų žodžių prasmes? O gal suteiksite žodžiui naują versiją gestų kalba?
Iš pavyzdžių tikriausiai supratote, kad vieni sudurtiniai žodžiai turi nusistovėjusius gestus, kurių daryba nėra susijusi su lietuviškų žodžių reikšmių jungimu ir yra vizualinės motyvacijos, pavyzdžiui: daugiaaukštis – daug aukštų – DAUGIAAUKŠTIS, pelėda – peles ėda – PELĖDA, laikrodis – laiką rodo – LAIKRODIS. Tačiau yra ir kitų sudurtinių žodžių, kurių gestai sudaromi perteikiant lietuviškų žodžių reikšmes, pvz., pusseserė – PUSSESERĖ. Tokie gestai kartais yra tokie įprasti gestų kalboje, kad juos vartodami net nesusimąstome apie jų kilmę ar darybą.
Sudurtinių žodžių perteikimas gestų kalba
Ar atkreipėte dėmesį, jog šios temos video tekstuose dažnai yra vartojama proforma PR-C žodžiui žymėti? Ar prisimenate, kodėl taip yra daroma? Kalbant apie žodį ir jo struktūrą, ši proforma dažnai tampa atskaitos tašku, kai diskutuojama apie sudurtinius gestus, žodžio šaknį, priešdėlius ar galūnes.
Prisiminkime tekstą. Šiuo atveju kalbama apie du atskirus žodžius (dažniausiai su žodžiu „gimtoji“ yra vartojami šie junginiai: gimtoji kalba, gimtoji žemė, gimtoji nuodėmė; šių žodžių junginių reikšmės skiriasi), kurie sudaro žodžių junginį: gimtoji žemė. Tačiau matėte ir kitus atvejus, pasižiūrėkite. Lietuvių kalboje kartais jau vartojamas terminas „gestakalbiai“. Ar jums teko su juo susidurti? Tai sudurtinis žodis (gestai + kalba), analogiškas „rusakalbiams“.Čia kalbama apie sudurtinį lietuvišką žodį „gestakalbis“, kurį sudaro žodžiai gesta kalbis. Tai yra vienas žodis, tačiau vertėjas vartoja PR-C kiek kitaip.
Atlikime sudurtinių žodžių ir gestų analizę. Geležinkelis, greitpuodis, šaltkalvis, Raudonkepuraitė, laivavedys – tai sudurtiniai žodžiai. Gestų kalba juos galima perteikti vienu gestu arba sudurtiniu gestu, sudarytu iš dviejų, o kartais net trijų gestų. Tikėtina, kad šie sudurtiniai gestai, perteikiantys lietuviškus sudurtinius žodžius, atsirado per vertimą ar žodžių formų perėmimą iš lietuvių kalbos: juodraštis – JUODRAŠTIS, pusryčiai – PUSRYČIAI, Raudonkepuraitė – RAUDONKEPURAITĖ.
Šiuose sudurtiniuose gestuose pirmasis dėmuo dažnai būna šiek tiek sutrumpintas. O kaip jūs perteiktumėte šiuos sudurtinius žodžius: batraištis, klystkelis, švarraštis, greitkelis, pusseserė, daugiaaukštis, ledkalnis, šlapdriba? Pavyzdžiui, ar žodį greitkelis – GREIT^KELIAS perteiksite atvaizduodami abiejų lietuviškų žodžių prasmes? O gal suteiksite žodžiui naują versiją gestų kalba?
Iš pavyzdžių tikriausiai supratote, kad vieni sudurtiniai žodžiai turi nusistovėjusius gestus, kurių daryba nėra susijusi su lietuviškų žodžių reikšmių jungimu ir yra vizualinės motyvacijos, pavyzdžiui: daugiaaukštis – daug aukštų – DAUGIAAUKŠTIS, pelėda – peles ėda – PELĖDA, laikrodis – laiką rodo – LAIKRODIS. Tačiau yra ir kitų sudurtinių žodžių, kurių gestai sudaromi perteikiant lietuviškų žodžių reikšmes, pvz., pusseserė – PUSSESERĖ. Tokie gestai kartais yra tokie įprasti gestų kalboje, kad juos vartodami net nesusimąstome apie jų kilmę ar darybą.
Sudurtinių žodžių perteikimas gestų kalba
Ar atkreipėte dėmesį, jog šios temos video tekstuose dažnai yra vartojama proforma PR-C žodžiui žymėti? Ar prisimenate, kodėl taip yra daroma? Kalbant apie žodį ir jo struktūrą, ši proforma dažnai tampa atskaitos tašku, kai diskutuojama apie sudurtinius gestus, žodžio šaknį, priešdėlius ar galūnes.
Prisiminkime tekstą. Šiuo atveju kalbama apie du atskirus žodžius (dažniausiai su žodžiu „gimtoji“ yra vartojami šie junginiai: gimtoji kalba, gimtoji žemė, gimtoji nuodėmė; šių žodžių junginių reikšmės skiriasi), kurie sudaro žodžių junginį: gimtoji žemė. Tačiau matėte ir kitus atvejus, pasižiūrėkite. Lietuvių kalboje kartais jau vartojamas terminas „gestakalbiai“. Ar jums teko su juo susidurti? Tai sudurtinis žodis (gestai + kalba), analogiškas „rusakalbiams“.Čia kalbama apie sudurtinį lietuvišką žodį „gestakalbis“, kurį sudaro žodžiai gesta kalbis. Tai yra vienas žodis, tačiau vertėjas vartoja PR-C kiek kitaip.
Atlikime sudurtinių žodžių ir gestų analizę. Geležinkelis, greitpuodis, šaltkalvis, Raudonkepuraitė, laivavedys – tai sudurtiniai žodžiai. Gestų kalba juos galima perteikti vienu gestu arba sudurtiniu gestu, sudarytu iš dviejų, o kartais net trijų gestų. Tikėtina, kad šie sudurtiniai gestai, perteikiantys lietuviškus sudurtinius žodžius, atsirado per vertimą ar žodžių formų perėmimą iš lietuvių kalbos: juodraštis – JUODRAŠTIS, pusryčiai – PUSRYČIAI, Raudonkepuraitė – RAUDONKEPURAITĖ.
Šiuose sudurtiniuose gestuose pirmasis dėmuo dažnai būna šiek tiek sutrumpintas. O kaip jūs perteiktumėte šiuos sudurtinius žodžius: batraištis, klystkelis, švarraštis, greitkelis, pusseserė, daugiaaukštis, ledkalnis, šlapdriba? Pavyzdžiui, ar žodį greitkelis – GREIT^KELIAS perteiksite atvaizduodami abiejų lietuviškų žodžių prasmes? O gal suteiksite žodžiui naują versiją gestų kalba?
Iš pavyzdžių tikriausiai supratote, kad vieni sudurtiniai žodžiai turi nusistovėjusius gestus, kurių daryba nėra susijusi su lietuviškų žodžių reikšmių jungimu ir yra vizualinės motyvacijos, pavyzdžiui: daugiaaukštis – daug aukštų – DAUGIAAUKŠTIS, pelėda – peles ėda – PELĖDA, laikrodis – laiką rodo – LAIKRODIS. Tačiau yra ir kitų sudurtinių žodžių, kurių gestai sudaromi perteikiant lietuviškų žodžių reikšmes, pvz., pusseserė – PUSSESERĖ. Tokie gestai kartais yra tokie įprasti gestų kalboje, kad juos vartodami net nesusimąstome apie jų kilmę ar darybą.
Lėktuvnešis |
|||
Žaliavalgis |
|||
Rugiagėlė |
|||
Dūmtraukis |
|||
Kryžkalnis |
|||
Vaiskrūmis |
|||
Veidrodis |
|||
Sauskelnės |
|||
Galvosūkis |
|||
Saulėtekis |
|||
Laiškanešys |
|||
Saulėgrąža |
|||
Kriptovaliuta |
|||
Golbolas |
|||
Kavamalė |