- Aptarkite, ką galima šiandien nuveikti su vienu išmaniu įrenginiu. Kiek jame yra būtinų funkcijų, kurios mums labai reikalingos gyvenant socialinį gyvenimą:
- bendraujant,
- apsiperkant,
- keliaujant,
- ieškant informacijos,
- einant į renginius,
- skaitant,
- sportuojant,
- fotografuojant ir filmuojant,
- kas liko nepaminėta?..
- Aptarkite tas išmaniųjų įrenginių funkcijas, kurios atima daug laiko jomis naudojantis, tačiau realiai – jos nėra labai būtinos. Kodėl be jų galima būtų lengvai išgyventi?
- Išmaniajame įrenginyje nesunku pasitikrinti, kiek laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose. Aptarkite, kodėl matyti savo laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, yra labai naudinga? Kodėl verta / neverta koreguoti šį savo įprotį? Kaip dažnai apie tai susimąstote?
- Aptarkite, ką galima šiandien nuveikti su vienu išmaniu įrenginiu. Kiek jame yra būtinų funkcijų, kurios mums labai reikalingos gyvenant socialinį gyvenimą:
- bendraujant,
- apsiperkant,
- keliaujant,
- ieškant informacijos,
- einant į renginius,
- skaitant,
- sportuojant,
- fotografuojant ir filmuojant,
- kas liko nepaminėta?..
- Aptarkite tas išmaniųjų įrenginių funkcijas, kurios atima daug laiko jomis naudojantis, tačiau realiai – jos nėra labai būtinos. Kodėl be jų galima būtų lengvai išgyventi?
- Išmaniajame įrenginyje nesunku pasitikrinti, kiek laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose. Aptarkite, kodėl matyti savo laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, yra labai naudinga? Kodėl verta / neverta koreguoti šį savo įprotį? Kaip dažnai apie tai susimąstote?
- Aptarkite, ką galima šiandien nuveikti su vienu išmaniu įrenginiu. Kiek jame yra būtinų funkcijų, kurios mums labai reikalingos gyvenant socialinį gyvenimą:
- bendraujant,
- apsiperkant,
- keliaujant,
- ieškant informacijos,
- einant į renginius,
- skaitant,
- sportuojant,
- fotografuojant ir filmuojant,
- kas liko nepaminėta?..
- Aptarkite tas išmaniųjų įrenginių funkcijas, kurios atima daug laiko jomis naudojantis, tačiau realiai – jos nėra labai būtinos. Kodėl be jų galima būtų lengvai išgyventi?
- Išmaniajame įrenginyje nesunku pasitikrinti, kiek laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose. Aptarkite, kodėl matyti savo laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, yra labai naudinga? Kodėl verta / neverta koreguoti šį savo įprotį? Kaip dažnai apie tai susimąstote?
A dalis
Daug kalbama ir rašoma apie tai, kad išmaniųjų ekranų naudojimas mažina vaikų kūrybingumą, didina nervingumą, sukelia baimių, irzlumą ir pyktį. Vaikai tampa pasyvesni, lėtėja jų medžiagų apykaita, mažėja fizinis aktyvumas, sutrinka miego režimas, atsiranda dėmesio sunkumų, formuojasi netinkami valgymo įpročiai. Prarasdami gyvą bendravimą, vaikai nelavina savo kalbinių ir bendravimo įgūdžių. Psichologas A. Sigmanas teigia, kad, bendraujant virtualiai, nesigamina svarbus hormonas oksitocinas, o tai didina įvairių ligų tikimybę. Pasak A. Sigmano, žaidžiant internetinius žaidimus vaikų smegenyse išsiskiria didelis adrenalino kiekis. Tai nėra įprasta ir kenkia smegenims, kraujotakai ir visam organizmui, nes mūsų protėvių smegenys gaudavo adrenalino medžiojant žvėris, kaunantis ir bėgant, o ne sėdint. Tyrimai patvirtino, kad žmonės, daugiau laiko skiriantys socialiniams tinklams, jaučiasi nelaimingesni. Viename tyrime dalis jo dalyvių naudojosi feisbuku, o kita tiriamųjų grupė turėjo juo nesinaudoti. Po savaitės, apklausus abi tyrimo dalyvių grupes, nustatyta, kad tiriamieji, kurie nesinaudojo socialiniu tinklu, jautėsi mažiau prislėgti, nei tie, kurie juo naudojosi. Naudojimasis internetu tiesiogiai nepažeidžia psichinės sveikatos, tačiau neigiamą poveikį jis gali kelti netiesioginiais būdais, ypač jei laikas, praleistas naudojantis internetu, sumažina laiką, skiriamą kitoms veikloms. Tyrimas taip pat patvirtino, kad paaugliai daug mažiau laiko bendrauja su savo draugais gyvai. Savo knygoje „iGen karta“ J. Twenge rašo, kad iGen karta (gimę 1995–2012 metais) daugiau laiko praleidžia susirašinėdami internete, nei gyvai bendraudami. Dabartiniai paaugliai net ir į pasimatymus vaikšto daug rečiau nei ankstesnių kartų paaugliai.
Teksto šaltinis: Neringa Bernatonienė, Išmaniųjų ekranų žala mūsų vaikams, Bernardinai, 2018 07 31, Nuoroda čia
Daug kalbama ir rašoma apie tai, kad išmaniųjų ekranų naudojimas mažina vaikų kūrybingumą, didina nervingumą, sukelia baimių, irzlumą ir pyktį. Vaikai tampa pasyvesni, lėtėja jų medžiagų apykaita, mažėja fizinis aktyvumas, sutrinka miego režimas, atsiranda dėmesio sunkumų, formuojasi netinkami valgymo įpročiai. Prarasdami gyvą bendravimą, vaikai nelavina savo kalbinių ir bendravimo įgūdžių. Psichologas A. Sigmanas teigia, kad, bendraujant virtualiai, nesigamina svarbus hormonas oksitocinas, o tai didina įvairių ligų tikimybę. Pasak A. Sigmano, žaidžiant internetinius žaidimus vaikų smegenyse išsiskiria didelis adrenalino kiekis. Tai nėra įprasta ir kenkia smegenims, kraujotakai ir visam organizmui, nes mūsų protėvių smegenys gaudavo adrenalino medžiojant žvėris, kaunantis ir bėgant, o ne sėdint. Tyrimai patvirtino, kad žmonės, daugiau laiko skiriantys socialiniams tinklams, jaučiasi nelaimingesni. Viename tyrime dalis jo dalyvių naudojosi feisbuku, o kita tiriamųjų grupė turėjo juo nesinaudoti. Po savaitės, apklausus abi tyrimo dalyvių grupes, nustatyta, kad tiriamieji, kurie nesinaudojo socialiniu tinklu, jautėsi mažiau prislėgti, nei tie, kurie juo naudojosi. Naudojimasis internetu tiesiogiai nepažeidžia psichinės sveikatos, tačiau neigiamą poveikį jis gali kelti netiesioginiais būdais, ypač jei laikas, praleistas naudojantis internetu, sumažina laiką, skiriamą kitoms veikloms. Tyrimas taip pat patvirtino, kad paaugliai daug mažiau laiko bendrauja su savo draugais gyvai. Savo knygoje „iGen karta“ J. Twenge rašo, kad iGen karta (gimę 1995–2012 metais) daugiau laiko praleidžia susirašinėdami internete, nei gyvai bendraudami. Dabartiniai paaugliai net ir į pasimatymus vaikšto daug rečiau nei ankstesnių kartų paaugliai.
Teksto šaltinis: Neringa Bernatonienė, Išmaniųjų ekranų žala mūsų vaikams, Bernardinai, 2018 07 31, Nuoroda čia
A dalis
Aptarkite tekstą ir atsakykite į šiuos klausimus.
- Penki dalykai, paminėti šiame tekste, apie išmaniuosius ekranus, kaip jie kenkia. Išvardinkite.
- Kokias gyvenimo sritis įtakoja per ilgas ekranų naudojimas? Tekste buvo paminėtos 6 sritys. Išvardinkite. Pvz., buvo pasakyta, kad vaikai tampa pasyvesni, vadinasi, įtakojama pirmoji sritis – vaikų elgesys.
Mokytojui: įtakojamos šios sritys – elgesys (vaikai tampa pasyvesni), medžiagų apykaita, fizinis aktyvumas, miegas / miego režimas, dėmesys, valgymo įpročiai.
- Žmonės internete ir socialiniuose tinkluose daug bendrauja, bent jau mums taip atrodo. O kas pasakyta tekste? Ar vaikų kalbiniai įgūdžiai tikrai lavėja?
- Buvo paminėta, kad žmogui nuolat būnant ekranuose, organizme nesigamina vienas svarbus hormonas. Koks? Tiksliai daktiliuokite jo pavadinimą. Pasidomėkite ir išsiaiškinkite su mokytoju / mokytoja, ką šis hormonas lemia ir kas būna tada, kai žmogaus organizme jo trūksta.
- Dar vienas tekste paminėtas hormonas prasideda raide A. Koks tai hormonas? Tiksliai daktiliuokite jo pavadinimą. Kas žmogui kenkia – jo perteklius ar stoka? Kaip kenkia?
- Turite susieti du teiginius ir prieiti išvados.
Pirmas teiginys. Dar kartą grįžkime prie hormono OKSITOCINO. Prisiminkite, ką jis nulemia. Tekste buvo pasakyta, kad ilgai būnant ekranuose, jis nesigamina.
Antras teiginys. Tekste buvo pasakyta, kad žmonės, daug laiko praleidžiantys feisbuke jaučiasi nelaimingesni negu tie, kurie socialiniu tinklu nesinaudoja.
Kaip šie teiginiai susiję? Kokia galėtų būti išvada ar išvados?
- Kas tekste pasakyta apie paauglius ir pasimatymus? Sutinkate su tekste pasakyta mintimi? Kodėl? Koks pasimatymas įdomesnis – nuotolinis ar gyvas, ir kodėl taip manote?
Aptarkite tekstą ir atsakykite į šiuos klausimus.
- Penki dalykai, paminėti šiame tekste, apie išmaniuosius ekranus, kaip jie kenkia. Išvardinkite.
- Kokias gyvenimo sritis įtakoja per ilgas ekranų naudojimas? Tekste buvo paminėtos 6 sritys. Išvardinkite. Pvz., buvo pasakyta, kad vaikai tampa pasyvesni, vadinasi, įtakojama pirmoji sritis – vaikų elgesys.
Mokytojui: įtakojamos šios sritys – elgesys (vaikai tampa pasyvesni), medžiagų apykaita, fizinis aktyvumas, miegas / miego režimas, dėmesys, valgymo įpročiai.
- Žmonės internete ir socialiniuose tinkluose daug bendrauja, bent jau mums taip atrodo. O kas pasakyta tekste? Ar vaikų kalbiniai įgūdžiai tikrai lavėja?
- Buvo paminėta, kad žmogui nuolat būnant ekranuose, organizme nesigamina vienas svarbus hormonas. Koks? Tiksliai daktiliuokite jo pavadinimą. Pasidomėkite ir išsiaiškinkite su mokytoju / mokytoja, ką šis hormonas lemia ir kas būna tada, kai žmogaus organizme jo trūksta.
- Dar vienas tekste paminėtas hormonas prasideda raide A. Koks tai hormonas? Tiksliai daktiliuokite jo pavadinimą. Kas žmogui kenkia – jo perteklius ar stoka? Kaip kenkia?
- Turite susieti du teiginius ir prieiti išvados.
Pirmas teiginys. Dar kartą grįžkime prie hormono OKSITOCINO. Prisiminkite, ką jis nulemia. Tekste buvo pasakyta, kad ilgai būnant ekranuose, jis nesigamina.
Antras teiginys. Tekste buvo pasakyta, kad žmonės, daug laiko praleidžiantys feisbuke jaučiasi nelaimingesni negu tie, kurie socialiniu tinklu nesinaudoja.
Kaip šie teiginiai susiję? Kokia galėtų būti išvada ar išvados?
- Kas tekste pasakyta apie paauglius ir pasimatymus? Sutinkate su tekste pasakyta mintimi? Kodėl? Koks pasimatymas įdomesnis – nuotolinis ar gyvas, ir kodėl taip manote?
Daug kalbama ir rašoma apie tai, kad išmaniųjų ekranų naudojimas mažina vaikų kūrybingumą, didina nervingumą, sukelia baimių, irzlumą ir pyktį. Vaikai tampa pasyvesni, lėtėja jų medžiagų apykaita, mažėja fizinis aktyvumas, sutrinka miego režimas, atsiranda dėmesio sunkumų, formuojasi netinkami valgymo įpročiai. Prarasdami gyvą bendravimą, vaikai nelavina savo kalbinių ir bendravimo įgūdžių. Psichologas A. Sigmanas teigia, kad, bendraujant virtualiai, nesigamina svarbus hormonas oksitocinas, o tai didina įvairių ligų tikimybę. Pasak A. Sigmano, žaidžiant internetinius žaidimus vaikų smegenyse išsiskiria didelis adrenalino kiekis. Tai nėra įprasta ir kenkia smegenims, kraujotakai ir visam organizmui, nes mūsų protėvių smegenys gaudavo adrenalino medžiojant žvėris, kaunantis ir bėgant, o ne sėdint. Tyrimai patvirtino, kad žmonės, daugiau laiko skiriantys socialiniams tinklams, jaučiasi nelaimingesni. Viename tyrime dalis jo dalyvių naudojosi feisbuku, o kita tiriamųjų grupė turėjo juo nesinaudoti. Po savaitės, apklausus abi tyrimo dalyvių grupes, nustatyta, kad tiriamieji, kurie nesinaudojo socialiniu tinklu, jautėsi mažiau prislėgti, nei tie, kurie juo naudojosi. Naudojimasis internetu tiesiogiai nepažeidžia psichinės sveikatos, tačiau neigiamą poveikį jis gali kelti netiesioginiais būdais, ypač jei laikas, praleistas naudojantis internetu, sumažina laiką, skiriamą kitoms veikloms. Tyrimas taip pat patvirtino, kad paaugliai daug mažiau laiko bendrauja su savo draugais gyvai. Savo knygoje „iGen karta“ J. Twenge rašo, kad iGen karta (gimę 1995–2012 metais) daugiau laiko praleidžia susirašinėdami internete, nei gyvai bendraudami. Dabartiniai paaugliai net ir į pasimatymus vaikšto daug rečiau nei ankstesnių kartų paaugliai.
Teksto šaltinis: Neringa Bernatonienė, Išmaniųjų ekranų žala mūsų vaikams, Bernardinai, 2018 07 31, Nuoroda čia
Aptarkite tekstą ir atsakykite į šiuos klausimus.
- Penki dalykai, paminėti šiame tekste, apie išmaniuosius ekranus, kaip jie kenkia. Išvardinkite.
- Kokias gyvenimo sritis įtakoja per ilgas ekranų naudojimas? Tekste buvo paminėtos 6 sritys. Išvardinkite. Pvz., buvo pasakyta, kad vaikai tampa pasyvesni, vadinasi, įtakojama pirmoji sritis – vaikų elgesys.
Mokytojui: įtakojamos šios sritys – elgesys (vaikai tampa pasyvesni), medžiagų apykaita, fizinis aktyvumas, miegas / miego režimas, dėmesys, valgymo įpročiai.
- Žmonės internete ir socialiniuose tinkluose daug bendrauja, bent jau mums taip atrodo. O kas pasakyta tekste? Ar vaikų kalbiniai įgūdžiai tikrai lavėja?
- Buvo paminėta, kad žmogui nuolat būnant ekranuose, organizme nesigamina vienas svarbus hormonas. Koks? Tiksliai daktiliuokite jo pavadinimą. Pasidomėkite ir išsiaiškinkite su mokytoju / mokytoja, ką šis hormonas lemia ir kas būna tada, kai žmogaus organizme jo trūksta.
- Dar vienas tekste paminėtas hormonas prasideda raide A. Koks tai hormonas? Tiksliai daktiliuokite jo pavadinimą. Kas žmogui kenkia – jo perteklius ar stoka? Kaip kenkia?
- Turite susieti du teiginius ir prieiti išvados.
Pirmas teiginys. Dar kartą grįžkime prie hormono OKSITOCINO. Prisiminkite, ką jis nulemia. Tekste buvo pasakyta, kad ilgai būnant ekranuose, jis nesigamina.
Antras teiginys. Tekste buvo pasakyta, kad žmonės, daug laiko praleidžiantys feisbuke jaučiasi nelaimingesni negu tie, kurie socialiniu tinklu nesinaudoja.
Kaip šie teiginiai susiję? Kokia galėtų būti išvada ar išvados?
- Kas tekste pasakyta apie paauglius ir pasimatymus? Sutinkate su tekste pasakyta mintimi? Kodėl? Koks pasimatymas įdomesnis – nuotolinis ar gyvas, ir kodėl taip manote?
B dalis
Vaizdo žaidimų gimimu laikomi 1940 m., kuomet pasaulinėje mokslų mugėje buvo pristatytas pirmasis kompiuterinis žaidimas. Primityviame ekrane buvo paleistas matematinių tikimybių teorijos principu paremtas „Nim“ žaidimas, kuriame, panašiai kaip žaidžiant kryžiukus nuliukus, buvo galima varžytis su kompiuteriu. Per šešis mėnesius žaidimą išbandė maždaug 50 000 žmonių, o 90 proc. žaidimų laimėjo kompiuteris. Pirmas komercinis vaizdo žaidimas žmonių namus pasiekė tik po trijų dešimtmečių. Atsirado pirmoji kompiuterinių žaidimų konsolė, vadinta rudąja dėžute. Ji galėjo jungtis prie televizoriaus ir leido dviem žaidėjams sekti vienas kitą ekrane, o pirmaisiais kompiuteriniais žaidimais tapo į virtualią erdvę perkeltos šaškės ir stalo tenisas. Arkadiniai veiksmo žaidimai, leidžiantys fiksuoti geriausius savo rezultatus ir lygintis su kitais žaidėjais užgimė 1973 m. Arkadinis žaidimas yra žaidimų automatas, paprastai randamas tokiose viešose vietose kaip prekybos centrai, restoranai ir pramogų salonai, ir dažniausiai valdomas monetomis. Arkadiniai žaidimai paprastai yra vaizdo žaidimai, stalo žaidimai ar elektromechaniniai žaidimai. 1980-ieji buvo arkadinių žaidimų aukso amžius. Jais susidomėję vaizdo žaidimų entuziastai greitai pajuto konkurenciją vienas kitam, pradėjo augti žaidimų pardavimai, o masinės žmonių susibūrimų vietos, tokios kaip kavinės, prekybos ar pramogų centrai, ėmė statyti žaidimų aparatus savo salėse. Pradėjo kurtis atskiros, vien kompiuteriniams žaidimams skirtos erdvės. Kartu su besivystančiomis technologijomis, spalvotais televizoriais ir stacionariais kompiuteriais, augo įsitraukimas į žaidimus. Taip atsirado poreikis sukurti kompiuterinę sistemą, skirtingose vietose esančius žaidėjus jungiant į vieną visumą. Taip gimė pirmoji į kompiuterius instaliuojama sistema „PLATO“, kurioje buvo galima laikyti ir saugoti žaidimus. Ji suteikė galimybę kurti savo virtualią imperiją, padėjo pamatus internetiniams žaidimams, kuriuos mes žinome ir šiandien. Pasaulinė statistika rodo, kad internetu kasdien naudojasi daugiau nei 4,5 mlrd. žmonių, ir daugiau nei pusė jų žaidžia ar yra žaidę vaizdo žaidimus. Atsiradus profesionaliems kompiuterinių žaidimų žaidėjams, atsirado ir didesnis poreikis kuo įmanoma ryškiau matyti žaidimo detales. Todėl šiandien namams nupirktas televizorius dažnai būna naudojamas ne tik žiūrėti filmus ar televizijos laidas, bet atlieka ir monitoriaus funkciją žaidžiant žaidimus. 2018 m. vaizdo žaidimų industrija uždirbo 120 mlrd. dolerių. Paskaičiuota, kad jei tai būtų šalis – patektų į 100 aukščiausią BVP (bendrąjį vidaus produktą) pasaulyje turinčių šalių reitingą. Taip pat vis daugiau žaidimų entuziastų rado būdų kaip iš to užsidirbti: internete transliuoja savo žaidžiamų žaidimų įrašus, moko kitus žaisti ar komentuoja pasaulinio lygio vaizdo žaidimų čempionų strategijas. Visa tai prie ekranų prikausto milijonus. Įdomu tai, kad žaidėjų apklausos rodo, jog dauguma žaidėjų to net nelaiko pramoga, o veikiau priemone gerinančia jų strateginį mąstymą, rankų ir akių koordinaciją, reakciją ar komandinio darbo įgūdžius.
Teksto šaltinis: „Geimerių“ kultūra: technologijų evoliucija, pagimdžiusi naują profesiją, LRT.lt, Mokslas ir IT, 2020.02.04 2018 07 31, Nuoroda čia
Vaizdo žaidimų gimimu laikomi 1940 m., kuomet pasaulinėje mokslų mugėje buvo pristatytas pirmasis kompiuterinis žaidimas. Primityviame ekrane buvo paleistas matematinių tikimybių teorijos principu paremtas „Nim“ žaidimas, kuriame, panašiai kaip žaidžiant kryžiukus nuliukus, buvo galima varžytis su kompiuteriu. Per šešis mėnesius žaidimą išbandė maždaug 50 000 žmonių, o 90 proc. žaidimų laimėjo kompiuteris. Pirmas komercinis vaizdo žaidimas žmonių namus pasiekė tik po trijų dešimtmečių. Atsirado pirmoji kompiuterinių žaidimų konsolė, vadinta rudąja dėžute. Ji galėjo jungtis prie televizoriaus ir leido dviem žaidėjams sekti vienas kitą ekrane, o pirmaisiais kompiuteriniais žaidimais tapo į virtualią erdvę perkeltos šaškės ir stalo tenisas. Arkadiniai veiksmo žaidimai, leidžiantys fiksuoti geriausius savo rezultatus ir lygintis su kitais žaidėjais užgimė 1973 m. Arkadinis žaidimas yra žaidimų automatas, paprastai randamas tokiose viešose vietose kaip prekybos centrai, restoranai ir pramogų salonai, ir dažniausiai valdomas monetomis. Arkadiniai žaidimai paprastai yra vaizdo žaidimai, stalo žaidimai ar elektromechaniniai žaidimai. 1980-ieji buvo arkadinių žaidimų aukso amžius. Jais susidomėję vaizdo žaidimų entuziastai greitai pajuto konkurenciją vienas kitam, pradėjo augti žaidimų pardavimai, o masinės žmonių susibūrimų vietos, tokios kaip kavinės, prekybos ar pramogų centrai, ėmė statyti žaidimų aparatus savo salėse. Pradėjo kurtis atskiros, vien kompiuteriniams žaidimams skirtos erdvės. Kartu su besivystančiomis technologijomis, spalvotais televizoriais ir stacionariais kompiuteriais, augo įsitraukimas į žaidimus. Taip atsirado poreikis sukurti kompiuterinę sistemą, skirtingose vietose esančius žaidėjus jungiant į vieną visumą. Taip gimė pirmoji į kompiuterius instaliuojama sistema „PLATO“, kurioje buvo galima laikyti ir saugoti žaidimus. Ji suteikė galimybę kurti savo virtualią imperiją, padėjo pamatus internetiniams žaidimams, kuriuos mes žinome ir šiandien. Pasaulinė statistika rodo, kad internetu kasdien naudojasi daugiau nei 4,5 mlrd. žmonių, ir daugiau nei pusė jų žaidžia ar yra žaidę vaizdo žaidimus. Atsiradus profesionaliems kompiuterinių žaidimų žaidėjams, atsirado ir didesnis poreikis kuo įmanoma ryškiau matyti žaidimo detales. Todėl šiandien namams nupirktas televizorius dažnai būna naudojamas ne tik žiūrėti filmus ar televizijos laidas, bet atlieka ir monitoriaus funkciją žaidžiant žaidimus. 2018 m. vaizdo žaidimų industrija uždirbo 120 mlrd. dolerių. Paskaičiuota, kad jei tai būtų šalis – patektų į 100 aukščiausią BVP (bendrąjį vidaus produktą) pasaulyje turinčių šalių reitingą. Taip pat vis daugiau žaidimų entuziastų rado būdų kaip iš to užsidirbti: internete transliuoja savo žaidžiamų žaidimų įrašus, moko kitus žaisti ar komentuoja pasaulinio lygio vaizdo žaidimų čempionų strategijas. Visa tai prie ekranų prikausto milijonus. Įdomu tai, kad žaidėjų apklausos rodo, jog dauguma žaidėjų to net nelaiko pramoga, o veikiau priemone gerinančia jų strateginį mąstymą, rankų ir akių koordinaciją, reakciją ar komandinio darbo įgūdžius.
Teksto šaltinis: „Geimerių“ kultūra: technologijų evoliucija, pagimdžiusi naują profesiją, LRT.lt, Mokslas ir IT, 2020.02.04 2018 07 31, Nuoroda čia
B dalis
Aptarkite tekstą.
- Tekste buvo paminėti šie metai: 1940, 1973, 1980, 2018. Ką jie žymi, kai kalbame apie vaizdo žaidimų industriją?
- Arkadiniai žaidimai. Kokie jie? Kada buvo sugalvoti? Ar juos galima žaisti būnant namuose?
- Kokius vaizdo žaidimus žaidžiate jūs? Kodėl jie jums patinka?
Tekstas apie kompiuterinius žaidimus ir įsitraukimą į juos. Kodėl žmogus nebegali čia ir dabar nustoti žaisti?
Vaizdo žaidimų gimimu laikomi 1940 m., kuomet pasaulinėje mokslų mugėje buvo pristatytas pirmasis kompiuterinis žaidimas. Primityviame ekrane buvo paleistas matematinių tikimybių teorijos principu paremtas „Nim“ žaidimas, kuriame, panašiai kaip žaidžiant kryžiukus nuliukus, buvo galima varžytis su kompiuteriu. Per šešis mėnesius žaidimą išbandė maždaug 50 000 žmonių, o 90 proc. žaidimų laimėjo kompiuteris. Pirmas komercinis vaizdo žaidimas žmonių namus pasiekė tik po trijų dešimtmečių. Atsirado pirmoji kompiuterinių žaidimų konsolė, vadinta rudąja dėžute. Ji galėjo jungtis prie televizoriaus ir leido dviem žaidėjams sekti vienas kitą ekrane, o pirmaisiais kompiuteriniais žaidimais tapo į virtualią erdvę perkeltos šaškės ir stalo tenisas. Arkadiniai veiksmo žaidimai, leidžiantys fiksuoti geriausius savo rezultatus ir lygintis su kitais žaidėjais užgimė 1973 m. Arkadinis žaidimas yra žaidimų automatas, paprastai randamas tokiose viešose vietose kaip prekybos centrai, restoranai ir pramogų salonai, ir dažniausiai valdomas monetomis. Arkadiniai žaidimai paprastai yra vaizdo žaidimai, stalo žaidimai ar elektromechaniniai žaidimai. 1980-ieji buvo arkadinių žaidimų aukso amžius. Jais susidomėję vaizdo žaidimų entuziastai greitai pajuto konkurenciją vienas kitam, pradėjo augti žaidimų pardavimai, o masinės žmonių susibūrimų vietos, tokios kaip kavinės, prekybos ar pramogų centrai, ėmė statyti žaidimų aparatus savo salėse. Pradėjo kurtis atskiros, vien kompiuteriniams žaidimams skirtos erdvės. Kartu su besivystančiomis technologijomis, spalvotais televizoriais ir stacionariais kompiuteriais, augo įsitraukimas į žaidimus. Taip atsirado poreikis sukurti kompiuterinę sistemą, skirtingose vietose esančius žaidėjus jungiant į vieną visumą. Taip gimė pirmoji į kompiuterius instaliuojama sistema „PLATO“, kurioje buvo galima laikyti ir saugoti žaidimus. Ji suteikė galimybę kurti savo virtualią imperiją, padėjo pamatus internetiniams žaidimams, kuriuos mes žinome ir šiandien. Pasaulinė statistika rodo, kad internetu kasdien naudojasi daugiau nei 4,5 mlrd. žmonių, ir daugiau nei pusė jų žaidžia ar yra žaidę vaizdo žaidimus. Atsiradus profesionaliems kompiuterinių žaidimų žaidėjams, atsirado ir didesnis poreikis kuo įmanoma ryškiau matyti žaidimo detales. Todėl šiandien namams nupirktas televizorius dažnai būna naudojamas ne tik žiūrėti filmus ar televizijos laidas, bet atlieka ir monitoriaus funkciją žaidžiant žaidimus. 2018 m. vaizdo žaidimų industrija uždirbo 120 mlrd. dolerių. Paskaičiuota, kad jei tai būtų šalis – patektų į 100 aukščiausią BVP (bendrąjį vidaus produktą) pasaulyje turinčių šalių reitingą. Taip pat vis daugiau žaidimų entuziastų rado būdų kaip iš to užsidirbti: internete transliuoja savo žaidžiamų žaidimų įrašus, moko kitus žaisti ar komentuoja pasaulinio lygio vaizdo žaidimų čempionų strategijas. Visa tai prie ekranų prikausto milijonus. Įdomu tai, kad žaidėjų apklausos rodo, jog dauguma žaidėjų to net nelaiko pramoga, o veikiau priemone gerinančia jų strateginį mąstymą, rankų ir akių koordinaciją, reakciją ar komandinio darbo įgūdžius.
Teksto šaltinis: „Geimerių“ kultūra: technologijų evoliucija, pagimdžiusi naują profesiją, LRT.lt, Mokslas ir IT, 2020.02.04 2018 07 31, Nuoroda čia
C dalis
– Klausyk, noriu tavęs paklausti, ar daug laiko praleidi su išmaniuoju telefonu žaisdamas arba naršydamas internete?
– Nežinau, gal normaliai, kaip visi turbūt, o kodėl klausi?
– Galvoju, kad aš tai per daug laiko praleidžiu telefone. Naršau jutube, tada tiktoką žiūrinėju. Reikia nereikia, vis tiek naršau, naršau. Po to jaučiuosi kaip apsnūdęs.
– Aš taip pat. Pavyzdžiui, važiuodamas traukiniu ar autobusu naršau, mokykloje prieš pamokas naršau.. Kai mokytojai surenka telefonus, tai jaučiuosi geriau, atsigavęs.
– Ir aš pastebiu, kad, pavyzdžiui, krepšinio treniruotėje arba kai bėgioju kažkaip atsigaunu. Net tingiu trauktis telefoną iš kišenės, daryti kažkokias foto ar panašiai. Šiaip skaičiau straipsnį, kaip toks vaikinas Augminas nusipirko Nokia mygtukinį telefoną. Prieš tai turėjo IPhone, bet atsisakė, pamatęs, kad naršo ir naršo be sustojimo, apie 8–9 val. per parą, net važiuodamas troleibusu savo stotelę praleisdavo. Kai pakeitė telefoną į mygtukinį, jis pradėjo daugiau domėtis aplinka. Įdomu.
– Tikrai įdomu. Bet mygtukinis? Nee. Girdintiesiems gal čia nieko, bet kaip vaizdo skambučiai kurtiesiems? Kaip be gestų? Vėl rašinėsiesi SMS? Be to, nėra tada navigacijos. Va, išsilaikysi vairavimo teises, norėsi kažkur nuvažiuoti ir be navigacijos nerasi vietos.
– Na taip. Prisiminiau, mano tėvas turi GPS aparatą, galiu jį pasiimti, atsinaujinti programas ir naudotis.
– Kas dar gero tame straipsnyje buvo? Kokio amžiaus tas vaikinas?
– 25–26 metai jam. Teisingai pasakė, kad visi ir taip gerai žino, kaip vieniems kitus rasti. Vieni naudojasi tik mesendžeriu, kiti whatsupu, treti mėgsta pasirodyti, ką veikia, per tiktoką, dar kiti nuolat daro visokius live socialiniuose tinkluose. Tai, pavyzdžiui, jei kiti žinos, kad aš turiu tik telefoną su paprasta SMS funkcija, tai man rašys, ir viskas.
– Nu įdomu. Tai tu rimtai planuoji naudotis mygtukiniu telefonu? Aš taip negalėčiau. Ir ką veikti be telefono? Nuobodu. Aš tai neišgyvenčiau. Nesąmonė...
– Taip taip, tokia truputį senovė. Bet atsisakęs išmanaus telefono, galiu daugiau skaityti, be to, kai vėl rašysiu daugiau SMS, gali patobulėti ir mano lietuvių kalba. Jeigu nenaršyčiau 8–9 val. telefone, galiu sugalvoti, ką veikti. Pameni, anksčiau kiek visko prisigalvodavome?..
– Įdomu... O Nokia telefone žaidimų išvis nors vienas yra?
– Yra vienas „Gyvatėlė“ žaidimas. Toks lėtas. Bet pažaidi ir atsibosta.
– Aha. Matau, kad esi beveik pasiryžęs pereiti prie mygtukinio telefono, tai kai tik planuosi parduoti savo IPhone, tai man parduok, aš noriu naujesnio modelio. O tu galėsi su mygtukiniu gyvent. Tai praktiškai tas pats, kas ir visai be telefono.
– Gerai.
Idėja šiam interviu – šis šaltinis: Augminas Petronis, Gyvenimas be išmaniojo telefono – geresnis, Bernardinai, 2021 12 02, Nuoroda čia
– Klausyk, noriu tavęs paklausti, ar daug laiko praleidi su išmaniuoju telefonu žaisdamas arba naršydamas internete?
– Nežinau, gal normaliai, kaip visi turbūt, o kodėl klausi?
– Galvoju, kad aš tai per daug laiko praleidžiu telefone. Naršau jutube, tada tiktoką žiūrinėju. Reikia nereikia, vis tiek naršau, naršau. Po to jaučiuosi kaip apsnūdęs.
– Aš taip pat. Pavyzdžiui, važiuodamas traukiniu ar autobusu naršau, mokykloje prieš pamokas naršau.. Kai mokytojai surenka telefonus, tai jaučiuosi geriau, atsigavęs.
– Ir aš pastebiu, kad, pavyzdžiui, krepšinio treniruotėje arba kai bėgioju kažkaip atsigaunu. Net tingiu trauktis telefoną iš kišenės, daryti kažkokias foto ar panašiai. Šiaip skaičiau straipsnį, kaip toks vaikinas Augminas nusipirko Nokia mygtukinį telefoną. Prieš tai turėjo IPhone, bet atsisakė, pamatęs, kad naršo ir naršo be sustojimo, apie 8–9 val. per parą, net važiuodamas troleibusu savo stotelę praleisdavo. Kai pakeitė telefoną į mygtukinį, jis pradėjo daugiau domėtis aplinka. Įdomu.
– Tikrai įdomu. Bet mygtukinis? Nee. Girdintiesiems gal čia nieko, bet kaip vaizdo skambučiai kurtiesiems? Kaip be gestų? Vėl rašinėsiesi SMS? Be to, nėra tada navigacijos. Va, išsilaikysi vairavimo teises, norėsi kažkur nuvažiuoti ir be navigacijos nerasi vietos.
– Na taip. Prisiminiau, mano tėvas turi GPS aparatą, galiu jį pasiimti, atsinaujinti programas ir naudotis.
– Kas dar gero tame straipsnyje buvo? Kokio amžiaus tas vaikinas?
– 25–26 metai jam. Teisingai pasakė, kad visi ir taip gerai žino, kaip vieniems kitus rasti. Vieni naudojasi tik mesendžeriu, kiti whatsupu, treti mėgsta pasirodyti, ką veikia, per tiktoką, dar kiti nuolat daro visokius live socialiniuose tinkluose. Tai, pavyzdžiui, jei kiti žinos, kad aš turiu tik telefoną su paprasta SMS funkcija, tai man rašys, ir viskas.
– Nu įdomu. Tai tu rimtai planuoji naudotis mygtukiniu telefonu? Aš taip negalėčiau. Ir ką veikti be telefono? Nuobodu. Aš tai neišgyvenčiau. Nesąmonė...
– Taip taip, tokia truputį senovė. Bet atsisakęs išmanaus telefono, galiu daugiau skaityti, be to, kai vėl rašysiu daugiau SMS, gali patobulėti ir mano lietuvių kalba. Jeigu nenaršyčiau 8–9 val. telefone, galiu sugalvoti, ką veikti. Pameni, anksčiau kiek visko prisigalvodavome?..
– Įdomu... O Nokia telefone žaidimų išvis nors vienas yra?
– Yra vienas „Gyvatėlė“ žaidimas. Toks lėtas. Bet pažaidi ir atsibosta.
– Aha. Matau, kad esi beveik pasiryžęs pereiti prie mygtukinio telefono, tai kai tik planuosi parduoti savo IPhone, tai man parduok, aš noriu naujesnio modelio. O tu galėsi su mygtukiniu gyvent. Tai praktiškai tas pats, kas ir visai be telefono.
– Gerai.
Idėja šiam interviu – šis šaltinis: Augminas Petronis, Gyvenimas be išmaniojo telefono – geresnis, Bernardinai, 2021 12 02, Nuoroda čia
C dalis
- Kurio jaunuolio pusę palaikytumėte ir kodėl? Padiskutuokite.
- Kodėl perėjimą prie mygtukinio telefono vienas iš jaunuolių laiko atsilikimu arba žingsniu atgal? Ar tai tikrai žingsnis atgal?
– Klausyk, noriu tavęs paklausti, ar daug laiko praleidi su išmaniuoju telefonu žaisdamas arba naršydamas internete?
– Nežinau, gal normaliai, kaip visi turbūt, o kodėl klausi?
– Galvoju, kad aš tai per daug laiko praleidžiu telefone. Naršau jutube, tada tiktoką žiūrinėju. Reikia nereikia, vis tiek naršau, naršau. Po to jaučiuosi kaip apsnūdęs.
– Aš taip pat. Pavyzdžiui, važiuodamas traukiniu ar autobusu naršau, mokykloje prieš pamokas naršau.. Kai mokytojai surenka telefonus, tai jaučiuosi geriau, atsigavęs.
– Ir aš pastebiu, kad, pavyzdžiui, krepšinio treniruotėje arba kai bėgioju kažkaip atsigaunu. Net tingiu trauktis telefoną iš kišenės, daryti kažkokias foto ar panašiai. Šiaip skaičiau straipsnį, kaip toks vaikinas Augminas nusipirko Nokia mygtukinį telefoną. Prieš tai turėjo IPhone, bet atsisakė, pamatęs, kad naršo ir naršo be sustojimo, apie 8–9 val. per parą, net važiuodamas troleibusu savo stotelę praleisdavo. Kai pakeitė telefoną į mygtukinį, jis pradėjo daugiau domėtis aplinka. Įdomu.
– Tikrai įdomu. Bet mygtukinis? Nee. Girdintiesiems gal čia nieko, bet kaip vaizdo skambučiai kurtiesiems? Kaip be gestų? Vėl rašinėsiesi SMS? Be to, nėra tada navigacijos. Va, išsilaikysi vairavimo teises, norėsi kažkur nuvažiuoti ir be navigacijos nerasi vietos.
– Na taip. Prisiminiau, mano tėvas turi GPS aparatą, galiu jį pasiimti, atsinaujinti programas ir naudotis.
– Kas dar gero tame straipsnyje buvo? Kokio amžiaus tas vaikinas?
– 25–26 metai jam. Teisingai pasakė, kad visi ir taip gerai žino, kaip vieniems kitus rasti. Vieni naudojasi tik mesendžeriu, kiti whatsupu, treti mėgsta pasirodyti, ką veikia, per tiktoką, dar kiti nuolat daro visokius live socialiniuose tinkluose. Tai, pavyzdžiui, jei kiti žinos, kad aš turiu tik telefoną su paprasta SMS funkcija, tai man rašys, ir viskas.
– Nu įdomu. Tai tu rimtai planuoji naudotis mygtukiniu telefonu? Aš taip negalėčiau. Ir ką veikti be telefono? Nuobodu. Aš tai neišgyvenčiau. Nesąmonė...
– Taip taip, tokia truputį senovė. Bet atsisakęs išmanaus telefono, galiu daugiau skaityti, be to, kai vėl rašysiu daugiau SMS, gali patobulėti ir mano lietuvių kalba. Jeigu nenaršyčiau 8–9 val. telefone, galiu sugalvoti, ką veikti. Pameni, anksčiau kiek visko prisigalvodavome?..
– Įdomu... O Nokia telefone žaidimų išvis nors vienas yra?
– Yra vienas „Gyvatėlė“ žaidimas. Toks lėtas. Bet pažaidi ir atsibosta.
– Aha. Matau, kad esi beveik pasiryžęs pereiti prie mygtukinio telefono, tai kai tik planuosi parduoti savo IPhone, tai man parduok, aš noriu naujesnio modelio. O tu galėsi su mygtukiniu gyvent. Tai praktiškai tas pats, kas ir visai be telefono.
– Gerai.
Idėja šiam interviu – šis šaltinis: Augminas Petronis, Gyvenimas be išmaniojo telefono – geresnis, Bernardinai, 2021 12 02, Nuoroda čia
