Kaip gimsta diskusija?
Diskusija gimsta / galima tada, kai yra pateiktas aktualus probleminis klausimas su klausiamuoju žodžiu „ar“. Į šį klausimą kiekvienas pirmiausiai sau atsako „taip“ arba „ne“ ir ieško tvirtų argumentų nuomonei apginti. Pavyzdžiui, probleminis klausimas yra toks: „Ar gerai, kad mokiniai laiką mokykloje leidžia tik vidaus patalpose ir net pertraukų metu nėra išleidžiami į lauką?“ Tuomet kiekvienas sau atsako: „taip, tai gerai“ / „ne, nieko gero“. Dažniausiai nutiks taip, kad žmonės, atsakę į šį klausimą „taip“ bursis į vieną grupę (nuomonės stovyklą), o atsakę „ne“ – į kitą. Liks ir nedidelė grupelė susilaikiusiųjų (kurie neapsisprendžia arba neturi tvirtos nuomonės šiuo klausimu).
Taigi kai turime probleminį klausimą, ir yra susidariusios dvi nuomonių stovyklos, galime pradėti diskusiją. Diskutuojant apginti savo nuomonę pagarbiai, be didesnio konflikto nėra lengva. Tam padeda tvirti argumentai. Jeigu argumentai tvirti, nuomonę apginti lengviau. Tačiau neretai diskutuojama ne pateikiant argumentus, o tik emocijas, nuotaikas (man atrodo, man nepatinka, geriau būtų...), tada diskusija yra bevaisė (netikslinga) ir ji gali būti amžina. Diskusijos tikslas – apginti vieną kurią nuomonę tvirtais argumentais ir priešingos stovyklos žmones persivilioti į savo pusę.
Kaip gimsta diskusija?
Diskusija gimsta / galima tada, kai yra pateiktas aktualus probleminis klausimas su klausiamuoju žodžiu „ar“. Į šį klausimą kiekvienas pirmiausiai sau atsako „taip“ arba „ne“ ir ieško tvirtų argumentų nuomonei apginti. Pavyzdžiui, probleminis klausimas yra toks: „Ar gerai, kad mokiniai laiką mokykloje leidžia tik vidaus patalpose ir net pertraukų metu nėra išleidžiami į lauką?“ Tuomet kiekvienas sau atsako: „taip, tai gerai“ / „ne, nieko gero“. Dažniausiai nutiks taip, kad žmonės, atsakę į šį klausimą „taip“ bursis į vieną grupę (nuomonės stovyklą), o atsakę „ne“ – į kitą. Liks ir nedidelė grupelė susilaikiusiųjų (kurie neapsisprendžia arba neturi tvirtos nuomonės šiuo klausimu).
Taigi kai turime probleminį klausimą, ir yra susidariusios dvi nuomonių stovyklos, galime pradėti diskusiją. Diskutuojant apginti savo nuomonę pagarbiai, be didesnio konflikto nėra lengva. Tam padeda tvirti argumentai. Jeigu argumentai tvirti, nuomonę apginti lengviau. Tačiau neretai diskutuojama ne pateikiant argumentus, o tik emocijas, nuotaikas (man atrodo, man nepatinka, geriau būtų...), tada diskusija yra bevaisė (netikslinga) ir ji gali būti amžina. Diskusijos tikslas – apginti vieną kurią nuomonę tvirtais argumentais ir priešingos stovyklos žmones persivilioti į savo pusę.
Kaip gimsta diskusija?
Diskusija gimsta / galima tada, kai yra pateiktas aktualus probleminis klausimas su klausiamuoju žodžiu „ar“. Į šį klausimą kiekvienas pirmiausiai sau atsako „taip“ arba „ne“ ir ieško tvirtų argumentų nuomonei apginti. Pavyzdžiui, probleminis klausimas yra toks: „Ar gerai, kad mokiniai laiką mokykloje leidžia tik vidaus patalpose ir net pertraukų metu nėra išleidžiami į lauką?“ Tuomet kiekvienas sau atsako: „taip, tai gerai“ / „ne, nieko gero“. Dažniausiai nutiks taip, kad žmonės, atsakę į šį klausimą „taip“ bursis į vieną grupę (nuomonės stovyklą), o atsakę „ne“ – į kitą. Liks ir nedidelė grupelė susilaikiusiųjų (kurie neapsisprendžia arba neturi tvirtos nuomonės šiuo klausimu).
Taigi kai turime probleminį klausimą, ir yra susidariusios dvi nuomonių stovyklos, galime pradėti diskusiją. Diskutuojant apginti savo nuomonę pagarbiai, be didesnio konflikto nėra lengva. Tam padeda tvirti argumentai. Jeigu argumentai tvirti, nuomonę apginti lengviau. Tačiau neretai diskutuojama ne pateikiant argumentus, o tik emocijas, nuotaikas (man atrodo, man nepatinka, geriau būtų...), tada diskusija yra bevaisė (netikslinga) ir ji gali būti amžina. Diskusijos tikslas – apginti vieną kurią nuomonę tvirtais argumentais ir priešingos stovyklos žmones persivilioti į savo pusę.
Peržiūrėkite tekstą „Kaip organizuojama diskusija?“ ir atsakykite į klausimus:
- Kaip manote, ar diskusijai verta pasiruošti iš anksto?
- Kaip manote, ar virtualioje erdvėje (socialiniuose tinkluose) vykstančios diskusijos gali būti iš esmės produktyvios ir kodėl taip / ne?
Kaip organizuojama diskusija?
Žmonės auditorijoje sėdi atsitiktine tvarka. Diskusijos moderatorius (vedėjas) pateikia daugumai aktualų probleminį klausimą su klausiamuoju žodžiu „ar“, pavyzdžiui: Ar gerai, kad mokiniai laiką mokykloje leidžia tik vidaus patalpose ir net pertraukų metu nėra išleidžiami į lauką? Kiekvienas sau mintyse trumpai atsako TAIP arba NE (arba užrašo ant lapuko). Tada auditorija suskirstoma į dvi grupes. Vienoje pusėje susėda tie, kurie manė, kad TAIP, kitoje pusėje – tie, kurie manė, kad NE. Tuomet kiekviena grupė apsitaria, kokius svarius argumentus pateiks kitai grupei tam, kad pakeistų kitos grupės nuomonę.
Kaip organizuojama diskusija?
Žmonės auditorijoje sėdi atsitiktine tvarka. Diskusijos moderatorius (vedėjas) pateikia daugumai aktualų probleminį klausimą su klausiamuoju žodžiu „ar“, pavyzdžiui: Ar gerai, kad mokiniai laiką mokykloje leidžia tik vidaus patalpose ir net pertraukų metu nėra išleidžiami į lauką? Kiekvienas sau mintyse trumpai atsako TAIP arba NE (arba užrašo ant lapuko). Tada auditorija suskirstoma į dvi grupes. Vienoje pusėje susėda tie, kurie manė, kad TAIP, kitoje pusėje – tie, kurie manė, kad NE. Tuomet kiekviena grupė apsitaria, kokius svarius argumentus pateiks kitai grupei tam, kad pakeistų kitos grupės nuomonę.
Kiekviena grupė pateikia po vieną argumentą. Kita pusė ieško kontrargumento (pateiktąjį argumentą paneigiančio argumento). Diskusiją veda moderatorius – žmogus, kuris seka laiką (neleidžia kalbantiesiems išsiplėsti pateikiant argumentus ir kontrargumentus, geriausia tam iškart numatyti maksimalų galimą laiką) ir diskusijos etikos laikymąsi (diskutuojant nedera keiktis, prasivardžiuoti, pulti į kraštutines emocijas).
Po to, kai jau būna pateikti ir atremti kiekvienos pusės argumentai, probleminis klausimas užduodamas dar kartą ir prašoma kiekvieno asmeniškai dar kartą į jį atsakyti ir iš naujo pasirinkti nuomonės stovyklą (TAIP / NE), kadangi po diskusijos diskutuotojų nuomonė gali iš esmės pasikeisti. Laimi ta grupė, kurią po diskusijos palaiko daugiau žmonių.
Kiekviena grupė pateikia po vieną argumentą. Kita pusė ieško kontrargumento (pateiktąjį argumentą paneigiančio argumento). Diskusiją veda moderatorius – žmogus, kuris seka laiką (neleidžia kalbantiesiems išsiplėsti pateikiant argumentus ir kontrargumentus, geriausia tam iškart numatyti maksimalų galimą laiką) ir diskusijos etikos laikymąsi (diskutuojant nedera keiktis, prasivardžiuoti, pulti į kraštutines emocijas).
Po to, kai jau būna pateikti ir atremti kiekvienos pusės argumentai, probleminis klausimas užduodamas dar kartą ir prašoma kiekvieno asmeniškai dar kartą į jį atsakyti ir iš naujo pasirinkti nuomonės stovyklą (TAIP / NE), kadangi po diskusijos diskutuotojų nuomonė gali iš esmės pasikeisti. Laimi ta grupė, kurią po diskusijos palaiko daugiau žmonių.
Peržiūrėkite tekstą „Kaip organizuojama diskusija?“ ir atsakykite į klausimus:
- Kaip manote, ar diskusijai verta pasiruošti iš anksto?
- Kaip manote, ar virtualioje erdvėje (socialiniuose tinkluose) vykstančios diskusijos gali būti iš esmės produktyvios ir kodėl taip / ne?
Kaip organizuojama diskusija?
Žmonės auditorijoje sėdi atsitiktine tvarka. Diskusijos moderatorius (vedėjas) pateikia daugumai aktualų probleminį klausimą su klausiamuoju žodžiu „ar“, pavyzdžiui: Ar gerai, kad mokiniai laiką mokykloje leidžia tik vidaus patalpose ir net pertraukų metu nėra išleidžiami į lauką? Kiekvienas sau mintyse trumpai atsako TAIP arba NE (arba užrašo ant lapuko). Tada auditorija suskirstoma į dvi grupes. Vienoje pusėje susėda tie, kurie manė, kad TAIP, kitoje pusėje – tie, kurie manė, kad NE. Tuomet kiekviena grupė apsitaria, kokius svarius argumentus pateiks kitai grupei tam, kad pakeistų kitos grupės nuomonę.
Kiekviena grupė pateikia po vieną argumentą. Kita pusė ieško kontrargumento (pateiktąjį argumentą paneigiančio argumento). Diskusiją veda moderatorius – žmogus, kuris seka laiką (neleidžia kalbantiesiems išsiplėsti pateikiant argumentus ir kontrargumentus, geriausia tam iškart numatyti maksimalų galimą laiką) ir diskusijos etikos laikymąsi (diskutuojant nedera keiktis, prasivardžiuoti, pulti į kraštutines emocijas).
Po to, kai jau būna pateikti ir atremti kiekvienos pusės argumentai, probleminis klausimas užduodamas dar kartą ir prašoma kiekvieno asmeniškai dar kartą į jį atsakyti ir iš naujo pasirinkti nuomonės stovyklą (TAIP / NE), kadangi po diskusijos diskutuotojų nuomonė gali iš esmės pasikeisti. Laimi ta grupė, kurią po diskusijos palaiko daugiau žmonių.
