Kalba – gyvas organizmas, kuris keičiasi su laikmečiu, aktualijomis ir žmonių poreikiais. Bet kol Lietuvoje nėra plačiai ir sistemingai nagrinėjama lietuvių gestų kalba, sunku pasakyti, kaip ji vystosi. Tačiau bendruomenės nariai pastebi lietuvių gestų kalbos leksikos sąsajas su lenkų ir rusų gestų kalbomis. Tai yra susiję su istorija – dalį XX a. Lenkija buvo užėmusi Vilniaus kraštą (lietuvių gestų kalbai poveikį darė lenkų gestų kalba), vėliau Lietuva buvo TSRS sudėtyje (lietuvių gestų kalbai įtakos turėjo rusų gestų kalbos).

Kurčiųjų vartojamai gestų kalbai įtakos turėjo tiek surdopedagogų vartojama gestų kalba, tiek kurčiųjų socialiniai ryšiai su kitų šalių kurčiaisiais. Be abejo, dabar bene didžiausią įtaką daro...internetas, teisingai? Kurtieji bendraudami, dalindamiesi naujienomis vartoja gestus, matytus internete. Taigi, dabar žiūrėdami vyresnio amžiaus kurčiųjų pasakojimus, tikriausiai susidūrėte su jums nepažįstamais arba jau nevartojamais gestais.

Praktika rodo, kad žmonės, prisimindami ankstesnius istorinius įvykius, kalbėdami apie juos vartoja ir to meto leksiką. Bėgant laikui, leksika darosi nebe aktuali ir ji išnyksta, gesto reikšmė tampa istorinė, todėl šiais laikais ji yra nesuprantama, nežinoma. Todėl gestas, kuris nėra reikšmingas, išnyksta. 

Dabar prisiminkite vaizdo įrašuose pasakotojų vartotą leksiką ir pabandykite ją suskirstyti į dvi grupes: 

• vadinamieji seni gestai, kurie turi kitus, plačiau vartojamus variantus, pvz. gestas ŠUO – senasis būtų rodomas prie kojos, kitas, plačiai paplitęs – prie kaklo; 
• gestai, kurie buvo aktualūs anuo metu, bet jums jau nebeatpažįstami, nevartojami, pvz., PROFSĄJUNGA.

Suskirstę gestus į grupes, patyrinėkite tų gestų motyvaciją – kodėl, jūsų nuomone, tuo metu vartotas būtent toks gestas, kodėl jis pakito? Aiškintis gestus gali būti sudėtinga, galbūt ne visus atsakymus rasite, bet su mokytojo pagalba trumpai pabūsite jaunaisiais tyrinėtojais.