Pateikite temą aptarimui – „Kol aš nepripažinsiu savo klaidų, aš abejosiu ir savo dorybėmis“ (Hugh Prather).

Išdalykite mokiniams lapo „Aš esu“ kopijas. (Mokytojas savo nuožiūra gali papildyti sąrašą teiginiais apie būdą ir fizinę išvaizdą atsižvelgdamas į mokinius) Paprašykite mokinių individualiai apibraukti jiems tinkančius teiginius. Tada paprašykite mokinių pasiimti skirtingų spalvų popieriaus lapus, lapo viduryje užrašyti savo vardą. Iš kopijos lape apibrauktų savybių išrinkti teigiamas savo savybes ir surašyti spalvoto lapo dešinėje pusėje, neigiamas savybes surašyti kairėje pusėje. O jei sąraše neradote jums tinkamų teigiamų savybių, būtinai papildykite patys. Lapą išsaugokite, jis bus reikalingas kitą pamoką. 

Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite mokinių išskirti „Aš esu“ teiginius į dvi grupes: a) susijusius su fizine išvaizda ir b) susijusius su būdo bruožais.

Paskui su klase aptarkite:

Kas yra atvirai rodoma, o kas slepiama? Ką daryti sunkiau?

Ką jūs sužinojote apie save?

Pasikalbėkite apie tai, kad įvaizdis dažnai kinta priklausomai nuo situacijos, auditorijos bei aplinkybių. Įvaizdis, kurį pateikiame tėvams, labai skiriasi nuo to įvaizdžio, kurį pateikiame savo draugams. Baigdami mokiniai, remdamiesi užduoties „Aš esu“ tik teigiamais bruožais, sudaro savo paveikslą, pavyzdžiui, Tomas – susimastęs, atviras, linksmas.

Tikrojo „aš“ išraiška pagalbinis lapas:

AŠ ESU

• Tingus
• Storas
• Susimąstęs
• Sąžiningas                                                                                                                                                     
• Bjaurus
• Drovus
• Patrauklus
• Neryžtingas                                             
• Turintis humoro jausmą
• Blogos nuotaikos
• Malonus
• Mėgstąs pokštus
• Silpnas
• Valdingas
• Malonus
• Šaltakraujiškas
• Atkaklus
• Nepasitikintis
• Geraširdis
• Susimąstęs
• ...
• ...      
• ...

Peržiūrėkite teksto ištraukos „Pusė popieriaus lapo“ iš Ajahn Brahm knygos „Dramblys, kuris pamiršo laimę“ vertimą į LGK.

Pusė popieriaus lapo

Prieš daugelį metų perskaičiau šią įkvepiančią istoriją apie tai, kaip žmogus įveikė savo pyktį ir savigarbos trūkumą.

Našlė vyro laidotuvėse skaitė panegiriką. Ji iškėlė pusę aptriušusio popieriaus lapo ir paaiškino, kad vyras nešiojosi jį piniginėje dar tada, kai jie nebuvo susituokę, ir jis padėdavo jam nepykti ant kitų ir nesileisti užvaldomam negatyvių minčių apie save patį.

Vyras jai pasakojo, kad, kai buvo paauglys ir lankė berniukų gimnaziją, sykį klasėje vos nekilo rimtos riaušės. Neapykanta kunkuliavo jau daugelį dienų. Mokytoja paskutinį kartą pabandė pasinaudoti autoritetu ir liepė kiekvienam mokiniui likti suole ir atsargiai išplėsti iš sąsiuvinio vieną lapą. Lapo viršuje mokytoja liepė užrašyti labiausiai nekenčiamo bendraklasio vardą. Vaikai pakluso. Tada ji liepė lapo viduryje nubrėžti gražią liniją ir kairėje jos pusėje surašyti visas priežastis, dėl kurių jie taip to berniuko nekenčia. Klasė mielai ėmėsi darbo.

– O dabar, – tarė mokytoja, – dešinėje linijos pusėje surašykite kokiomis nekenčiamo berniuko savybėmis jūs žavitės ir gerbiate.

Berniukams tai buvo rimtas iššūkis. Mokytojai teko gerokai juos paspausti, kad pabaigtų užduotį.

– Atsargiai perlenkite popierių per nubrėžtą liniją, – toliau paliepė ji, – ir perplėškite pusiau. Dabar apeisiu jūsų stalus su šiukšlių krepšiu. Kairiąją lapo pusę, kurioje surašėte visas priežastis, dėl kurių nekenčiate savo priešo, išmeskite į šiukšliadėžę. Dešiniąją, kurioje surašėte viską, dėl ko jį gerbiate ir juos žavitės, privalote mandagiai įteikti. Pirmyn!

Našlė paaiškino, kad senas nušiuręs popierėlis, kurį ji laikė rankoje, buvo dešinioji pusė, jos vyrui įteikta didžiausio jo mokyklos priešo, ir joje buvo aprašyti visi dalykai, kuriuos jis gerbė ir kuriais žavėjosi, kai jos vyras dar tebebuvo berniukas.

Kai vyrą pagaudavo pyktis, jis išsitraukdavo tą popierėlį. Jeigu didžiausias priešas jame sugebėjo įžvelgti tiek daug gerų savybių, tai gal ir jis savo priešuose pajėgs įžvelgti ką nors teigiamo? O kai apimdavo depresija, vyras galvodavo, kad jeigu priešas jame įžvelgė gerų ir gerbtinų bruožų, tai gal jam pačiam pavyks juos savyje įsižiūrėti? Todėl ir išsaugojo tą popieriaus skiautę iki pat mirties. Ji padėjo jam būti laimingu žmogumi.

Jeigu savęs nemėgstate, susiraskite popieriaus lapą, nubrėžkite per vidurį liniją, kairėje jos pusėje surašykite tai, dėl ko sau nepatinkate, o dešinėje – tai, dėl ko patinkate. Dešiniąją pusę užpildyti būtina! Paskui perplėškite lapą pusiau, išmeskite kairiąją pusę ir pasilikite dešiniąją. Dažnai ją išsitraukite. Ji suteiks jums savigarbos – be to, išsaugos krūvą pinigų, kurią išvaistytumėte psichoterapijai!