A dalis
Miestai-sodai
Pirmą kartą idėja kilo 1898 m. JAV parašytame utopiniame romane, vėliau atgimė 1902 m. Anglijoje. Buvo mąstyta, kad miestas neturi nutolti nuo gamtos. Idealiausia, jei jis būtų žiedo formos, kai tame žiede yra urbanistinis centras, o kiti urbanistiniai taškai darniai komponuojami kartu su žaliaisiais plotais – aplink centrinį tašką vienodu atstumu išdėstomi 6 urbanistiniai rajonai. Mieste-sode galėtų gyventi 32 tūkstančiai žmonių. Kai šis skaičius viršijamas, šalia kuriasi satelitiniai (panašaus tipo) miestai-sodai, kurių centrai būtų sujungti vienas su kitu keliais ar geležinkeliais.
Iliustracijų šaltiniai:
M. Pošiūtė Žebelienė (asm. archyvas).
https://csi.asu.edu/ideas/the-history-of-the-future-of-transportation/
Miestai-sodai
Pirmą kartą idėja kilo 1898 m. JAV parašytame utopiniame romane, vėliau atgimė 1902 m. Anglijoje. Buvo mąstyta, kad miestas neturi nutolti nuo gamtos. Idealiausia, jei jis būtų žiedo formos, kai tame žiede yra urbanistinis centras, o kiti urbanistiniai taškai darniai komponuojami kartu su žaliaisiais plotais – aplink centrinį tašką vienodu atstumu išdėstomi 6 urbanistiniai rajonai. Mieste-sode galėtų gyventi 32 tūkstančiai žmonių. Kai šis skaičius viršijamas, šalia kuriasi satelitiniai (panašaus tipo) miestai-sodai, kurių centrai būtų sujungti vienas su kitu keliais ar geležinkeliais.
Iliustracijų šaltiniai:
M. Pošiūtė Žebelienė (asm. archyvas).
https://csi.asu.edu/ideas/the-history-of-the-future-of-transportation/
A dalis
1 užduotis
- Aptarkite, kuo įdomi šio miesto idėja. Kaip pirmas paveikslėlis susijęs su antruoju (kuris idėjos vaizdinys išplėstas, o kur – tik schema)? Ar norėtumėte gyventi tokio tipo mieste-sode? Kodėl?
Miestai-sodai
Pirmą kartą idėja kilo 1898 m. JAV parašytame utopiniame romane, vėliau atgimė 1902 m. Anglijoje. Buvo mąstyta, kad miestas neturi nutolti nuo gamtos. Idealiausia, jei jis būtų žiedo formos, kai tame žiede yra urbanistinis centras, o kiti urbanistiniai taškai darniai komponuojami kartu su žaliaisiais plotais – aplink centrinį tašką vienodu atstumu išdėstomi 6 urbanistiniai rajonai. Mieste-sode galėtų gyventi 32 tūkstančiai žmonių. Kai šis skaičius viršijamas, šalia kuriasi satelitiniai (panašaus tipo) miestai-sodai, kurių centrai būtų sujungti vienas su kitu keliais ar geležinkeliais.
Iliustracijų šaltiniai:
M. Pošiūtė Žebelienė (asm. archyvas).
https://csi.asu.edu/ideas/the-history-of-the-future-of-transportation/
B dalis
Miestas be pradžios ir pabaigos
Tai 1969 m. kilusi miesto-kartotės idėja, kuri kaip teorinė 1970 m. buvo aprašyta Italijoje leidžiamame „Casabella“ architektūros ir gyvenimo būdo mėnraštyje. Idėjos autoriai provokavo visuomenę, pristatydami idėją išlaisvinti gyventojus iš socialinės nelygybės (turtingųjų ir vargšų) gniaužtų. Tokiuose miestuose sąmoningai nebūtų nieko unikalaus ar išskirtinio, tokiame mieste kur beeitum kas šimtą metrų rasi tokios pačios formos baseiną, jo gyventojai juda laisvai, motociklais, keliai ir takai pažymimi dekoratyviais gamtiniais žymekliais (akmenimis ar pan.), vis keisdami savo buvo vietą žmonės apsigyvena laikinose palapinėse, taip patenkinami minimalūs / būtiniausieji žmogiškieji poreikiai. Ši idėja buvo kaip provokacija ir kritika tų urbanistinių idėjų, kai miestai išplečiami tokio paties tipo (vienodais) gyvenamaisiais rajonais.
Iliustracijų šaltiniai:
M. Pošiūtė Žebelienė (asm. archyvas).
https://www.pca-stream.com/en/articles/work-and-play-in-experimental-architecture-1960-1970-57
Miestas be pradžios ir pabaigos
Tai 1969 m. kilusi miesto-kartotės idėja, kuri kaip teorinė 1970 m. buvo aprašyta Italijoje leidžiamame „Casabella“ architektūros ir gyvenimo būdo mėnraštyje. Idėjos autoriai provokavo visuomenę, pristatydami idėją išlaisvinti gyventojus iš socialinės nelygybės (turtingųjų ir vargšų) gniaužtų. Tokiuose miestuose sąmoningai nebūtų nieko unikalaus ar išskirtinio, tokiame mieste kur beeitum kas šimtą metrų rasi tokios pačios formos baseiną, jo gyventojai juda laisvai, motociklais, keliai ir takai pažymimi dekoratyviais gamtiniais žymekliais (akmenimis ar pan.), vis keisdami savo buvo vietą žmonės apsigyvena laikinose palapinėse, taip patenkinami minimalūs / būtiniausieji žmogiškieji poreikiai. Ši idėja buvo kaip provokacija ir kritika tų urbanistinių idėjų, kai miestai išplečiami tokio paties tipo (vienodais) gyvenamaisiais rajonais.
Iliustracijų šaltiniai:
M. Pošiūtė Žebelienė (asm. archyvas).
https://www.pca-stream.com/en/articles/work-and-play-in-experimental-architecture-1960-1970-57
B dalis
2 užduotis
- Aptarkite, kuo įdomi šio miesto idėja. Kaip pirmas paveikslėlis susijęs su antruoju (kuris idėjos vaizdinys išplėstas, o kur – tik schema)? Ar ši miesto idėja neatrodo šiek tiek šiurpi, kodėl? Ką šio miesto idėjos autoriai nori šiek tiek pajuokti? Ar galite įvardinti tokių rajonų kartočių savo mieste?
2 užduotis
- Aptarkite, kuo įdomi šio miesto idėja. Kaip pirmas paveikslėlis susijęs su antruoju (kuris idėjos vaizdinys išplėstas, o kur – tik schema)? Ar ši miesto idėja neatrodo šiek tiek šiurpi, kodėl? Ką šio miesto idėjos autoriai nori šiek tiek pajuokti? Ar galite įvardinti tokių rajonų kartočių savo mieste?
Miestas be pradžios ir pabaigos
Tai 1969 m. kilusi miesto-kartotės idėja, kuri kaip teorinė 1970 m. buvo aprašyta Italijoje leidžiamame „Casabella“ architektūros ir gyvenimo būdo mėnraštyje. Idėjos autoriai provokavo visuomenę, pristatydami idėją išlaisvinti gyventojus iš socialinės nelygybės (turtingųjų ir vargšų) gniaužtų. Tokiuose miestuose sąmoningai nebūtų nieko unikalaus ar išskirtinio, tokiame mieste kur beeitum kas šimtą metrų rasi tokios pačios formos baseiną, jo gyventojai juda laisvai, motociklais, keliai ir takai pažymimi dekoratyviais gamtiniais žymekliais (akmenimis ar pan.), vis keisdami savo buvo vietą žmonės apsigyvena laikinose palapinėse, taip patenkinami minimalūs / būtiniausieji žmogiškieji poreikiai. Ši idėja buvo kaip provokacija ir kritika tų urbanistinių idėjų, kai miestai išplečiami tokio paties tipo (vienodais) gyvenamaisiais rajonais.
Iliustracijų šaltiniai:
M. Pošiūtė Žebelienė (asm. archyvas).
https://www.pca-stream.com/en/articles/work-and-play-in-experimental-architecture-1960-1970-57
2 užduotis
- Aptarkite, kuo įdomi šio miesto idėja. Kaip pirmas paveikslėlis susijęs su antruoju (kuris idėjos vaizdinys išplėstas, o kur – tik schema)? Ar ši miesto idėja neatrodo šiek tiek šiurpi, kodėl? Ką šio miesto idėjos autoriai nori šiek tiek pajuokti? Ar galite įvardinti tokių rajonų kartočių savo mieste?
C dalis
Vertikalus modulinis miestas
1972 m. japonų architekto Kiyonori Kikutake idėja, kai modulinis miestas sukonstruojamas / lengvai perkonstruojamas virš greitkelių ir traukinio bėgių (laiptų principu). Viršutinėse šių konstrukcijų dalyse formuojamos bendros žaliosios erdvės. Miestą lengva sukonstruoti ir vėl iškonstruoti, perkelti tam tikras jo dalis kitur.
Iliustracijų šaltiniai:
M. Pošiūtė Žebelienė (asm. archyvas).
https://brunch.co.kr/@hmgjournal/138
Vertikalus modulinis miestas
1972 m. japonų architekto Kiyonori Kikutake idėja, kai modulinis miestas sukonstruojamas / lengvai perkonstruojamas virš greitkelių ir traukinio bėgių (laiptų principu). Viršutinėse šių konstrukcijų dalyse formuojamos bendros žaliosios erdvės. Miestą lengva sukonstruoti ir vėl iškonstruoti, perkelti tam tikras jo dalis kitur.
Iliustracijų šaltiniai:
M. Pošiūtė Žebelienė (asm. archyvas).
https://brunch.co.kr/@hmgjournal/138
C dalis
3 užduotis
- Aptarkite, kuo įdomi šio miesto idėja. Kaip ši idėja padeda taupyti žemės plotą? Kodėl miestas konstruojamas virš traukinio bėgių ir kelių? Kodėl tai turėtų būti patogu? Ar tokiame mieste gyventi būtų patogu? Kodėl toks miestas galėtų būti patrauklus (finansiškai, infrastruktūriškai)?
Vertikalus modulinis miestas
1972 m. japonų architekto Kiyonori Kikutake idėja, kai modulinis miestas sukonstruojamas / lengvai perkonstruojamas virš greitkelių ir traukinio bėgių (laiptų principu). Viršutinėse šių konstrukcijų dalyse formuojamos bendros žaliosios erdvės. Miestą lengva sukonstruoti ir vėl iškonstruoti, perkelti tam tikras jo dalis kitur.
Iliustracijų šaltiniai:
M. Pošiūtė Žebelienė (asm. archyvas).
https://brunch.co.kr/@hmgjournal/138