Su mokiniais aptariama, koks yra pirmasis LGK žodynas (lietuviškų gestų žodynėlis), kokie vėliau žodynai buvo išleisti popierinio formato (LGK žodyno I–V tomai, teminiai žodynėliai) ir koks dabartinis naudojamas gestų kalbos žodynas. Mokiniai apžiūri atneštus žodynus arba apsilanko mokyklos bibliotekoje. Žodynus pavarto, analizuoja, įvertina. Vėliau vyksta aptarimas remiantis pateiktais klausimais:
Klasėje ar mokyklos bibliotekoje analizavote ir nagrinėjote kokie yra pirmieji gestų kalbos žodynai, apibendrinimui norime pasakyti, kad pirmasis lietuviškų gestų žodynėlis – nedidelę knygelę, kuris išleistas 1995 metais, pateikiami tik 664 gestai. Šis žodynėlis atrodo taip. O paskui pradėtas leisti penkiatomis „Lietuvių gestų kalbos žodynas“ su nuotraukomis. 1-ąjį tomą išleido Lietuvos kurčiųjų draugija, o 2-jo tomo ir sekančių žodynų leidimą perėmė VšĮ Surdologijos centras.
I tomas (nuo A iki F, apie 600 gestų) išleistas 1998 metais;
II tomas (nuo G iki L, apie 540 gestų) išleistas 1999 metais;
III tomas (nuo M iki P, apie 720 gestų) išleistas 2000 metais;
IV tomas (nuo R iki T, apie 750 gestų) išleistas 2001 metais;
V tomas (nuo U iki Ž, ir papildymai: Lietuvos miestai, gestai su skaičiaus reikšme, kryptimi kaitomi veiksmažodžiai) išleistas 2003 metais;
Štai kaip atrodo V tomų lietuvių gestų kalbos žodynas.
Tiek pirmasis lietuviškų gestų žodynėlis, tiek lietuvių gestų kalbos 5 tomų žodynas išleisti popieriniu formatu.
Apie lietuvių gestų kalbos žodyno (V tomai) leidybos procesą pasakojo žodyno modelis Aleksas Jasiūnas. Jo pasakojimas internetiniame puslapyje Nuoroda čia LGK vaizdo įraše nuo 2 min.
Kaip teigė A. Jasiūnas, geriausiai būtų filmuoti gestus vaizdo kamera, nes tuomet būtų aiškūs gestų judesiai, forma ir t. t. Tačiau knygos primena mums istoriją. Su tuo galime sutikti, kadangi praėjus keliasdešimt metų mes galime parodyti savo vaikams ar vaikaičiams, kokie buvo mūsų pirmieji žodynai.
Jasiūnas minėjo, kaip buvo fotografuojami gestai ir jų trūkumus, tačiau jis visų trūkumų neišvardino. I–V tomų LGK žodyno trūkumai yra tokie:
- buvo kuriamas principu ŽODIS – GESTAS. Tiktai dalis leksikos vienetų LGK ir lietuvių kalboje turi pilną atitikmenį, pvz., Mama – MAMA, baltas – BALTAS ir t. t. Tokiu būdu didžioji gestų dalis lieka už žodyno ribų ir gaunama išvada, kad gestų kalba labai skurdi;
- neaiškios gestų reikšmės;
- gestų fotografijos neperduoda gesto judesio;
- gestų fotografijos neperduoda lūpų ir veido judėjimo (veido išraiškos);
- nėra galimybės ieškoti gestų pagal jų formą.
Apibendrinkite ir padiskutuokite pagal pateiktus klausimus:
- Kiek vidutiniškai gestų buvo pateikta kiekviename penkiatomio gestų kalbos žodyno tome?
- Kokia komisija, kiek žmonių ir iš kokių šalies regionų dirbo rengiant gestų kalbos žodyną?
- Atpasakokite leidybos procesą pagal A. Jasiūno pasakojimą.
- Jasiūnas teigė, kad geriausiai būtų filmuoti gestus vaizdo kamera, nes tuomet būtų aiški gestų forma, judesiai ir t. t. Tačiau popieriniai žodynai mums primena istoriją. Ar sutinkate su šiuo teiginiu? Padiskutuokite apie tai.
- Kokie yra spausdinto gestų kalbos žodyno kūrimo trūkumai? Išvardinkite juos.
- Kuriose foto studijose buvo fotografuojami gestai? A. Jasiūnas išvardino 4 fotografavimo vietas. Kur ir kokias?