Anželika

Labas visiems. Toks yra mano gestas-vardas, aš vardu Anželika. Esu girdinti.

Kaip ir kur išmokau gestų kalba? Maždaug prieš 10 metų neplanuotai įstojau į Vilniaus kolegija. Apie gestų kalbą nežinojau visiškai nieko.

Įstojusi ir pasimokiusi vos dvi savaites supratau - įsimylėjau gestų kalbą, kurčiųjų kultūrą, bendravimą ir visa kita. Todėl dabar be gestų kalbos neįsivaizduoju savęs. Gestų kalba – kaip oras, suteikiantis džiaugsmo.

Dabar dirbu įvairius darbus, susijusius su gestų kalba. Pavyzdžiui, esu gestų kalbos vertėja, verčiu įvairiose vietose: televizijoje, individualiuose užsakymuose, teatre, poliklinikoje – daug kur!

Taip pat dėstau Vilniaus kolegijoje gestotyrą, mokau kurčius ir girdinčius studentus.

Neseniai įstojau į trečios pakopos studijas Vilniaus universitete. Šios trys pakopos – tai bakalauras, magistras ir doktorantūra, dabar pastarojoje ir studijuoju. Tiriu gestų kalbos poeziją ir vizualinį vernakularą (VV).

Visi jau žinote, kad dabar populiarūs kurčiųjų gestų kalba atliekami VV ir poezijos menai yra turtingi. Mano tikslas – surinkti Lietuvos kurčiųjų atlikėjų vaizdo įrašus, juos ištirti ir aprašyti. Noriu parodyti pasauliui, kas yra Lietuvos kurtieji, kad jie turtingi savo išskirtiniu būdu pasakoti istorijas.

Tai tiek!

Arūnas

Labas. Tai – mano gestas-vardas, esu vardu Arūnas, Esu kurčiasis, gestų kalbą vartoju nuo vaikystės, nes mano tėvai - kurtieji.

Baigiau Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą iki 12 klasės, tuomet įstojau į LKNUC, kad ten baigčiau 13 ir 14 klases. LKNUC ir Vilniaus Santaros mokykloje gavau vidurinį išsilavinimą. Įstojęs į universitetą gavau bakalauro diplomą.

Dabar dirbu Lietuvių gestų kalbos vertimo centro pavaduotoju, VDU ir LSMU universitetuose dėstau girdintiesiems gestų kalbą.

Didžiausi mano pasiekimai – du, vienas susijęs su bendruomene, o kitas – asmeninis. Susijęs su bendruomene – kad kurtieji pradėjo suprasti, kad jų kalba – tai gestų kalba. Taip pat atsirado suvokimas apie kurčiųjų kultūrą, istoriją, identitetą. Tai įgalino kurčiuosius tvirčiau ginti save, kaip gestakalbius.

Taip pat keitėsi ir girdinčiųjų požiūris į kurčiuosius, kadangi patys kurtieji pradėjo mokyti kitus gestų kalbos.

Patobulėjo ir vertimo paslaugų kokybė, padidėjo vertėjų gretos, pavyko užtikrinti įvairių paslaugų prieinamumą.

Dabar apie mano asmeninius pasiekimus – baigiau universitetą, turiu diplomą. Studijavau be vertimo į gestų kalbą, ir man pavyko. Dirbau gestų kalbos mokytoju kurčiųjų mokykloje – tai didelis įvykis.

Iš įvairiausių asmeninių pasiekimų išskirčiau ir sportinį -  dalyvavau olimpiadoje, parsivežiau medalį krepšinyje. Taip pat lipau į aukščiausius kalnus.

Tokie štai mano pasiekimai. Iki!

Ieva

Mano vardas Ieva (rodo gestą vardą). Esu girdinčioji. Gestų kalbą išmokau iš tėvų – jie abu kurtieji, todėl aš esu CODA.

Turiu jaunesnę seserį. Ji taip pat girdinčioji, moka gestų kalbą. Galvoju, kokie gi gestų kalbos pranašumai? Aišku, pirmasis – kad galiu bendrauti su tėvais visomis temomis: apie mokyklą, universitetą, darbą, šeimą, namus. Galiu kalbėtis išsamiai, detaliai. Be gestų kalbos komunikacija neįvyktų, būtų ribota.

Taip pat įdomus faktas: visi žino, kad su kurčiaisiais bendraujant svarbus akių kontaktas. Jei su manimi kalba gestais, juk negaliu nusisukti ir žiūrėti kitur. Pati to nejausdama, ir girdinčiųjų aplinkoje (ar universitete, ar darbe) visada ieškau akių kontakto. Girdintieji mano, kad esu dėmesinga, gera klausytoja. Tačiau iš tiesų juk tai kurčiųjų kultūros dalis, kuri yra įaugusi manyje.

Lukas

Labas! Mano gestas vardas toks, esu Lukas. Esu iš kurčiųjų šeimos, todėl nuo pat vaikystės su jais bendraudavau gestų kalba, taip ir mokiausi, tobulėjau.

Esu trečios kartos kurčiasis, o mano sesers kurtieji vaikai – jau ketvirta karta!

Nuo vaikystės dievinu krepšinį. Šią aistrą paveldėjau iš tėčio. Jis nuo mažens mane vedėsi į arenas žiūrėti varžybų, kartu jas ir per televizorių stebėdavome. Taip ir pamėgau krepšinį, ir tai tęsiasi iki šiol.

Norėčiau paskatinti visus kurčiuosius užsiimti sportu, nesvarbu, kokiu – prie kokio širdis traukia. Susitiksite su kitais žmonėmis, taip pat ir tarptautinėse varžybose dalyvaudami pramoksite tarptautinę gestų kalbą, pažinsite kitas kultūras.

Mano gražiausias prisiminimas – olimpinis aukso medalis ant krūtinės. Tai buvo mano svajonė.

Iki!

Monika

Labas! Mano vardas Monika (rodo gestą vardą). Aš gimiau kurčia, tad esu kurčioji nuo vaikystės. Esu iš kurčiųjų šeimos, ten išmokau ir gestų kalbą. Su šeima ir giminėmis bendravau LGK – mano giminėje iš viso 25 gestakalbiai, tik viena močiutė girdinčioji.

Mokiausi LKNUC, po to perėjau į Kauno neprigirdinčiųjų mokyklą. Ją baigiau, tuomet įstojau į universitetą, bakalauro ir magistro studijas. Universitete mokiausi iš viso septynerius metus.

Nebuvau tik į mokslus susikoncentravusi: ir dirbau, ir mokiausi, ir įvairiomis veiklomis užsiiminėjau.

Nuo pat vaikystės mano didžiausias pomėgis – kelionės. Daug vietų aplankiau. Gyvenau ne tik Lietuvoje, esu ir užsienyje gyvenusi. Kodėl ten gyvenau? Nes man buvo įdomu, kaip kitur gyvena žmonės, kokia jų kultūra: ką jie valgo, rengiasi, kuo išskirtinė ten gamta, rašytinė kalba, komunikacija.

Šešis mėnesius pagyvenau Bolivijoje, tuomet po Pietų Ameriką keliavau aštuonis mėnesius, vėliau gyvenau Australijoje penkis mėnesius. Nuo vaikystės didelė mano svajonė buvo išbandyti banglenčių sportą. Svajonę įgyvendinau Australijoje, banglenčių šalyje, būdama tarp tikrų australų. Buvo tikrai įdomu.

Taip pat iš viso esu gyvenusi Airijoje šešis mėnesius, taip pat Anglijoje pagyvenau.

Dabar esu apsistojusi Lietuvoje, dirbu Vilniaus kolegijoje, mokau būsimus gestų kalbos vertėjus vertimo iš teksto į lietuvių gestų kalbą ir atvirkščiai.

Didžiausias ir įsimintiniausias mano gyvenimo pasiekimas – darbas jaunimo bendruomenėje. Ten dirbau iš viso 15 metų. Savanoriškai, algos už tai negavau. Labai gerai prisimenu, kaip jaunimas mane išrinko Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos prezidente. Teisiškai įvirtinome asociaciją, sutvarkėme dokumentus ir stipriai dirbome politikos kryptimi, daug toje srityje pasiekėme. Teko su girdinčiaisiais susitikinėti, megzti kontaktus. Prieš tai buvau apsupta tik kurčiųjų. Tačiau su girdinčiaisiais kontaktuodama daugiau pasiekiau.

Svarbus pasiekimas – susitikimas su LR Prezidente Dalia Grybauskaite – jai parodėme kurčiųjų gyvenimą ir kultūrą.

Mano tikslas – kad Lietuvos kurčiųjų jaunimas nesakytų žodžio „negaliu“. Jūs galite būti lygūs girdintiesiems: mokytis, kur norite, dirbti tai, kas jums patinka. Mano tikslas – panaikinti diskriminaciją, motyvuoti kitus.

Kurčiųjų bendruomenėje esu žinoma kaip aktyvus žmogus. Kas toliau? Dirbsiu, keliausiu, gyvensiu!

Orinta

Mano vardas Orinta (gestas vardas toks). Esu girdinčioji. Dabar mokausi Vilniaus kolegijoje. Gestų kalbą moku iš savo tėvų bei senelių – jie kurtieji. Esu CODA.

10 metų dirbau Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre, šiuo metu dirbu vertėja skambinantiesiems bendruoju pagalbos numeriu 112.

Rūta

Mano vardas Rūta (gestas vardas toks). Esu kurčioji. 0–8 klasėse mokiausi Telšių kurčiųjų mokykloje. Ją pabaigusi, 9–12 klasėse mokiausi Vilniaus kurčiųjų mokykloje.

Gestų kalbos išmokau tik mokydamasi mokykloje Telšiuose, o vėliau Vilniuje, daug bendraudama su kurčiųjų bendruomene.

Šiuo metu mano veikla – užsiėmimai namuose: mezgu, gaminu valgyti, šeimininkauju. taip pat su draugais važinėjamės po Lietuvą: esu buvusi Medininkuose, Rumšiškėse ir daugelyje kitų Lietuvos kraštų. Lietuvoje yra daug gražių ir įdomių vietų.

Ačiū už dėmesį!

Dalė

Mano vardas Dalė (rodo gestą vardą). Esu kurčioji. Nuo 0 iki 8 klasės mokiausi Telšių kurčiųjų mokykloje internate. Tuomet atvykau į Vilnių, kur mokiausi 9–12 klasėse. Baigusi mokyklą, ėjau dirbti į Vilniaus kurčiųjų kombinatą. Tame kombinate buvo daug kurčių darbuotojų. Dirbdama papildomai mokiausi vakarinėje mokykloje, kur baigiau 13–15 klases. Iš viso mokiausi 16 metų, o girdintieji mokydavosi 11 metų.

Rusų laikais mokytojai gerai gestų kalbos nemokėjo. Daugiausia mokė mus oraliniu būdu, kalbėti balsu buvome mokomi ir mes. Buvo pabrėžiama kalbėjimo garsu svarba, o gestų kalba buvo tik kalkinė.

Įdomu, iš kur aš išmokau gestų kalbą? Iš tiesų negaliu pasakyti. Automatiškai ją išmokau: pati esu kurčioji, man reikėjo bendravimo, patiko kalbėtis su kitais kurčiaisiais, gauti naują informaciją, tad natūralu, jog pati būdama kurčia, gestų kalbą tiesiog savaime pramokau.

Be galo vertinu lietuvių gestų kalbą. Ji labai graži, savita, lietuviška. Užsienio naujadarų aš nepriimu, jų nevartoju. Mano gestų kalba sena, nesikeičianti.

Dabar esu jau senjorė, tačiau toliau dirbu. Dirbti man patinka.

Laura

Labas! Mano vardas Laura (rodo gestą vardą). Esu kurčioji. Mokiausi LKNUC. Mano naujausias didelis pasiekimas – pernai keliavau po Ameriką. Didžiuojuosi šiuo pasiekimu, nes galvojau, kad kelionę nutrauksiu po mėnesio ar dviejų, tačiau pasiryžau ir keliavau šešis mėnesius. Grįžau namo pasiekusi savo tikslą.

Koks bus kitas mano didelis pasiekimas – nežinau!

Mykolas

Sveiki! Mano vardas Mykolas (rodo gestą vardą). Esu neprigirdintis.

1–3 klases baigiau girdinčiųjų mokykloje. Tuomet 5–10 klasėse mokiausi neprigirdinčiųjų mokykloje. Vėliau ėmiau mokytis Kauno taikomosios dailės mokykloje, kur baigiau 12 klasių kartu su kompiuterinio maketavimo specialybe. Tuomet įstojau į Kauno kolegiją, kur mokiausi socialinio darbo bakalaurą. Šiuo metu toliau studijuoju VDU paskutiniame magistro studijų kurse.

Gestų kalbą moku nuo pat vaikystės dienų, nes mano tėvai kurtieji.

Kokie mano gyvenimo pasiekimai? Visų pirma, baigiau mokslus. Taip pat įkūriau Kauno kurčiųjų jaunimo organizaciją, kuri buvo pirmoji oficialiai registruota Lietuvoje. Dabar dirbu Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentu ir mokymų vadovu. Mano darbas – padėti kurčiųjų reabilitacijos centrų darbuotojams, vadovams tinkamai vykdyti darbus, teikti naują informaciją, taip pat organizuoti įvairius kvalifikacijos tobulinimo mokymus.

Beje, per LKD 80-mečio šventę esu gavęs „Savanorio“ nominaciją. Mano pasiekimai – tai ir patirtis, kelionės. Ačiū!

Nina

Labas. Aš Nina (rodo gestą vardą), esu kurčioji. Nors manęs klausia, ar nesu neprigirdinti, nes nešioju aparatą. Tačiau mano identitetas – kurčiosios.

Baigiau 12 klasių Klaipėdos kurčiųjų mokykloje, 13 ir 14 klases baigiau su girdinčiaisiais vakarinėje mokykloje. Tuomet įstojau į Klaipėdos universitetą, kur mokiausi penkerius metus. Iš viso 19 metų mokslo! Man tai labai patiko. Universitete mokiausi vadybos.

Gestų kalbos išmokau jau gimusi. Dar kūdikis būdama mačiau, kaip su manimi gestais kalbėjo tėvai, kurie yra kurtieji, taip gestų kalba tiesiog įsiliejo į mane.

Iki šiol nežinau atsakymo, kokia yra mano pirmoji, gimtoji kalba. Ar rusų gestų kalba, ar lietuvių gestų kalba? Greičiausiai abi lygiagrečiai.

Baigusi mokslus dirbau vertėjų centre kurčiųjų vertėja. Taip pat daug metų dirbu Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijoje.

Turiu gerą naujieną – pernai, 2019 m., konkurse „Klaipėdos jaunimo apdovanojimai“, gavome dvi nominacijas: „Metų jaunimo projektas“ už projektą „Silent coffee“ ir „Metų nugalėtoja“. Koks didelis populiarumas! Ne veltui tiek metų dirbau jaunimo organizacijoje! Dabar jau matau rezultatą.

Taip pat dirbu viename Europos tolerancijos sistemos projekte. Ten dirbame grupėje, organizuojame įvairias veiklas.

Lankau sporto klubą, skaitau knygas, labai esu pasinėrusi į meditaciją. Joga užsiimu mažiau, daugiau medituoju.

Rasa

Sveiki! Mano vardas Rasa (rodo gestą vardą). Esu neprigirdinčioji. Gestų kalbą išmokau iš šeimos – jie gestakalbiai. Gestų kalba kalbu nuo vaikystės.

Mokslus baigiau jau seniai girdinčiųjų mokykloje. Vėliau įstojau į VGTU universitetą ir jį baigiau.

Tuomet dirbau Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijoje – buvau tarybos narė, o vėliau pirmininkė. Taip pat buvau LKJA savanorė, prisijungiau prie jų organizuojamų veiklų. Esu dalyvavusi įvairiuose mokymuose, seminaruose, taip pat dalyvavau ir EUDY mokymuose, stovyklose, kitose kelionėse.

Patirtis nuostabi – visa tai, ką patyriau, išmokau, padarė mane stiprią.

Užduotis

Mokiniai pasiruošia popieriaus lapą, sąsiuvinį ar pan. ir nusibrėžia kurčiųjų bendruomenės ratą, antrą ratą – kur pateks ne kurčiųjų bendruomenės nariai. Taip pat mokiniai gali nusibrėžti ir trečią ratą su klaustuku – į šį ratą pateks tie asmenys, kurie kels mokiniams abejonių, ar jie gali būti kurčiųjų bendruomenės nariais, ar ne. Peržiūrėję vaizdo įrašus, mokiniai (poromis ar individualiai – kaip nuspręs mokytojas) priskiria kiekvieną asmenį atitinkamam ratui.

Atlikę užduotį, mokiniai pasidalina savo įžvalgomis, kuriuos žmones jie priskyrė kurčiųjų bendruomenei, kuriuos – ne, o kurie kėlė abejonių. Pakomentuoja.

Komentavimo gairės

Mes šį asmenį priskyrėme prie kurčiųjų bendruomenės, nes ____________________________(pavyzdžiui, jis aktyviai reiškiasi bendruomenėje, jam rūpi kurtieji ir kt.)

Mūsų nuomone, šis asmuo nepriklauso kurčiųjų bendruomenei, nes_____________________

Mes nežinojome, ar šis asmuo yra kurčiųjų bendruomenės narys, nes ____________________