Informacija yra didžiausia vertybė, ypač jos greitis ir ypač šiandien. Kaip informaciją mes, kurtieji, gaudavome seniau? Tai tikrai užtrukdavo. Galima buvo rašyti laišką žmogui, gyvenančiam kitame mieste ar kitoje šalyje. Bet tai atimdavo laiko. Be to, vienas moka reikšti mintis rašytine kalba, kitam sekasi prasčiau. Vėliau radosi fakso aparatai ir kurtieji juos noriai įsigydavo, siekdami informaciją gauti kuo operatyviau, greičiau. Tačiau ne visi įstengdavo tą fakso aparatą įsigyti. Bet kurtieji juk labai smalsūs, jie puikiai žinodavo, jeigu fakso aparatą turėdavo koks nors girdintis kaimynas, todėl, siekdami gauti informaciją greičiau, galėdavo susitarti su kaimynu ir šis leisdavo fakso aparatu pasinaudoti. Dar vėliau atsirado internetas, pokalbių svetainės, mobilieji telefonai. Kiekvienas naudojasi galimybe bendrauti kuo individualiau, tiesiogiai, todėl didelė vertybė – vaizdo skambučiai, kai informaciją galima greitai perduoti tiesioginio vaizdo transliavimo metu. Tačiau keistas dalykas: nors informacija šiandien ir lengvai prieinama, bet žmonės aptingo ja naudotis. Kažin, kodėl? O jeigu vėl grįžtų seni laikai ir išmaniųjų įrenginių nebūtų, nebūtų ryšio priemonių – kas tada?

Prisiminkite vaizdo įrašo pabaigoje suformuluotus klausimus. Kiek jų buvo iš viso? Kokie tai klausimai? Padiskutuokite formuluodami atsakymus į šiuos klausimus. 

Pateikite kuo daugiau pavyzdžių, kaip šiais laikais kurtieji keičiasi informacija. Svarbu pabrėžti, kiek tarp kurčiųjų populiarūs tam tikri tiesioginiai ir netiesioginiai informacijos perteikimo būdai (tam tikros programėlės ir (arba) trumposios žinutės, elektroniniai laiškai, vaizdo žinutės, vaizdo pokalbiai). Įvardykite jums priimtiniausius bendravimo būdus: tiesioginis bendravimas (su kitu kurčiuoju arba su girdinčiuoju per vertėją), netiesioginis bendravimas naudojantis tam tikru įrenginiu ir programėle. Kodėl šis būdas pats priimtiniausias?