A dalis

Paaiškinkite mokiniams, kad žodžiu ar gestu pasakyti žodžiai, drabužiai, šukuosena, kvepalai, muzika, knygos, kurias pasirenkame, ir visa kita daug pasako apie mus. Tačiau labiausiai mus atskleidžia elgesys ir darbai. 

Paprašykite mokinių prisiminti atvejį, kai kažkas pasakė vienaip, o pasielgė kitaip, ir kaip tai juos paveikė. Poromis atsakykite: 

Koks jūsų požiūris į žmogų, kuris kalba vienaip, o daro kitaip? 

Koks atsiskleidė naujas to žmogaus „įvaizdis“?  

Ar žmogaus kūno kalba prieštaravo tam, ką jis sakė? Kaip? 

Pakalbėkite apie kūno kalbą ir jos svarbą bendraujant. Kartu su mokiniais parodykite keletą gestikuliacijų (bet ne gestų), kurios suprantamos ir be gestų. 

1
2

Paaiškinkite mokiniams, kad žodžiu ar gestu pasakyti žodžiai, drabužiai, šukuosena, kvepalai, muzika, knygos, kurias pasirenkame, ir visa kita daug pasako apie mus. Tačiau labiausiai mus atskleidžia elgesys ir darbai. 

Paprašykite mokinių prisiminti atvejį, kai kažkas pasakė vienaip, o pasielgė kitaip, ir kaip tai juos paveikė. Poromis atsakykite: 

Koks jūsų požiūris į žmogų, kuris kalba vienaip, o daro kitaip? 

Koks atsiskleidė naujas to žmogaus „įvaizdis“?  

Ar žmogaus kūno kalba prieštaravo tam, ką jis sakė? Kaip? 

Pakalbėkite apie kūno kalbą ir jos svarbą bendraujant. Kartu su mokiniais parodykite keletą gestikuliacijų (bet ne gestų), kurios suprantamos ir be gestų. 


B dalis

Suskirstykite mokinius poromis, vienas jų bus A, o kitas – B. Mokiniai pirmos ir antros užduoties frazes turi perteikti kūno kalba, gestikuliacijomis, nevartodami gestų. Pasiruošimui skiriama po minutę. Atliekant trečią ir ketvirtą užduotį galima vartoti gestus. Pasiruošimui skiriama po dvi minutes. Mokiniai vienas kitam turi pademonstruoti: 

1. A – pasitikintį žmogų (be gestų);

1. B – drovų, neryžtingą žmogų (be gestų). 

2. A – liūdną, vienišą žmogų (be gestų);

2. B – gyvybingą, laimingą žmogų (be gestų). 

3. A – tragišką atsitikimą humoristiškai (gestais);

3. B – juokingą atsitikimą neišraiškingai (gestais). 

4. A – piktai tvirtinti, kad jis / ji atsipalaidavusi ir nepyksta (gestais); 

4. B – ramiai tvirtinti, kad jis / ji labai pyksta (gestais). 

Paprašykite mokinių po kiekvieno vaidinimo pasižymėti, kas buvo įdomu, neįprasta. Vėliau visi kartu aptarkite: 

Sunku ar lengva buvo atlikti šias užduotis? 

Ką jūs sužinojote apie tai, kaip kūnas gali prieštarauti rodomiems gestams? 

Pateikite kelis pavyzdžius, kada kūno kalba gali klaidinti, pavyzdžiui, žmogus verkia, bet ne dėl nelaimės, o iš džiaugsmo. 

C dalis

Visi kartu pažiūrėkite vaizdo įrašą apie kūno kalbos judesius ir padiskutuokite, ką tokia kūno kalba norima pasakyti, ką tas judesys galėtų reikšti (galvos, rankų padėtis, laikysena): viršutinė kūno dalis pasvirusi į priekį; įtraukta į pečius galva; muistymasis sėdint; viršutinė kūno dalis pasvirusi atgal (labai atsilošęs); žaidimas rašikliu / pieštuku; rankų sukryžiavimas; burnos pridengimas ranka; ilgiau laikomi pirštai prie lūpos; barbenimas, beldimas pirštais į stalą; delnų trynimas; rankos sugniaužimas į kumštį; kaklo kasymas; ausies kasymas ir trynimas; kietai sučiauptos lūpos; išsiplėtę vyzdžiai; klaidžiojantis žvilgsnis pokalbio metu; linksėjimas galva; žvilgsnis, nukreiptas į šalį (pvz., link durų). 

Po aptarimo pažiūrėkite LGK įrašą apie kūno kalbos paaiškinimus ir dar kartą aptarkite, ar taip supratote kūno kalbą, gal klaidingai ar kitaip supratote vieną ar kitą kūno judesį. 

Kūno kalbos paaiškinimai 

1. Viršutinė kūno dalis pasvirusi į priekį – susidomėjimo parodymas, palaikymo ieškojimas. 

2. Įtraukta į pečius galva – baimė, nervingumas, noras pasislėpti.

3. Muistymasis kėdėje – nekantrumas, nesaugumas, noras imtis veiklos. 

4. Viršutinė kūno dalis pasvirusi atgal (labai atsilošęs) – savęs išaukštinimas, parodoma, kad nepriimame pašnekovo, demonstruojama nuostata „Man nesvarbu“. 

5. Žaidimas rašikliu, pieštuku – nerimas, baimė, užsisklendimas, neryžtingumas arba tiesiog ženklas, kad pašnekovui nuobodu.

6. Rankų sukryžiavimas. Vyrų – nepriėmimas, uždarumas; moterų – gynyba, apsauga, baimė. 

7. Burnos pridengimas ranka – vienas iš melą reiškiančių gestų. 

8. Ilgiau laikomi pirštai prie lūpos – susimąstymas, sprendimo ieškojimas. 

9. Barbenimas, beldimas pirštais į stalą, knygą ir pan. – nervingumas, noras imtis veiklos. 

10. Delnų trynimas – pasitenkinimas, mėgavimasis.  

11. Rankos sugniaužimas į kumštį – agresija, tramdomas pyktis. 

12. Kaklo kasymas – abejojimas, dvejojimas. 

13. Ausies kasymas ir trynimas – noras išsakyti savo nuomonę, kuri dar nėra suformuluota. Pastebėjus tokį gestą, reikėtų padaryti pertraukėlę, pauzę ir leisti pašnekovui išsakyti savo mintis. 

14. Kietai sučiauptos lūpos – nepasitikėjimas, nepritarimas. 

15. Išsiplėtę vyzdžiai – susidomėjimas, simpatija. 

16. Klaidžiojantis žvilgsnis pokalbio metu išduoda nesidomėjimą pašnekovu ar pokalbio tema. 

17. Linksėjimas galva – aktyvus klausymasis, susidomėjimas.

18. Žvilgsnis, nukreiptas link durų – noras išeiti iš patalpos. 

1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19

Visi kartu pažiūrėkite vaizdo įrašą apie kūno kalbos judesius ir padiskutuokite, ką tokia kūno kalba norima pasakyti, ką tas judesys galėtų reikšti (galvos, rankų padėtis, laikysena): viršutinė kūno dalis pasvirusi į priekį; įtraukta į pečius galva; muistymasis sėdint; viršutinė kūno dalis pasvirusi atgal (labai atsilošęs); žaidimas rašikliu / pieštuku; rankų sukryžiavimas; burnos pridengimas ranka; ilgiau laikomi pirštai prie lūpos; barbenimas, beldimas pirštais į stalą; delnų trynimas; rankos sugniaužimas į kumštį; kaklo kasymas; ausies kasymas ir trynimas; kietai sučiauptos lūpos; išsiplėtę vyzdžiai; klaidžiojantis žvilgsnis pokalbio metu; linksėjimas galva; žvilgsnis, nukreiptas į šalį (pvz., link durų). 

Po aptarimo pažiūrėkite LGK įrašą apie kūno kalbos paaiškinimus ir dar kartą aptarkite, ar taip supratote kūno kalbą, gal klaidingai ar kitaip supratote vieną ar kitą kūno judesį. 

Kūno kalbos paaiškinimai 

1. Viršutinė kūno dalis pasvirusi į priekį – susidomėjimo parodymas, palaikymo ieškojimas. 

2. Įtraukta į pečius galva – baimė, nervingumas, noras pasislėpti.

3. Muistymasis kėdėje – nekantrumas, nesaugumas, noras imtis veiklos. 

4. Viršutinė kūno dalis pasvirusi atgal (labai atsilošęs) – savęs išaukštinimas, parodoma, kad nepriimame pašnekovo, demonstruojama nuostata „Man nesvarbu“. 

5. Žaidimas rašikliu, pieštuku – nerimas, baimė, užsisklendimas, neryžtingumas arba tiesiog ženklas, kad pašnekovui nuobodu.

6. Rankų sukryžiavimas. Vyrų – nepriėmimas, uždarumas; moterų – gynyba, apsauga, baimė. 

7. Burnos pridengimas ranka – vienas iš melą reiškiančių gestų. 

8. Ilgiau laikomi pirštai prie lūpos – susimąstymas, sprendimo ieškojimas. 

9. Barbenimas, beldimas pirštais į stalą, knygą ir pan. – nervingumas, noras imtis veiklos. 

10. Delnų trynimas – pasitenkinimas, mėgavimasis.  

11. Rankos sugniaužimas į kumštį – agresija, tramdomas pyktis. 

12. Kaklo kasymas – abejojimas, dvejojimas. 

13. Ausies kasymas ir trynimas – noras išsakyti savo nuomonę, kuri dar nėra suformuluota. Pastebėjus tokį gestą, reikėtų padaryti pertraukėlę, pauzę ir leisti pašnekovui išsakyti savo mintis. 

14. Kietai sučiauptos lūpos – nepasitikėjimas, nepritarimas. 

15. Išsiplėtę vyzdžiai – susidomėjimas, simpatija. 

16. Klaidžiojantis žvilgsnis pokalbio metu išduoda nesidomėjimą pašnekovu ar pokalbio tema. 

17. Linksėjimas galva – aktyvus klausymasis, susidomėjimas.

18. Žvilgsnis, nukreiptas link durų – noras išeiti iš patalpos.