A dalis
Konfliktai
Šiandien mes pasistengsime glaustai papasakoti jums, kas yra konfliktai, kokie jie yra, kaip jie kyla, ar įmanoma jų išvengti.
Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų ar nuomonių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konfliktai vyksta net ir tarp pačių laimingiausių, geriausiai sutariančių žmonių. Geriausias būdas išspręsti konfliktą – jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta to principo laikytis.
Tik norime pabrėžti, kad konfliktai – tai ne visada tai, kas yra agresyvu.
Konfliktai yra dviejų tipų:
- išorinis konfliktas;
- vidinis konfliktas.
Išoriniai konfliktai vyksta tarp dviejų žmonių ar grupių. Kaip atsiranda konfliktas? Pavyzdžiui, aš ko nors noriu ir atlieku arba ketinu atlikti veiksmą, kad tą norą realizuočiau. Kitas žmogus irgi turi norų ir jei mūsų abiejų norai tarpusavyje susiję, o veiksmai ar ketinimai nesutampa – gimsta konfliktinė situacija, pavyzdžiui: krepšinio žaidėjas meta kamuolį ir nepataiko, o komandos draugas pyksta, kad jam neperdavė kamuolio, nes jis būtų pataikęs, ir jie pradeda konfliktuoti, kas teisus.
Truputį sudėtingiau, kai konfliktai yra vidiniai. Vidinis konfliktas yra žmogaus viduje, kai susiduria tos pačios asmenybės priešingi motyvai, poreikiai, interesai, vertybės, tikslai, idealai, vaidmenys, įsitikinimai ir pan.
Neretai sunku pačiam suvokti, atspindėti kas vyksta viduje. Kuo ilgiau gyvename nespręsdami neatsakytų sau klausimų režimu, tuo daugiau eikvojame energijos kovodami ir su tuo neaiškumu, ir su pačiu savimi. Tokio konflikto metu gali būti sakoma, „noriu, bet bijau“, „norėčiau, bet...“, pavyzdžiui moteris norėtų pradėti laikytis dietos, kad numestų svorio, tačiau nenori atsisakyti saldumynų.
Taigi, atpažinti tikruosius poreikius nėra paprasta ir tai užtrunka, nes reikia skirti daugiau laiko savianalizei, gilesniam savęs ir kito žmogaus pažinimui.
Išmokime sumaniai vertinti ir spręsti konfliktines situacijas, atpažinkime savo ir kito žmogaus poreikius. Pagarbiai juos išsakykime ir neatidėliokime, kol visa tai neperaugo į rimtus konfliktus.
Konfliktai
Šiandien mes pasistengsime glaustai papasakoti jums, kas yra konfliktai, kokie jie yra, kaip jie kyla, ar įmanoma jų išvengti.
Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų ar nuomonių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konfliktai vyksta net ir tarp pačių laimingiausių, geriausiai sutariančių žmonių. Geriausias būdas išspręsti konfliktą – jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta to principo laikytis.
Tik norime pabrėžti, kad konfliktai – tai ne visada tai, kas yra agresyvu.
Konfliktai yra dviejų tipų:
- išorinis konfliktas;
- vidinis konfliktas.
Išoriniai konfliktai vyksta tarp dviejų žmonių ar grupių. Kaip atsiranda konfliktas? Pavyzdžiui, aš ko nors noriu ir atlieku arba ketinu atlikti veiksmą, kad tą norą realizuočiau. Kitas žmogus irgi turi norų ir jei mūsų abiejų norai tarpusavyje susiję, o veiksmai ar ketinimai nesutampa – gimsta konfliktinė situacija, pavyzdžiui: krepšinio žaidėjas meta kamuolį ir nepataiko, o komandos draugas pyksta, kad jam neperdavė kamuolio, nes jis būtų pataikęs, ir jie pradeda konfliktuoti, kas teisus.
Truputį sudėtingiau, kai konfliktai yra vidiniai. Vidinis konfliktas yra žmogaus viduje, kai susiduria tos pačios asmenybės priešingi motyvai, poreikiai, interesai, vertybės, tikslai, idealai, vaidmenys, įsitikinimai ir pan.
Neretai sunku pačiam suvokti, atspindėti kas vyksta viduje. Kuo ilgiau gyvename nespręsdami neatsakytų sau klausimų režimu, tuo daugiau eikvojame energijos kovodami ir su tuo neaiškumu, ir su pačiu savimi. Tokio konflikto metu gali būti sakoma, „noriu, bet bijau“, „norėčiau, bet...“, pavyzdžiui moteris norėtų pradėti laikytis dietos, kad numestų svorio, tačiau nenori atsisakyti saldumynų.
Taigi, atpažinti tikruosius poreikius nėra paprasta ir tai užtrunka, nes reikia skirti daugiau laiko savianalizei, gilesniam savęs ir kito žmogaus pažinimui.
Išmokime sumaniai vertinti ir spręsti konfliktines situacijas, atpažinkime savo ir kito žmogaus poreikius. Pagarbiai juos išsakykime ir neatidėliokime, kol visa tai neperaugo į rimtus konfliktus.
Konfliktai
Šiandien mes pasistengsime glaustai papasakoti jums, kas yra konfliktai, kokie jie yra, kaip jie kyla, ar įmanoma jų išvengti.
Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų ar nuomonių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konfliktai vyksta net ir tarp pačių laimingiausių, geriausiai sutariančių žmonių. Geriausias būdas išspręsti konfliktą – jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta to principo laikytis.
Tik norime pabrėžti, kad konfliktai – tai ne visada tai, kas yra agresyvu.
Konfliktai yra dviejų tipų:
- išorinis konfliktas;
- vidinis konfliktas.
Išoriniai konfliktai vyksta tarp dviejų žmonių ar grupių. Kaip atsiranda konfliktas? Pavyzdžiui, aš ko nors noriu ir atlieku arba ketinu atlikti veiksmą, kad tą norą realizuočiau. Kitas žmogus irgi turi norų ir jei mūsų abiejų norai tarpusavyje susiję, o veiksmai ar ketinimai nesutampa – gimsta konfliktinė situacija, pavyzdžiui: krepšinio žaidėjas meta kamuolį ir nepataiko, o komandos draugas pyksta, kad jam neperdavė kamuolio, nes jis būtų pataikęs, ir jie pradeda konfliktuoti, kas teisus.
Truputį sudėtingiau, kai konfliktai yra vidiniai. Vidinis konfliktas yra žmogaus viduje, kai susiduria tos pačios asmenybės priešingi motyvai, poreikiai, interesai, vertybės, tikslai, idealai, vaidmenys, įsitikinimai ir pan.
Neretai sunku pačiam suvokti, atspindėti kas vyksta viduje. Kuo ilgiau gyvename nespręsdami neatsakytų sau klausimų režimu, tuo daugiau eikvojame energijos kovodami ir su tuo neaiškumu, ir su pačiu savimi. Tokio konflikto metu gali būti sakoma, „noriu, bet bijau“, „norėčiau, bet...“, pavyzdžiui moteris norėtų pradėti laikytis dietos, kad numestų svorio, tačiau nenori atsisakyti saldumynų.
Taigi, atpažinti tikruosius poreikius nėra paprasta ir tai užtrunka, nes reikia skirti daugiau laiko savianalizei, gilesniam savęs ir kito žmogaus pažinimui.
Išmokime sumaniai vertinti ir spręsti konfliktines situacijas, atpažinkime savo ir kito žmogaus poreikius. Pagarbiai juos išsakykime ir neatidėliokime, kol visa tai neperaugo į rimtus konfliktus.
B dalis
Peržiūrėję LGK vaizdo įrašą atsakykite į šiuos klausimus ir padiskutuokite:
- Kaip suprantate, kas yra konfliktai?
- Kokie yra konfliktų tipai? Paaiškinkite apie tai plačiau.
- Pagalvokite ir atsakykite, dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla išoriniai konfliktai? Pateikite keletą situacijų pavyzdžių: nesąžiningumas, melas, slapti kėslai, aplaidumas, nesusipratimai, baimė, per didelis įsitikinimas savo teisumu, netinkamas situacijos sprendimas.
- Kokie konfliktai yra sudėtingesni ir kodėl? Ar jums teko susidurti su vidiniais konfliktais? Jei galite, pateikite pavyzdžių iš savo patirties.
- Kaip manote, tarp kokio amžiaus žmonių ir tarp kokių žmonių grupių (šeimų, artimiausių draugų, giminių, viršininkų ir darbuotojų, vaikų ir tėvų, mokytojų ir mokinių, bendradarbių, kaimynų, kurčiųjų ir girdinčiųjų bendruomenių ar kt.) dažniausiai kyla konfliktai? Kodėl?
Peržiūrėję LGK vaizdo įrašą atsakykite į šiuos klausimus ir padiskutuokite:
- Kaip suprantate, kas yra konfliktai?
- Kokie yra konfliktų tipai? Paaiškinkite apie tai plačiau.
- Pagalvokite ir atsakykite, dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla išoriniai konfliktai? Pateikite keletą situacijų pavyzdžių: nesąžiningumas, melas, slapti kėslai, aplaidumas, nesusipratimai, baimė, per didelis įsitikinimas savo teisumu, netinkamas situacijos sprendimas.
- Kokie konfliktai yra sudėtingesni ir kodėl? Ar jums teko susidurti su vidiniais konfliktais? Jei galite, pateikite pavyzdžių iš savo patirties.
- Kaip manote, tarp kokio amžiaus žmonių ir tarp kokių žmonių grupių (šeimų, artimiausių draugų, giminių, viršininkų ir darbuotojų, vaikų ir tėvų, mokytojų ir mokinių, bendradarbių, kaimynų, kurčiųjų ir girdinčiųjų bendruomenių ar kt.) dažniausiai kyla konfliktai? Kodėl?
C dalis
<... Mes, absoliučiai kurti nuo gimimo, esame mažuma, su savita kultūra, su savita kalba. Gydytojai, mokslininkai – visi, kurie nori mus paversti girdinčiais, kelia man nepasitikėjimą. Paversti mus girdinčiais – vadinasi, sunaikinti mūsų savitumą. Norėti, kad visi vaikai gimtų girdintys – vadinasi, norėti, kad pasaulis būtų tobulas. Tai tas pats, kaip norėti, kad visi būtų mėlynakiai, šviesiaplaukiai ir t.t.
Taigi jokių juodaodžių, jokių trenktų?
Kodėl nesutinki, kad yra ir kitokių žmonių? Visi žmonės kitokie. Palyginti su jumis, girdinčiaisiais, Emanuelė yra kitokia. Jai reikėjo gimti su girdinčiomis ausimis, kalbančia burna. Panašiai. Kiek galima panašesnei į kaimyną.
Aš save tapatinu su Šiaurės Amerikos indėnais, kuriuos sunaikino krikščioniškos Europos civilizacijos. Bendraudami indėnai naudojo daug gestų. Jie taip pat ... keisti.
Kiti girdi, aš negirdžiu. Bet aš turiu akis, jos mato geriau nei jūsiškės, aštriau. Aš turiu kalbančias rankas. Mano protas priima informaciją savo būdu, pagal mano poreikius.
Aš nelaikau jūsų menkaverčiais, girdintieji. Aš to sau niekada neleisčiau. Priešingai, aš noriu, kad mūsų bendruomenės gerbtų viena kitą. Aš jus gerbiu, to laukiu ir iš jūsų.
Pasaulis negali ir neturi būti tobulas. Tuo jis turtingas. Net jei mokslininkai ir surastų geną, dėl kurio kaltės gimsta kurtieji, net jei ir išmoktų jį sunaikinti, aš nesutinku su principu.
Aš puikiai suprantu žmones, kurie apkursta vėliau. Jiems reikia padėti. Jie staiga tampa invalidais. Nutrūksta jų ryšiai su įprasta aplinka, su jų kultūra, pasidaro sunku gyventi. Bet nelieskite vaikų, kurie gimė tokie kaip aš. ...>
<... Mes, absoliučiai kurti nuo gimimo, esame mažuma, su savita kultūra, su savita kalba. Gydytojai, mokslininkai – visi, kurie nori mus paversti girdinčiais, kelia man nepasitikėjimą. Paversti mus girdinčiais – vadinasi, sunaikinti mūsų savitumą. Norėti, kad visi vaikai gimtų girdintys – vadinasi, norėti, kad pasaulis būtų tobulas. Tai tas pats, kaip norėti, kad visi būtų mėlynakiai, šviesiaplaukiai ir t.t.
Taigi jokių juodaodžių, jokių trenktų?
Kodėl nesutinki, kad yra ir kitokių žmonių? Visi žmonės kitokie. Palyginti su jumis, girdinčiaisiais, Emanuelė yra kitokia. Jai reikėjo gimti su girdinčiomis ausimis, kalbančia burna. Panašiai. Kiek galima panašesnei į kaimyną.
Aš save tapatinu su Šiaurės Amerikos indėnais, kuriuos sunaikino krikščioniškos Europos civilizacijos. Bendraudami indėnai naudojo daug gestų. Jie taip pat ... keisti.
Kiti girdi, aš negirdžiu. Bet aš turiu akis, jos mato geriau nei jūsiškės, aštriau. Aš turiu kalbančias rankas. Mano protas priima informaciją savo būdu, pagal mano poreikius.
Aš nelaikau jūsų menkaverčiais, girdintieji. Aš to sau niekada neleisčiau. Priešingai, aš noriu, kad mūsų bendruomenės gerbtų viena kitą. Aš jus gerbiu, to laukiu ir iš jūsų.
Pasaulis negali ir neturi būti tobulas. Tuo jis turtingas. Net jei mokslininkai ir surastų geną, dėl kurio kaltės gimsta kurtieji, net jei ir išmoktų jį sunaikinti, aš nesutinku su principu.
Aš puikiai suprantu žmones, kurie apkursta vėliau. Jiems reikia padėti. Jie staiga tampa invalidais. Nutrūksta jų ryšiai su įprasta aplinka, su jų kultūra, pasidaro sunku gyventi. Bet nelieskite vaikų, kurie gimė tokie kaip aš. ...>
C dalis
Aptarimas šiais klausimais:
- Kokia šios teksto ištraukos pagrindinė mintis?
- Teksto ištraukoje buvo konfliktas. Koks tai buvo konfliktas? Kodėl?
- Kaip manote, prieš ką veikėja maištauja? Kodėl ji konfliktuoja su pasauliu?
- Kaip jūs galvojate, iš kokios knygos yra ši teksto ištrauka?
- Ką Emanuelė nori pasakyti žodžiais: „Pasaulis negali ir neturi būti tobulas. Tuo jis turtingas.“?
- Kaip manote, ar vidinis šauksmas į visuomenę yra geriausias būdas ieškoti pagalbos, gelbėtis? Kodėl?
- Kokį sprendimą autorė siūlo sprendžiant konfliktą?
Aptarimas šiais klausimais:
- Kokia šios teksto ištraukos pagrindinė mintis?
- Teksto ištraukoje buvo konfliktas. Koks tai buvo konfliktas? Kodėl?
- Kaip manote, prieš ką veikėja maištauja? Kodėl ji konfliktuoja su pasauliu?
- Kaip jūs galvojate, iš kokios knygos yra ši teksto ištrauka?
- Ką Emanuelė nori pasakyti žodžiais: „Pasaulis negali ir neturi būti tobulas. Tuo jis turtingas.“?
- Kaip manote, ar vidinis šauksmas į visuomenę yra geriausias būdas ieškoti pagalbos, gelbėtis? Kodėl?
- Kokį sprendimą autorė siūlo sprendžiant konfliktą?
Peržiūrėkite Emanuelle Laborit knygos „Žuvėdros klyksmas“ teksto ištraukos vertimą į LGK ir aptarkite.
<... Mes, absoliučiai kurti nuo gimimo, esame mažuma, su savita kultūra, su savita kalba. Gydytojai, mokslininkai – visi, kurie nori mus paversti girdinčiais, kelia man nepasitikėjimą. Paversti mus girdinčiais – vadinasi, sunaikinti mūsų savitumą. Norėti, kad visi vaikai gimtų girdintys – vadinasi, norėti, kad pasaulis būtų tobulas. Tai tas pats, kaip norėti, kad visi būtų mėlynakiai, šviesiaplaukiai ir t.t.
Taigi jokių juodaodžių, jokių trenktų?
Kodėl nesutinki, kad yra ir kitokių žmonių? Visi žmonės kitokie. Palyginti su jumis, girdinčiaisiais, Emanuelė yra kitokia. Jai reikėjo gimti su girdinčiomis ausimis, kalbančia burna. Panašiai. Kiek galima panašesnei į kaimyną.
Aš save tapatinu su Šiaurės Amerikos indėnais, kuriuos sunaikino krikščioniškos Europos civilizacijos. Bendraudami indėnai naudojo daug gestų. Jie taip pat ... keisti.
Kiti girdi, aš negirdžiu. Bet aš turiu akis, jos mato geriau nei jūsiškės, aštriau. Aš turiu kalbančias rankas. Mano protas priima informaciją savo būdu, pagal mano poreikius.
Aš nelaikau jūsų menkaverčiais, girdintieji. Aš to sau niekada neleisčiau. Priešingai, aš noriu, kad mūsų bendruomenės gerbtų viena kitą. Aš jus gerbiu, to laukiu ir iš jūsų.
Pasaulis negali ir neturi būti tobulas. Tuo jis turtingas. Net jei mokslininkai ir surastų geną, dėl kurio kaltės gimsta kurtieji, net jei ir išmoktų jį sunaikinti, aš nesutinku su principu.
Aš puikiai suprantu žmones, kurie apkursta vėliau. Jiems reikia padėti. Jie staiga tampa invalidais. Nutrūksta jų ryšiai su įprasta aplinka, su jų kultūra, pasidaro sunku gyventi. Bet nelieskite vaikų, kurie gimė tokie kaip aš. ...>
Aptarimas šiais klausimais:
- Kokia šios teksto ištraukos pagrindinė mintis?
- Teksto ištraukoje buvo konfliktas. Koks tai buvo konfliktas? Kodėl?
- Kaip manote, prieš ką veikėja maištauja? Kodėl ji konfliktuoja su pasauliu?
- Kaip jūs galvojate, iš kokios knygos yra ši teksto ištrauka?
- Ką Emanuelė nori pasakyti žodžiais: „Pasaulis negali ir neturi būti tobulas. Tuo jis turtingas.“?
- Kaip manote, ar vidinis šauksmas į visuomenę yra geriausias būdas ieškoti pagalbos, gelbėtis? Kodėl?
- Kokį sprendimą autorė siūlo sprendžiant konfliktą?
