Kalbėdami žmonės vartoja ne tik leksiką, susijusią su daiktais ir reiškiniais: „Aš einu į mokyklą; baigėsi pamoka; atidariau langą; išalkau.“ Tai daugiau faktinė informacija, kuriai nusakyti vartojama vadinamoji neutrali leksika – daiktų, reiškinių, veiksmų įvardijimas. 

Tačiau kalboje dažnai įterpiame ir vertinimo elementų: pritarimą ar nepritarimą, menkinimą, ironiją ar pašiepimą. Juk žmogus yra gyva būtybė, kuri jaučia, vertina, išgyvena. Galime su ironija pasakyti, kad žmogus dar netapo bejausme mašina. Išreikšdami savo vertinimus, naudojame palyginimus, metaforas ar vaizdingus posakius, siekdami suteikti kalbai daugiau vaizdingumo ir išraiškingumo.

Pavyzdžiui, gestų kalba yra itin turtinga, kai reikia apibūdinti su judėjimu susijusius veiksmus: žmogus eina, sliūkina, šlaistosi, bastosi ir t. t. Bet susitelkime į vertinimą – kiek galimybių mums suteikia gestų kalba išreikšti savo požiūrį ar vertinimą tam tikrais klausimais? 

Pateiksime kelias vertinimo kategorijas su pavyzdžiais.

Vertinimas

• Kai išsakome vertinimą apie veiksmą, reiškinį ir nusakydami, kokį poveikį jums sukėlė NEĮDOMU, JUOKINGA, ...
• Kai vertiname daiktą, objektą, reiškinį kokybiniu aspektu, pabrėždami ar išskirdami tam tikrą savybę, dažniausiai integruojame ir vertinimo žymę – labai geras ar blogas, labai brangus ar labai pigus – vartodami nerankinius elementus: PIGUS-labai, KOKYBIŠKAS-labai, NORMALU, ...
• Kai vertiname pokytį, nusakome slinktį link pagerėjimo ar pablogėjimo:  PAŽANGA, NUSIVAŽIAVO, TAS-PATS...
• Kai vertiname dalykiškai, neutraliai: ĮDOMU, PRASMINGA, ...
• Kai tam tikruose kontekstuose renkamės tam tikrą stilistinį atspalvį: MIRĖ, ŽUVO, SUPUVO, IŠĖJO, GAVO-GALĄ, IŠKELIAVO, ... 
• Kai vertiname daiktą, reiškinį ar jo savybę lygindami alegoriškai su tam tikru augalu, gyvūnu ar kitu gerai žinomu objektu: paraudo kaip vėžys, plonas kaip siūlas, ...

Dar kartą peržiūrėkite LGK tekstą apie vertinimo kategorijas ir pagalvokite, kokie dar vertinimą reiškiantys gestai galėtų būti kiekvienoje kategorijoje? Papildykite kategorijas savo vertinimo gestais. Pasidarę kiekvienos kategorijos „žodynėlį“, galite nusifilmuoti ir rasti atitikmenis, reikšmes lietuvių kalboje.

Peržiūrėkite pasirinktą interviu su kurčiuoju. Žiūrėdami pastebėkite ir užfiksuokite gestus, kurie atspindi kalbėtojo vertinimą – santykį su tam tikru reiškiniu, patį objekto vertinimą, nuomonės išsakymą. Atlikdami šią užduotį bandykite rasti gestus, kurie susiję su vertinimu ir atpažinti, ar jis vartojamas tam tikru stiliumi, su tam tikrais nerankiniais elementais, judesio pobūdžiu. 

Rekomenduojama peržiūrėti kelis filmukus ir aptarti, kaip dažnai laisvo teksto kūrime (neformaliame pasakojime) susiduriame su vertinimo elementais ir ar šios priemonės (gestai) tiktų viešajame kalbėjime.