A dalis

Visi pasaulio žmonės vartotų vieną kalbą, ja gautų tą pačią informaciją, suprastų vienas kitą. Nereikėtų mokytis kitų kalbų, sutaupytume laiko ir lėšų. Visi būtume panašūs vienas į kitą, niekas neturėtų jokių kalbinių pranašumų. 

Ar tai jums neatrodo kaip utopija? Ar žinote apie istorinius bandymus sukurti universalią kalbą? XIX a. pabaigoje Liudvikas Zamenhofas pabandė įgyvendinti šią idėją, sukūręs esperanto kalbą. Vis dėlto, esperanto netapo viso pasaulio kalba. Kodėl žmonės taip vertina savo gimtąją kalbą, ją saugo, gina įstatymais ir puoselėja? Aptarkite šį klausimą klasėje – kodėl žmonės neatsisako savo gimtosios kalbos? Ką ji reiškia, be informacijos perdavimo?

Arba girdintieji dažnai klausia – kodėl pasaulyje nėra vienos gestų kalbos ir ar tai nebūtų patogiau visiems kurtiesiems? 

Žmonės, gyvenantys tam tikroje vietovėje, bendrauja, skaito savo tautos literatūrą ir perima tam tikrą pasaulėjautą. Kalba suteikia mums būdą kalbėti apie reiškinius ir savo patirtis. Pavyzdžiui, kalbiniai tyrimai rodo, kad tautos, gyvenančios arčiau šiaurės, turi daugiau žodžių baltai spalvai apibūdinti. Panašiai tautos, gyvenančios drėgname klimate, turi daugiau terminų, susijusių su hidrologiniais reiškiniais.

Kalba atspindi ne tik gamtos reiškinius, bet ir tradicijas, istoriją, patirtį, pasaulio suvokimą. Ji mus moko mąstyti, jausti, vertinti, suprasti kitus. Pagalvokite, ar girdinčiųjų kalbose yra tokios sąvokos, kaip „kurtystė“, „audizmas“, „vardas-gestas“ ir kitos? Tai gestų kalbos kultūrinės sąvokos, atspindinčios jos vartotojų patirtis, kurių kiti kalbėtojai gali neturėti. Šios sąvokos gali būti perimtos, pritaikytos ir išplėstos. 

Kiekvienoje kalboje slypi unikali patirtis, vertybės ir suvokimai, kurie formuoja jos vartotojų požiūrį į pasaulį. Kitaip tariant, gimtoji kalba nuo pat pradžių formuoja žmogų.

Pasvarstykite ir klasėje aptarkite šiuos klausimus:

  • Kur jūs išmokote gestų kalbą?
  • Kas buvo pagrindiniai jūsų kalbos „mokytojai“ (ne mokyklos mokytojai, bet gali būti ir šis variantas)?
  • Kur kasdien vartojate gestų kalbą?
  • Kaip jūs plečiate savo kalbinius įgūdžius?
  • Kokie kalbos šaltiniai jus pasiekia, kokiais naudojatės? 
  • Kaip jums atrodo, ar mokykloje vartojama gestų kalba ir ateity išliks tokia pati? 
  • Kas darys įtaką jūsų kalbai, jūsų mąstymui ateityje?
1
2

Visi pasaulio žmonės vartotų vieną kalbą, ja gautų tą pačią informaciją, suprastų vienas kitą. Nereikėtų mokytis kitų kalbų, sutaupytume laiko ir lėšų. Visi būtume panašūs vienas į kitą, niekas neturėtų jokių kalbinių pranašumų. 

Ar tai jums neatrodo kaip utopija? Ar žinote apie istorinius bandymus sukurti universalią kalbą? XIX a. pabaigoje Liudvikas Zamenhofas pabandė įgyvendinti šią idėją, sukūręs esperanto kalbą. Vis dėlto, esperanto netapo viso pasaulio kalba. Kodėl žmonės taip vertina savo gimtąją kalbą, ją saugo, gina įstatymais ir puoselėja? Aptarkite šį klausimą klasėje – kodėl žmonės neatsisako savo gimtosios kalbos? Ką ji reiškia, be informacijos perdavimo?

Arba girdintieji dažnai klausia – kodėl pasaulyje nėra vienos gestų kalbos ir ar tai nebūtų patogiau visiems kurtiesiems? 

Žmonės, gyvenantys tam tikroje vietovėje, bendrauja, skaito savo tautos literatūrą ir perima tam tikrą pasaulėjautą. Kalba suteikia mums būdą kalbėti apie reiškinius ir savo patirtis. Pavyzdžiui, kalbiniai tyrimai rodo, kad tautos, gyvenančios arčiau šiaurės, turi daugiau žodžių baltai spalvai apibūdinti. Panašiai tautos, gyvenančios drėgname klimate, turi daugiau terminų, susijusių su hidrologiniais reiškiniais.

Kalba atspindi ne tik gamtos reiškinius, bet ir tradicijas, istoriją, patirtį, pasaulio suvokimą. Ji mus moko mąstyti, jausti, vertinti, suprasti kitus. Pagalvokite, ar girdinčiųjų kalbose yra tokios sąvokos, kaip „kurtystė“, „audizmas“, „vardas-gestas“ ir kitos? Tai gestų kalbos kultūrinės sąvokos, atspindinčios jos vartotojų patirtis, kurių kiti kalbėtojai gali neturėti. Šios sąvokos gali būti perimtos, pritaikytos ir išplėstos. 

Kiekvienoje kalboje slypi unikali patirtis, vertybės ir suvokimai, kurie formuoja jos vartotojų požiūrį į pasaulį. Kitaip tariant, gimtoji kalba nuo pat pradžių formuoja žmogų.

Pasvarstykite ir klasėje aptarkite šiuos klausimus:

  • Kur jūs išmokote gestų kalbą?
  • Kas buvo pagrindiniai jūsų kalbos „mokytojai“ (ne mokyklos mokytojai, bet gali būti ir šis variantas)?
  • Kur kasdien vartojate gestų kalbą?
  • Kaip jūs plečiate savo kalbinius įgūdžius?
  • Kokie kalbos šaltiniai jus pasiekia, kokiais naudojatės? 
  • Kaip jums atrodo, ar mokykloje vartojama gestų kalba ir ateity išliks tokia pati? 
  • Kas darys įtaką jūsų kalbai, jūsų mąstymui ateityje?

B dalis

Labai svarbu mokėti bent vieną kalbą ir ją išmokti kuo anksčiau. Kai kurie tyrimai rodo, jog kurtieji vaikai anksčiau pradeda kalbėti vartodami gestus ir greičiau gali įvardinti savo poreikius nei girdintieji vaikai? Ar žinojote, kad „Baby Sign“ idėja yra kilusi iš gestų kalbos vizualios prigimties? Ji padeda vaikams greičiau įvardinti, išsakyti savo pageidavimus, norus, jausmus. 

Tai rodo, kad gestų kalba gali būti universali ir praktiška.Kaip manote, ar išmokta kalba nenaudojama pradeda nykti? Ar tą patį galime pasakyti ir apie žmogų – ar jis pats neskursta, jei nebevartoja savo kalbos? Mokslininkai sako, kad jei kalbos aktyviai nevartojame, mūsų smegenys pradeda tinginiauti ir taip kalba skursta. Kalba yra įgūdis, kurį būtina nuolat lavinti. Tiesa, kai kurie žmonės turi labiau išvystytą kalbos jausmą nuo gimimo, tačiau kalbą gali tobulinti visi. 

Vyresni kurtieji pamena, kad per pertraukas kurčiųjų mokykloje vyresnieji mokiniai susiburdavo ratu ir dalindavosi istorijomis, naujienomis ir pan. Čia dažniausiai pastebimi kalbėtojai būdavo vadinami lyderiais. Nors tai buvo vyresnėlių privilegija, tačiau apsukresni bei smalsesni žemesnių klasių mokiniai įsigudrindavo stebėti ir dalyvauti tuose susibūrimuose. Dar kiti bendruomenės nariai prisimena, kad jų dalyvavimas kurčiųjų klubo veikloje mokykliniame amžiuje suteikdavo jiems pranašumą prieš bendraamžius. Kokį? Kalbinį! 

Yra komunikacinių teorijų teigiančių, kad jei valdai kalbą – valdai viską! Įsivaizduojate? Nesvarbu, ar jūs būsite politikas, ar treneris, mokytojas, psichologas ar verslininkas – visur reikės kalbinių įgūdžių. Ir ne tik tam, kad įtikintumėte ar paveiktumėte kitus, bet ir tam, kad galėtumėte geriau suprasti kitus, save, mokytis, mąstyti ir kurti. Todėl mokėti kalbą, ją valdyti ir lavinti yra kiekvieno iš mūsų užduotis ir galimybė.

C dalis

Anksčiau, kai nebuvo kurčiųjų darželių, o gestų kalba buvo laikoma nepilnaverte, vienintelė aplinka, kurioje kurtieji vaikai galėjo išmokti gestų kalbą, buvo kurčiųjų mokykla. Daugeliui kurčiųjų mokykla buvo tarsi gestų kalbos namai, kur jie išmokdavo pirmuosius gestus, mokydavosi bendrauti, suprasti kitus. 

Vėliau, paaugus, gestų kalbos namais tapdavo kurčiųjų klubai, kur burdavosi bendruomenė. Ten kurtieji diskutuodavo jiems svarbiais klausimais, spręsdavo socialines problemas, aptardavo iššūkius, drauge svajodavo ir išsakydavo savo nuoskaudas. Be abejo, klubuose vartojama kalba būdavo brandesnė nei mokykloje – turtingesnė leksika, sudėtingesne gramatika ir kitomis kalbinėmis priemonėmis. Gestų kalbos buvo išmokstama ir ji tobulinama natūraliai – tuo metu dar nebuvo nei pamokų mokykloje, nei kursų ar seminarų apie gestų kalbą, tapatybę, kultūrą ar istoriją.

Šiandien matome, kad vis daugiau girdinčiųjų ir kurčiųjų, kurie dar nėra vartoję gestų kalbos, siekia ją išmokti ir vartoti. Gestų kalbą vartoja įvairūs žmonės: girdintys gestų kalbos vertėjai, girdintys kurčiųjų tėvų vaikai (CODA – children of deaf adults), girdintys tėvai ir giminės, auginantys kurčius vaikus, kochlearinių implantų naudotojai, surdopedagogai ir kiti specialistai, teikiantys paslaugas kurčiųjų bendruomenei. Gestų kalbą taip pat naudoja kurčiųjų kolegos darbe arba žmonės, kurie tiesiog nori išmokti dar vieną kalbą – gestų kalbą, net neturėdami ryšio su kurčiųjų bendruomene (NODA – nothing of deaf adults). 

Tačiau tokiems žmonėms dažniausiai gestų kalba yra papildoma kalba. Jie paprastai jau būna puikiai įvaldę gimtąją (pirmąją) kalbą ir gestų kalba juos praturtina. Tačiau mokėti gestų kalbą nėra tas pats, kas turėti kurčiojo tapatybę. Kurčiųjų bendruomenei gestų kalba dažnai yra vienintelė galimybė išmokti kalbą, todėl jiems ypač svarbu sudaryti sąlygas ne tik ją įgyti, bet ir nuolat tobulinti. Kalbos jausmo lavinimas yra esminis, nes kartu stiprėja ir kurčiųjų tapatybė bei sąmoningumas. Galima sakyti, kad nuo to priklauso ir jų tolimesnė gyvenimo sėkmė, tikslų bei siekių įgyvendinimas.