Teigiamas, pozityvus prisistatymas

Esu Julius, mano gestas vardas (parodo). Esu kurčias ir tuo labai džiaugiuosi, daug draugų turiu. O džiaugiuosi kodėl? Tiesiog turiu savo kalbą, gestų kalbą, ja galiu kasdien laisvai bendrauti su šeima, su savo seserimis (jos irgi kurčios), su draugais, yra ir kurčių kaimynų. Taigi viskas čia puiku. Be galo mėgstu futbolą ir šachmatus. Keistas derinukas, žinau, bet man patinka, kai juda ir kūnas, ir smegeninė. Šachmatais išmokau žaisti sunkiai, ilgai mokė senelis, tėvas, bet dabar jau juos aplošiu, pradedu dalyvauti šachmatininkų varžybose.

Nepasitikinčio savimi žmogaus prisistatymas

Esu Lina, mano gestas vardas (parodo) Na, taip, esu kurčia. Moku gestų kalbą. Lankau kurčiųjų mokyklą ir ten keramikos būrelį. Nelabai gal įdomus tas būrelis man, bet kartais nueinu, ai, nežinau, ką dar lankyti. Sportuoti nepatinka, tingiu. Neturiu pomėgių, mėgstu paplepėti su draugėmis, filmą pažiūrėti. Knygų neskaitau, nes nesuprantu žodžių, ai, gal esu kvaila, nesuprantu žodžių, kam čia skaityti. Nežinau, kas dar, gal nieko. Esu kvaila (rodo gestą „buka“), viskas.

Užduotis

Aptarkite, kuo skiriasi šie prisistatymai. Kodėl antrasis prisistatymas šiek tiek atgraso nuo paties žmogaus? Ar tai gerai? Ar tikrai tai reiškia, kad antrasis žmogus neįdomus, kvailas, ir kodėl?

Aptarę šiuos prisistatymus, padiskutuokite.

• Abejoti savimi normalu, tačiau kada to jau per daug?
• Kurčiųjų vaikų polinkis save priskirsti gabiems ir negabiems. Ar to reikia? Kodėl tai menkina savivertę?