Žiūrimas LGK tekstas „Kaip ir kada atsirado gestų kalba“
Neaišku, kaip ir kodėl žmonėms atrodo, kad gestų kalba buvo specialiai sukurta kurtiesiems, kad būtų galima juos mokyti. Ir dabar gestų kalbos tyrinėjimą daug kas supranta kaip gestų kūrimą. Gestų kalbos niekas nesukūrė, ji atsirado savaime.
Mes žinome, kad gestus vartojo indėnai, krikščionių vienuoliai, be gestų neapsieinama teisėjaujant įvairioms sporto varžyboms. Visais šiais atvejais gestai tėra antrinė bendravimo priemonė, labai ribota, vartojama tik tam tikrais konkrečiais atvejais ir beveik nekintama. Be to, visos šios gestų sistemos yra dirbtinės, specialiai sukurtos kaip tam tikra alternatyva žodiniam bendravimui triukšmingoje arba tylos reikalaujančioje aplinkoje.
Tuo tarpu kurtiesiems gestų kalba yra ne tik pagrindinė bendravimo, bet ir mąstymo priemonė. Taip pat ji, skirtingai nuo dirbtinai sukurtų gestų sistemų, yra savaime atsiradusi ir nuolat kintanti. Visa tai reiškia, kad kurčiųjų vartojama gestų kalba yra natūrali.
Gestų kalbų atsiradimas aiškesnis nei visos žodinės kalbos. Gestų kalba formuojasi bendraujant ir jos lygis priklauso nuo bendravimo ja lygio. Statistiškai apskaičiuota, kad kurčiųjų žmonių gimsta apie 0,1 proc., t. y. maždaug 1 iš 1000 yra kurčias. Kaip žinome, senovėje žmonės gyvendavo daug mažesnėmis bendruomenėmis negu dabar, tad labai retai pasitaikydavo taip, kad vienoje bendruomenėje būtų bent du ar keli kurtieji. Suprantama, kad nesant su kuo bendrauti kalba negalėjo atsirasti ir funkcionuoti. Kita vertus, kurtieji turėjo bent minimaliai bendrauti su girdinčiaisiais, tam kad tikros primityvios gestikuliavimo sistemos galėjo egzistuoti, nors istorija sako, kad kurtieji dažniausiai būdavo laikomi gyvulio vietoje.
Kai žmonės pradėjo gyventi didesnėmis bendruomenėmis ir atsirado miestai, susidarė sąlygos atsirasti minimalioms kurčiųjų bendruomenėms. Pirmasis mums žinomas kurčiųjų vartojamos gestų kalbos paminėjimas priklauso Platonui. Savo „Kratile“ jis cituoja Sokratą sakant, kad kurtieji išreiškia save gestais ir judesiais, ir tai, kas yra lengva arba aukščiau, vaizduoja pakeldami rankas, imituodami paties daikto prigimtį, sunkius ar žemai esančius daiktus rodo nuleisdami rankas, o šuoliuojantį arklį vaizduoja imituodami judesį. Iš tokio apibūdinimo labai sunku spręsti, kokio lygio gestų kalba čia aprašoma, ir ar tai tarp kurčiųjų, ar tik kurčiųjų su girdinčiaisiais vartojama gestų kalba. Aišku tik tiek, kad 4 a. prieš Kristų kurtieji gestų kalbą jau vartojo.
Tai, kad gestų kalba nebuvo specialiai sukurta kurtiesiems mokyti, liudija kai kurie istoriniai faktai. Jie rodo, kad didesnėse kurčiųjų bendruomenėse visavertė gestų kalba buvo vartojama dar prieš girdintiesiems pradėjus rūpintis jų mokymu. Vienas iš tokių faktų galėtų būti Martha‘s Vineyard salos pavyzdys. Šioje prie pat Masačiusetso valstijos esančioje saloje XVII a. pabaigoje susiklostė unikali situacija: nuo 18 a. iki 20 a. vidurio čia buvo labai paveldimas kurtumas. Šiaip 19 a. JAV kurčiųjų ir girdinčiųjų santykis buvo maždaug 1 iš 5700 žmonių, o Martha‘s Vineyard saloje jų buvo 1 iš 155, kai kuriose vietose dar daugiau: pavyzdžiui, viename mieste kurčias buvo kas dvidešimt penktas žmogus, o kaimynystėje esančioje vietovėje net kas ketvirtas. Šioje saloje buvo susiformavusi stipri ir klestinti kurčiųjų bendruomenė, vartojanti vietinę gestų kalbą. Kitas faktas, rodantis, kad gestų kalba egzistavo iki girdintiesiems pradėjus domėtis kurčiųjų mokymu – 1779 m. kurčiojo Pierre‘o Desloges parašyta knyga „Pastebėjimai apie kurčnebylius“, kurioje aprašoma kurčių paryžiečių vartota gestų kalba. Čia rašoma, kad ši kalba buvo vartojama kalbėti įvairiomis temomis – apie politiką, darbą, religiją, šeimą ir kt. Ji buvo perduodama iš vienos kurčiųjų kartos kitai. Taigi gestų kalba nebuvo kieno nors sukurta specialiai, bet atsirado savaime iš poreikio bendrauti.
Kaip tarp kurčiųjų atsiranda gestų kalba, demonstruoja pavyzdžiai, kai šeimose auga du ar keli kurti vaikai. Jeigu tokios šeimos gyvena nuošaliai ir vaikai nesutinka kitų kurčiųjų, jie patys kuria gestų kalbą. Žinoma, tokia gestų kalba dažniausiai būna primityvi, lyginant su ilgą istoriją turinčiomis gestų kalbomis, bet tai rodo, kaip gali savaime atsirasti gestų kalba.
Negalime tiksliai pasakyti, kaip, kada ir kokios kalbos pagrindu susiformavo lietuvių gestų kalba. Remdamiesi istoriniais faktais galime daryti prielaidą, kad jai įtaką galėjo daryti lenkų ir rusų gestų kalbos, kurioms įtaką padarė prancūzų gestų kalba. XIX a. pradžioje Vilniuje pradėjęs mokyti kurčiuosius Zygmantas Anzelmas prieš tai sėmėsi patirties Lenkijoje, iš kur dalinai perėmė pirštų abėcėlę, tai visai tikėtina, jog iš ten galėjo atsivežti ir nemažai gestų. Be to, su lenkų gestų kalba LGK turėjo sąlytį XX a. 3–4 dešimtmetyje, kuomet Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai. Antrojoje XX a. pusėje LGK buvo stipriai įtakojama rusų gestų kalbos. Daug gestų iš rusų gestų kalbos vartojama ir dabartinėje LGK.
