Pateikiamas neutralus pasakojimas apie sulaužytas mokyklos bendrabučio duris – pats įvykęs faktas: kada įvyko, kas tai padarė, kodėl durys lūžo, kas įvykį matė, kas ir kada apie jį pranešė administracijai, kas atlygins žalą už sulaužytas duris ir kokiu būdu.
Su mokiniais aptariamas šis fakto pateikimas: kas sužinoma, kaip informacija pateikta (aiškiai, glaustai, suprantamai, nešališkai). Taip pat akcentuojama, kad toks fakto pateikimo būdas iš esmės nekompromituoja nė vienos pusės: nei tų, kurie sulaužė duris, nei tų, kurie įvykį matė ir apie jį pranešė.
Vakar apie 7 val. vakaro du moksleiviai (vienas iš septintos, kitas iš aštuntos klasės) sulaužė bendrabučio koridoriaus duris neatsakingai elgdamiesi: vienas laikė duris prirėmęs, o kitas kitoje pusėje jas įnirtingai spardė. Lūžo plastikinė rankena, įskilo durų stiklas, buvo išjudinti vyriai. Įvykį matė ir bandė sustabdyti bendrabučio darbuotoja, tačiau incidentas įvyko labai greitai. Apie įvykį administracijai pranešta šiandien ryte: bendrabučio darbuotoja parašė tarnybinį pranešimą, berniukai iškviesti pasiaiškinti. Durys sugadintos nepataisomai. Administracija nusprendė, kad kalti abu moksleiviai ir žalą turės atlyginti abiejų berniukų šeimos, pasidalindamos atsakomybę per pusę. Šeimos turės užsakyti tokias pat arba panašaus tipo plastikines duris ir apmokėti jų įstatymo darbus. Žalą šeimos privalo atlyginti ir atitaisyti per dvi ateinančias savaites.
Aptarkite, ką sužinojote apie šį įvykį. Ar informacija pateikta aiškiai, glaustai, suprantamai, nešališkai ir kas (kokia kalbėjimo maniera, tonas) tai lemia? Ar toks fakto pateikimo būdas iš esmės nekompromituoja nė vienos pusės: nei tų, kurie sulaužė duris, nei tų, kurie įvykį matė ir apie jį pranešė? Kodėl?
Pateikiamas tas pats pasakojimas apie sulaužytas mokyklos bendrabučio duris su viena šališka nuomone, pabrėžiančia ypatingą laužytojo kaltę, sutirštinamos spalvos dėl to, kas atlygins žalą už sulaužytas duris ir kokiu būdu. Pasakoma, kad žalai atlyginti reikės itin didelės pinigų sumos ir pan.
Su mokiniais aptariamas šis fakto pateikimas: kas sužinoma, kaip informacija pateikta (aiškiai, glaustai, suprantamai, nešališkai ar jau šališkai, iš ko suprantamas šališkumas – kokia tampa gramatinė kalbos raiška). Taip pat akcentuojama, kad toks fakto pateikimo būdas iš esmės kompromituoja abi puses: ir tuos, kurie sulaužė duris, ir tuos, kurie įvykį matė ir apie jį pranešė. Reikėtų aptarti, kodėl kompromituoja. Laužytojų kaltė padidinama, hiperbolizuojama, o pranešusieji apie įvykį jaučiasi ypač teisūs.
7 klasės mokinys: Aš nesu kaltas dėl tų durų! Tas aštuntokas pribėgo prie manęs, spyrė į kojas ir aš norėdamas pabėgti puoliau pro duris, jas prirėmiau koja, kad jis negalėtų atidaryti, ir viskas.
Bendrabučio darbuotoja: Nesąmones kalbi. Tu pats kaltas, aš mačiau. Tai ne jis pirmas tau spyrė, o tu jį pirmas apspjovei. Todėl jis tau spyrė ir dar vijosi. Jis teisus, kiekvienas norėtų atkeršyti už spjūvį į veidą. Ir tu ne tik prirėmei duris, dar jas spardei kojomis. Taip spardei, kad net stiklas įskilo ir rankena iškrito, dar ir vyriai durų atsilaisvino – taip abudu buvote įdūkę. Ir dabar abu galėsite mokėti už duris ir remontą, gal kokį tūkstantį eurų kainuos jūsų tėvams. Bet tu turėtum mokėti daugiau, nes tu labiau kaltas.
7 klasės mokinys: Nesąmonė. Tos durys jau labai senos. Iš kur tas tūkstantis eurų už senas duris?! Ir kodėl aš kaltesnis už jį? Juk administracija jau nusprendė, kad kalti abu ir mokėsime per pusę.
Bendrabučio darbuotoja: Kaip tai senos durys? Jos pakeistos tik šį rudenį, kai buvo tvarkomas visas bendrabutis. Kodėl mokėsite per pusę? Nesąmonė ir netiesa. Tu kaltesnis. Aš viską nufilmavau telefonu ir šį vaizdo įrašą galiu bet kada parodyti ir administracijai, ir tavo tėvams.
Aptarkite, ką naujo sužinojote apie šį įvykį, kokios naujos detalės paaiškėjo. Kaip informacija pateikta (aiškiai, glaustai, suprantamai, nešališkai ar jau šališkai, pateikiamos tik įvykio nuotrupos, detalės, iš ko suprantame šališkumą – kokia tampa gramatinė kalbos raiška)? Kodėl toks fakto pateikimo būdas iš esmės kompromituoja abi puses: ir tuos, kurie sulaužė duris, ir tuos, kurie įvykį matė ir apie jį pranešė? Kodėl laužytojas neprisiima kaltės? Kodėl bendrabučio darbuotoja įvykį hiperbolizuoja ir jaučiasi ypač teisi? Ar ji galėjo filmuoti vaikus ir kodėl?
Su mokiniais aptariami pateikti klausimai.
Aptarkite šiuos klausimus.
- Kodėl šališka nuomonė atpasakojant įvykius pavojinga? Ką ji iškreipia?
- Kodėl žmonės linkę visus matytus, patirtus įvykius atpasakoti šališkai? Kada tai nėra blogai, o kada ribos peržengiamos?
- Kodėl svarbu neskubėti kaltinti žmonių dėl įvykusių nesusipratimų, padarytos žalos ar vagystės?
