A dalis

Užduotis

Aptarkite programėles, kuriomis naudojasi žmonės: „Facebook“, „Instragram“, „Snapchat“ ir kt. Pakalbėkite apie tai, kokios tai programėlės ir kodėl žmonės jomis naudojasi. Kokią būtent informaciją šiose programėlėse galima rasti (naujienas, dalinimąsi idėjomis, vaizdais ir pan.) Apsikeiskite nuomonėmis remdamiesi lentele: programėlės pavadinimas, kas ja dažniausiai naudojasi (paaugliai ar vyresni žmonės), naudojimosi tikslai – kodėl naudojamasi būtent šia programėle, jos pranašumai ir trūkumai, ar konkretus mokinys naudojasi įvardyta programėle ir kodėl taip arba ne. Lentoje raktiniais žodžiais fiksuokite nuomones, po to jas palyginkite, aptarkite, kurios programėlės populiariausios jūsų grupėje ir kodėl.

Programėlės pavadinimas

Kas dažniausiai naudojasi (paaugliai ar vyresni žmonės)?

Tikslai (kodėl naudojamasi?)

Kaip vertinate šią programėlę? (pranašumai ir trūkumai)

Ar patys ja naudojatės ir kodėl?

„Instagram“

        

...

        

...

        

...

        

Programėlės pavadinimas

Kas dažniausiai naudojasi (paaugliai ar vyresni žmonės)?

Tikslai (kodėl naudojamasi?)

Kaip vertinate šią programėlę? (pranašumai ir trūkumai)

Ar patys ja naudojatės ir kodėl?

„Instagram“

        

...

        

...

        

...

        
B dalis

Aptarkite minėtųjų programėlių kaip informacijos šaltinių patikimumą, remdamiesi pateiktais klausimais.

  1. Ar programėlėje registruotas vartotojas visada tikras asmuo?
  2. Ar gali žmonės, kurdami savo paskyras, apsimesti kitu asmeniu ir kodėl tai daro?
  3. Kodėl pavojinga pateikti savo tikslius asmens duomenis įvairiose programėlėse? Ką vadiname tiksliais savo asmens duomenimis?
C dalis

Dažniausiai kasdien informaciją atnaujinančiuose tinklalapiuose galima rasti ir patikimos, ir nelabai patikimos informacijos. Nelabai patikima ji tada, kai straipsnio antraštė atrodo rėksminga, provokuojanti, pavyzdžiui: „Žmogus atsidarė savo banko sąskaitą ir nustėro...“, tačiau prasmingo turinio tame straipsnyje nėra. Tokiais tuščiais straipsniais pritraukiamas dėmesys ir renkami skaitytojų paspaudimai (kuo dažniau paspaudžiamas internete straipsnis, tuo daugiau naudos jo autoriui). Neretai informacija pagrindiniuose tinklalapiuose kartojama („Delfi“, „15 min“, „Lietuvos rytas“ ir pan.). Kartais, palygindami informaciją, galime rasti ir skirtumų, naujų detalių. Šalia pagrindinių informacijos šaltinių nuolat gauname ir nepatikrintos, nepatikimos ar net iškreiptos informacijos, pavyzdžiui, naudodamiesi savo „Facebook“ paskyra ir pan. Čia galime būti raginami pasirašyti peticijas, prisidėti prie tam tikro streiko, atsisakyti tam tikrų produktų vartojimo arba kaip tik galime būti raginami pradėti vartoti tam tikrus produktus kaip itin gerinančius sveikatą, pavyzdžiui, du kartus per dieną gerti sodos tirpalą.

Peržiūrėkite vaizdo medžiagą ir aptarkite ją, pasirinkę kurią nors siūlomą temą platesnei, gilesnei diskusijai.

  1. Ar visuomet žmonės susitelkia į tikras (realias) naujienas, pateikiamas interneto šaltiniuose, ir kodėl?
  2. Kodėl vienu informacijos šaltiniu pasitikėti negalima? Kodėl reikia palyginti šaltinius?
  3. Kaip reikėtų patikrinti nuomones, pateikiamas žiniasklaidoje? Kuriuos informacijos šaltinius galima laikyti patikimiausiais ir kodėl?
  4. Įvardykite kokią nors internete plintančią netikslią ar klaidinančią informaciją, su kuria susidūrėte.
1
2

Dažniausiai kasdien informaciją atnaujinančiuose tinklalapiuose galima rasti ir patikimos, ir nelabai patikimos informacijos. Nelabai patikima ji tada, kai straipsnio antraštė atrodo rėksminga, provokuojanti, pavyzdžiui: „Žmogus atsidarė savo banko sąskaitą ir nustėro...“, tačiau prasmingo turinio tame straipsnyje nėra. Tokiais tuščiais straipsniais pritraukiamas dėmesys ir renkami skaitytojų paspaudimai (kuo dažniau paspaudžiamas internete straipsnis, tuo daugiau naudos jo autoriui). Neretai informacija pagrindiniuose tinklalapiuose kartojama („Delfi“, „15 min“, „Lietuvos rytas“ ir pan.). Kartais, palygindami informaciją, galime rasti ir skirtumų, naujų detalių. Šalia pagrindinių informacijos šaltinių nuolat gauname ir nepatikrintos, nepatikimos ar net iškreiptos informacijos, pavyzdžiui, naudodamiesi savo „Facebook“ paskyra ir pan. Čia galime būti raginami pasirašyti peticijas, prisidėti prie tam tikro streiko, atsisakyti tam tikrų produktų vartojimo arba kaip tik galime būti raginami pradėti vartoti tam tikrus produktus kaip itin gerinančius sveikatą, pavyzdžiui, du kartus per dieną gerti sodos tirpalą.

Peržiūrėkite vaizdo medžiagą ir aptarkite ją, pasirinkę kurią nors siūlomą temą platesnei, gilesnei diskusijai.

  1. Ar visuomet žmonės susitelkia į tikras (realias) naujienas, pateikiamas interneto šaltiniuose, ir kodėl?
  2. Kodėl vienu informacijos šaltiniu pasitikėti negalima? Kodėl reikia palyginti šaltinius?
  3. Kaip reikėtų patikrinti nuomones, pateikiamas žiniasklaidoje? Kuriuos informacijos šaltinius galima laikyti patikimiausiais ir kodėl?
  4. Įvardykite kokią nors internete plintančią netikslią ar klaidinančią informaciją, su kuria susidūrėte.