A dalis
Grandininės reakcijos. Ką būtina suprasti
Pasaulyje dabar atliekama nuolatinė ir visa apimanti klimato sistemos stebėsena. Aplink Žemę šiuo metu skrieja apie 160 tam skirtų palydovų. Matuojami biosferos ir kriosferos parametrai, vandenynų lygio pokyčiai, metano dujų koncentracija. Deja, pastaraisiais metais fiksuojami drastiški atmosferos cheminės sudėties pasikeitimai.
„Nuo 20 amžiaus pradžios labai sparčiai ėmė augti anglies dioksido, metano, azoto suboksido koncentracija. Ir dabar jau turime iš esmės pakeistą atmosferos cheminę sudėtį. Tai reiškia, kad yra sustiprėjęs šiltnamio efektas, kad yra daugiau sulaikoma energijos, kurią turėtų išspinduliuoti Žemė į kosminę erdvę žemutinėje troposferoje. Tokiu būdu yra inspiruojamas šiltnamio efekto globalus atšilimas. Vienareikšmiškai galima pasakyt, kad čia žmogaus įtaka“, – sako Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis.
Pagrindinis klimato stabilumą užtikrinantis mechanizmas – anglies dioksido kiekį atmosferoje reguliuojanti sistema. Deja, ji į šiltnamio dujų kiekio pokyčius reaguoja itin lėtai, per šimtus tūkstančių metų. Vandenynai reaguoja kiek greičiau, sugerdami anglies dioksidą, bet ir jie nepajėgia susidoroti su šia užduotimi, nes degindama iškastinį kurą, žmonija į atmosferą išmeta 100 kartų daugiau CO2, negu ugnikalniai. Dėl to vandenynai sparčiai rūgštėja.
Galbūt galėtume ir nesijaudinti dėl tų pokyčių kylančios temperatūros, mažėjančių kritulių kiekio. Jeigu mūsų būtų kelis kartus mažiau, tiesiog persikeltume į mažiau sausros arba kitų gamtos stichijų paveiktas Žemės rutulio zonas. Tik kad tos vietos nėra, todėl klimato migrantų judėjimas jau sukelia politines ir humanitarines krizes.
Atšilimo procesas, prasidėjęs prieš 100 metų, spartėja. XXI amžiaus pabaigoje temperatūra pasaulyje bus 3–4, o pagal kitus scenarijus net 5 laipsniais aukštesnė, negu 20 amžiuje. Tai jau dabar didina ekstremalių oro reiškinių, gaisrų, epidemijų skaičių. Spartina dirvos eroziją. Aukštesnė temperatūra reiškia intensyvesnį garavimą ir geriamo vandens stygių.
„Jeigu dabar milijardas gyventojų neturi vandens, tai bus 2–3 milijardai stokojantys vandens. Mažesnis derlingumas, nes trūks drėgmės, bus greitesnė vegetacija, nes nespės užaugti javai. Ekstremalūs reiškiniai ir, žinoma, politinis poveikis, susijęs su klimato pabėgėliais. Kurie plūstelės ir dabar plūsta iš Šiaurės Afrikos, Pietų ir Pietryčių Azijos. Pavyzdžiui, reikia prisiminti faktą, kad Pietų ir Pietryčių Azijoje 60 kilometrų pakrantės ruože gyvena 2 milijardai gyventojų. Jis labiausiai paveikus klimato įtakai, tokie procesai sukelia ne tik nacionalinio, bet ir regioninio masto neramumus“, – sako A. Bukantis.
Šaltinis: Nuoroda čia
Grandininės reakcijos. Ką būtina suprasti
Pasaulyje dabar atliekama nuolatinė ir visa apimanti klimato sistemos stebėsena. Aplink Žemę šiuo metu skrieja apie 160 tam skirtų palydovų. Matuojami biosferos ir kriosferos parametrai, vandenynų lygio pokyčiai, metano dujų koncentracija. Deja, pastaraisiais metais fiksuojami drastiški atmosferos cheminės sudėties pasikeitimai.
„Nuo 20 amžiaus pradžios labai sparčiai ėmė augti anglies dioksido, metano, azoto suboksido koncentracija. Ir dabar jau turime iš esmės pakeistą atmosferos cheminę sudėtį. Tai reiškia, kad yra sustiprėjęs šiltnamio efektas, kad yra daugiau sulaikoma energijos, kurią turėtų išspinduliuoti Žemė į kosminę erdvę žemutinėje troposferoje. Tokiu būdu yra inspiruojamas šiltnamio efekto globalus atšilimas. Vienareikšmiškai galima pasakyt, kad čia žmogaus įtaka“, – sako Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis.
Pagrindinis klimato stabilumą užtikrinantis mechanizmas – anglies dioksido kiekį atmosferoje reguliuojanti sistema. Deja, ji į šiltnamio dujų kiekio pokyčius reaguoja itin lėtai, per šimtus tūkstančių metų. Vandenynai reaguoja kiek greičiau, sugerdami anglies dioksidą, bet ir jie nepajėgia susidoroti su šia užduotimi, nes degindama iškastinį kurą, žmonija į atmosferą išmeta 100 kartų daugiau CO2, negu ugnikalniai. Dėl to vandenynai sparčiai rūgštėja.
Galbūt galėtume ir nesijaudinti dėl tų pokyčių kylančios temperatūros, mažėjančių kritulių kiekio. Jeigu mūsų būtų kelis kartus mažiau, tiesiog persikeltume į mažiau sausros arba kitų gamtos stichijų paveiktas Žemės rutulio zonas. Tik kad tos vietos nėra, todėl klimato migrantų judėjimas jau sukelia politines ir humanitarines krizes.
Atšilimo procesas, prasidėjęs prieš 100 metų, spartėja. XXI amžiaus pabaigoje temperatūra pasaulyje bus 3–4, o pagal kitus scenarijus net 5 laipsniais aukštesnė, negu 20 amžiuje. Tai jau dabar didina ekstremalių oro reiškinių, gaisrų, epidemijų skaičių. Spartina dirvos eroziją. Aukštesnė temperatūra reiškia intensyvesnį garavimą ir geriamo vandens stygių.
„Jeigu dabar milijardas gyventojų neturi vandens, tai bus 2–3 milijardai stokojantys vandens. Mažesnis derlingumas, nes trūks drėgmės, bus greitesnė vegetacija, nes nespės užaugti javai. Ekstremalūs reiškiniai ir, žinoma, politinis poveikis, susijęs su klimato pabėgėliais. Kurie plūstelės ir dabar plūsta iš Šiaurės Afrikos, Pietų ir Pietryčių Azijos. Pavyzdžiui, reikia prisiminti faktą, kad Pietų ir Pietryčių Azijoje 60 kilometrų pakrantės ruože gyvena 2 milijardai gyventojų. Jis labiausiai paveikus klimato įtakai, tokie procesai sukelia ne tik nacionalinio, bet ir regioninio masto neramumus“, – sako A. Bukantis.
Šaltinis: Nuoroda čia
A dalis
1 užduotis
Detaliai aptarkite tekstą, stabtelkite ties sudėtingesnėmis sąvokomis, jas galite fiksuoti lentoje. Tada atsakykite į klausimus.
- Kodėl kyla geriamo vandens stygiaus grėsmė?
- Kas yra klimato pabėgėliai ir kodėl jų daugės?
- Paaiškinkite, kuo klimato pabėgėliai skiriasi nuo ekonominių migrantų ir karo pabėgėlių.
1 užduotis
Detaliai aptarkite tekstą, stabtelkite ties sudėtingesnėmis sąvokomis, jas galite fiksuoti lentoje. Tada atsakykite į klausimus.
- Kodėl kyla geriamo vandens stygiaus grėsmė?
- Kas yra klimato pabėgėliai ir kodėl jų daugės?
- Paaiškinkite, kuo klimato pabėgėliai skiriasi nuo ekonominių migrantų ir karo pabėgėlių.
Grandininės reakcijos. Ką būtina suprasti
Pasaulyje dabar atliekama nuolatinė ir visa apimanti klimato sistemos stebėsena. Aplink Žemę šiuo metu skrieja apie 160 tam skirtų palydovų. Matuojami biosferos ir kriosferos parametrai, vandenynų lygio pokyčiai, metano dujų koncentracija. Deja, pastaraisiais metais fiksuojami drastiški atmosferos cheminės sudėties pasikeitimai.
„Nuo 20 amžiaus pradžios labai sparčiai ėmė augti anglies dioksido, metano, azoto suboksido koncentracija. Ir dabar jau turime iš esmės pakeistą atmosferos cheminę sudėtį. Tai reiškia, kad yra sustiprėjęs šiltnamio efektas, kad yra daugiau sulaikoma energijos, kurią turėtų išspinduliuoti Žemė į kosminę erdvę žemutinėje troposferoje. Tokiu būdu yra inspiruojamas šiltnamio efekto globalus atšilimas. Vienareikšmiškai galima pasakyt, kad čia žmogaus įtaka“, – sako Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis.
Pagrindinis klimato stabilumą užtikrinantis mechanizmas – anglies dioksido kiekį atmosferoje reguliuojanti sistema. Deja, ji į šiltnamio dujų kiekio pokyčius reaguoja itin lėtai, per šimtus tūkstančių metų. Vandenynai reaguoja kiek greičiau, sugerdami anglies dioksidą, bet ir jie nepajėgia susidoroti su šia užduotimi, nes degindama iškastinį kurą, žmonija į atmosferą išmeta 100 kartų daugiau CO2, negu ugnikalniai. Dėl to vandenynai sparčiai rūgštėja.
Galbūt galėtume ir nesijaudinti dėl tų pokyčių kylančios temperatūros, mažėjančių kritulių kiekio. Jeigu mūsų būtų kelis kartus mažiau, tiesiog persikeltume į mažiau sausros arba kitų gamtos stichijų paveiktas Žemės rutulio zonas. Tik kad tos vietos nėra, todėl klimato migrantų judėjimas jau sukelia politines ir humanitarines krizes.
Atšilimo procesas, prasidėjęs prieš 100 metų, spartėja. XXI amžiaus pabaigoje temperatūra pasaulyje bus 3–4, o pagal kitus scenarijus net 5 laipsniais aukštesnė, negu 20 amžiuje. Tai jau dabar didina ekstremalių oro reiškinių, gaisrų, epidemijų skaičių. Spartina dirvos eroziją. Aukštesnė temperatūra reiškia intensyvesnį garavimą ir geriamo vandens stygių.
„Jeigu dabar milijardas gyventojų neturi vandens, tai bus 2–3 milijardai stokojantys vandens. Mažesnis derlingumas, nes trūks drėgmės, bus greitesnė vegetacija, nes nespės užaugti javai. Ekstremalūs reiškiniai ir, žinoma, politinis poveikis, susijęs su klimato pabėgėliais. Kurie plūstelės ir dabar plūsta iš Šiaurės Afrikos, Pietų ir Pietryčių Azijos. Pavyzdžiui, reikia prisiminti faktą, kad Pietų ir Pietryčių Azijoje 60 kilometrų pakrantės ruože gyvena 2 milijardai gyventojų. Jis labiausiai paveikus klimato įtakai, tokie procesai sukelia ne tik nacionalinio, bet ir regioninio masto neramumus“, – sako A. Bukantis.
Šaltinis: Nuoroda čia
1 užduotis
Detaliai aptarkite tekstą, stabtelkite ties sudėtingesnėmis sąvokomis, jas galite fiksuoti lentoje. Tada atsakykite į klausimus.
- Kodėl kyla geriamo vandens stygiaus grėsmė?
- Kas yra klimato pabėgėliai ir kodėl jų daugės?
- Paaiškinkite, kuo klimato pabėgėliai skiriasi nuo ekonominių migrantų ir karo pabėgėlių.
B dalis
Miestai, CO2 emisija ir ateitis
Dabar informacija apie klimato būklę gaunama atliekant meteorologinius matavimus iš dirbtinių Žemės palydovų, taip pat tūkstančiuose sausumos ir jūrinių meteorologijos stočių, laivuose, lėktuvuose, aerologijos ir radiolokacijos stotyse. Visa tai sudaro Globalią klimato stebėsenos sistemą. Nors miestai užima tik 2 % visos sausumos teritorijos, jie sunaudoja 78 % visos energijos ir į atmosferą išmeta daugiau kaip 60 % viso CO2 kiekio. Didėjant miesto gyventojų skaičiui, užstatymo tankumui ir mažėjant žaliųjų erdvių, auga ir miesto kaip šilumos salos intensyvumas. 15 iš 20 didžiausių pasaulio miestų įsikūrę pavojingose pakrantės zonose, kuriose gresia kylančio vandens lygio ir audrų pavojus. Tačiau mąstoma ir apie miestus su nuline CO2 emisija. Nulinės CO2 emisijos miesto pavyzdys – Masdaras (Jungtiniuose Arabų Emyratuose).
Šaltinis: Knyga pdf formatu: 100 klausimų apie klimato kaitą / Puslapis internete: Klimato kaita
Miestai, CO2 emisija ir ateitis
Dabar informacija apie klimato būklę gaunama atliekant meteorologinius matavimus iš dirbtinių Žemės palydovų, taip pat tūkstančiuose sausumos ir jūrinių meteorologijos stočių, laivuose, lėktuvuose, aerologijos ir radiolokacijos stotyse. Visa tai sudaro Globalią klimato stebėsenos sistemą. Nors miestai užima tik 2 % visos sausumos teritorijos, jie sunaudoja 78 % visos energijos ir į atmosferą išmeta daugiau kaip 60 % viso CO2 kiekio. Didėjant miesto gyventojų skaičiui, užstatymo tankumui ir mažėjant žaliųjų erdvių, auga ir miesto kaip šilumos salos intensyvumas. 15 iš 20 didžiausių pasaulio miestų įsikūrę pavojingose pakrantės zonose, kuriose gresia kylančio vandens lygio ir audrų pavojus. Tačiau mąstoma ir apie miestus su nuline CO2 emisija. Nulinės CO2 emisijos miesto pavyzdys – Masdaras (Jungtiniuose Arabų Emyratuose).
Šaltinis: Knyga pdf formatu: 100 klausimų apie klimato kaitą / Puslapis internete: Klimato kaita
B dalis
2 užduotis
Detaliai aptarkite tekstą, tada paieškokite daugiau informacijos ir diskutuokite.
- Kokie miestai yra įsikūrę pavojingose pakrantės zonose? Įvardinkite kelis pavyzdžius, aptarkite pavojus. Kas nutiks, jei šių miestų gyventojai dėl potvynių neteks savo būstų / gyvenamosios vietos?
- Patyrinėkite, koks yra Jungtinių Arabų Emyratų miestas Masdaras? Galbūt jau yra ir daugiau miestų, kurie artės prie nulinės CO2 emisijos? Padiskutuokite.
2 užduotis
Detaliai aptarkite tekstą, tada paieškokite daugiau informacijos ir diskutuokite.
- Kokie miestai yra įsikūrę pavojingose pakrantės zonose? Įvardinkite kelis pavyzdžius, aptarkite pavojus. Kas nutiks, jei šių miestų gyventojai dėl potvynių neteks savo būstų / gyvenamosios vietos?
- Patyrinėkite, koks yra Jungtinių Arabų Emyratų miestas Masdaras? Galbūt jau yra ir daugiau miestų, kurie artės prie nulinės CO2 emisijos? Padiskutuokite.
Miestai, CO2 emisija ir ateitis
Dabar informacija apie klimato būklę gaunama atliekant meteorologinius matavimus iš dirbtinių Žemės palydovų, taip pat tūkstančiuose sausumos ir jūrinių meteorologijos stočių, laivuose, lėktuvuose, aerologijos ir radiolokacijos stotyse. Visa tai sudaro Globalią klimato stebėsenos sistemą. Nors miestai užima tik 2 % visos sausumos teritorijos, jie sunaudoja 78 % visos energijos ir į atmosferą išmeta daugiau kaip 60 % viso CO2 kiekio. Didėjant miesto gyventojų skaičiui, užstatymo tankumui ir mažėjant žaliųjų erdvių, auga ir miesto kaip šilumos salos intensyvumas. 15 iš 20 didžiausių pasaulio miestų įsikūrę pavojingose pakrantės zonose, kuriose gresia kylančio vandens lygio ir audrų pavojus. Tačiau mąstoma ir apie miestus su nuline CO2 emisija. Nulinės CO2 emisijos miesto pavyzdys – Masdaras (Jungtiniuose Arabų Emyratuose).
Šaltinis: Knyga pdf formatu: 100 klausimų apie klimato kaitą / Puslapis internete: Klimato kaita
2 užduotis
Detaliai aptarkite tekstą, tada paieškokite daugiau informacijos ir diskutuokite.
- Kokie miestai yra įsikūrę pavojingose pakrantės zonose? Įvardinkite kelis pavyzdžius, aptarkite pavojus. Kas nutiks, jei šių miestų gyventojai dėl potvynių neteks savo būstų / gyvenamosios vietos?
- Patyrinėkite, koks yra Jungtinių Arabų Emyratų miestas Masdaras? Galbūt jau yra ir daugiau miestų, kurie artės prie nulinės CO2 emisijos? Padiskutuokite.
