A dalis
Robas Greenfieldas ir jo veikla
Robas Greenfieldas (Rob Greenfield) gimė 1986 m. rugpjūčio 28 d. Jis yra tvaraus gyvenimo propaguotojas, aktyvistas, itin daug ir prasmingai kalbantis apie maisto kultūrą ir gyvenimo būdą. R. Greenfieldas akcentuoja, kad žmogus galėtų ir pats užsiauginti gana daug maisto, net ir neturėdamas didelio daržo ar sodo. Erdvės kelioms daržovėms ir salotoms galima visada rasti savo kieme. O ir kiemas nebūtinai turi būti nuosavas. Galima susiburti keliems kaimynystėje gyvenantiems žmonėms ir pasirinkti bendrą erdvę bendram daržui. Kartu darbuotis ir kartu ilsėtis galėtų tie, kas nori, tuo pačiu žmonės valgytų sveikesnes ir daug pigiau nei perkant prekybos centruose ar turguose atsieisiančias daržoves. R. Greenfieldas ir gyvena tvariau, stengiasi išmesti kuo mažiau šiukšlių, tai tampa įmanoma, kai stengiesi itin mažai pirkti. Tiesa, toks jo gyvenimo būdas (ne daržovių auginimas, o pats gyvenimas gana paprastomis, santūriomis sąlygomis) daug kam atrodo nepriimtinas arba bent jau labai sunkiai realizuojamas turint didesnę šeimą ir auginant vaikus. Tačiau R. Greenfieldas nepasiduoda, jis kuria savo vaizdo medžiagą parodydamas, kokie net ir labai maži žmogaus žingsniai prisideda prie bendro sąmoningumo idėjos ir gamtosaugos.
Daržai ir sodai, sujungiantys kaimynus į bendruomenes, net ir daugiabučių rajonuose, jau atsiranda ir Lietuvoje, šias idėjas lietuviai įgyvendina sėkmingai. Tai tampa ir puikios atokvėpio vietos, kuriose ilsėtis ir padirbėti (tiek, kiek leidžia jėgos) gali ir senjorai, ir visi tie, kurie mato prasmę bent kartais pailsėti nuo ekranų. Taip pat tie, kas nori ištrūkti iš pasyvios vienatvės arba kaip tik priešingai – iš pernelyg agresyvios ir įtemptos darbotvarkės.
Robas Greenfieldas ir jo veikla
Robas Greenfieldas (Rob Greenfield) gimė 1986 m. rugpjūčio 28 d. Jis yra tvaraus gyvenimo propaguotojas, aktyvistas, itin daug ir prasmingai kalbantis apie maisto kultūrą ir gyvenimo būdą. R. Greenfieldas akcentuoja, kad žmogus galėtų ir pats užsiauginti gana daug maisto, net ir neturėdamas didelio daržo ar sodo. Erdvės kelioms daržovėms ir salotoms galima visada rasti savo kieme. O ir kiemas nebūtinai turi būti nuosavas. Galima susiburti keliems kaimynystėje gyvenantiems žmonėms ir pasirinkti bendrą erdvę bendram daržui. Kartu darbuotis ir kartu ilsėtis galėtų tie, kas nori, tuo pačiu žmonės valgytų sveikesnes ir daug pigiau nei perkant prekybos centruose ar turguose atsieisiančias daržoves. R. Greenfieldas ir gyvena tvariau, stengiasi išmesti kuo mažiau šiukšlių, tai tampa įmanoma, kai stengiesi itin mažai pirkti. Tiesa, toks jo gyvenimo būdas (ne daržovių auginimas, o pats gyvenimas gana paprastomis, santūriomis sąlygomis) daug kam atrodo nepriimtinas arba bent jau labai sunkiai realizuojamas turint didesnę šeimą ir auginant vaikus. Tačiau R. Greenfieldas nepasiduoda, jis kuria savo vaizdo medžiagą parodydamas, kokie net ir labai maži žmogaus žingsniai prisideda prie bendro sąmoningumo idėjos ir gamtosaugos.
Daržai ir sodai, sujungiantys kaimynus į bendruomenes, net ir daugiabučių rajonuose, jau atsiranda ir Lietuvoje, šias idėjas lietuviai įgyvendina sėkmingai. Tai tampa ir puikios atokvėpio vietos, kuriose ilsėtis ir padirbėti (tiek, kiek leidžia jėgos) gali ir senjorai, ir visi tie, kurie mato prasmę bent kartais pailsėti nuo ekranų. Taip pat tie, kas nori ištrūkti iš pasyvios vienatvės arba kaip tik priešingai – iš pernelyg agresyvios ir įtemptos darbotvarkės.
A dalis
1 užduotis
Detaliai aptarkite tekstą, įvardinkite 3 naujus sužinotus faktus.
- Tada susiraskite „Youtube“ arba „Facebook“ Robo Greenfieldo vaizdo įrašą, jį peržiūrėkite ir vėl aptarkite, kas buvo įdomu, neįprasta, nauja arba jums nepriimtina, baisu.
- Pasidomėkite, ar yra jūsų mieste bendri kaimynystės sodai, daržai – kur, kokiuose rajonuose. Jei jūsų mieste to nėra, kalbėkite apie kurį kitą Lietuvos miestą.
1 užduotis
Detaliai aptarkite tekstą, įvardinkite 3 naujus sužinotus faktus.
- Tada susiraskite „Youtube“ arba „Facebook“ Robo Greenfieldo vaizdo įrašą, jį peržiūrėkite ir vėl aptarkite, kas buvo įdomu, neįprasta, nauja arba jums nepriimtina, baisu.
- Pasidomėkite, ar yra jūsų mieste bendri kaimynystės sodai, daržai – kur, kokiuose rajonuose. Jei jūsų mieste to nėra, kalbėkite apie kurį kitą Lietuvos miestą.
Robas Greenfieldas ir jo veikla
Robas Greenfieldas (Rob Greenfield) gimė 1986 m. rugpjūčio 28 d. Jis yra tvaraus gyvenimo propaguotojas, aktyvistas, itin daug ir prasmingai kalbantis apie maisto kultūrą ir gyvenimo būdą. R. Greenfieldas akcentuoja, kad žmogus galėtų ir pats užsiauginti gana daug maisto, net ir neturėdamas didelio daržo ar sodo. Erdvės kelioms daržovėms ir salotoms galima visada rasti savo kieme. O ir kiemas nebūtinai turi būti nuosavas. Galima susiburti keliems kaimynystėje gyvenantiems žmonėms ir pasirinkti bendrą erdvę bendram daržui. Kartu darbuotis ir kartu ilsėtis galėtų tie, kas nori, tuo pačiu žmonės valgytų sveikesnes ir daug pigiau nei perkant prekybos centruose ar turguose atsieisiančias daržoves. R. Greenfieldas ir gyvena tvariau, stengiasi išmesti kuo mažiau šiukšlių, tai tampa įmanoma, kai stengiesi itin mažai pirkti. Tiesa, toks jo gyvenimo būdas (ne daržovių auginimas, o pats gyvenimas gana paprastomis, santūriomis sąlygomis) daug kam atrodo nepriimtinas arba bent jau labai sunkiai realizuojamas turint didesnę šeimą ir auginant vaikus. Tačiau R. Greenfieldas nepasiduoda, jis kuria savo vaizdo medžiagą parodydamas, kokie net ir labai maži žmogaus žingsniai prisideda prie bendro sąmoningumo idėjos ir gamtosaugos.
Daržai ir sodai, sujungiantys kaimynus į bendruomenes, net ir daugiabučių rajonuose, jau atsiranda ir Lietuvoje, šias idėjas lietuviai įgyvendina sėkmingai. Tai tampa ir puikios atokvėpio vietos, kuriose ilsėtis ir padirbėti (tiek, kiek leidžia jėgos) gali ir senjorai, ir visi tie, kurie mato prasmę bent kartais pailsėti nuo ekranų. Taip pat tie, kas nori ištrūkti iš pasyvios vienatvės arba kaip tik priešingai – iš pernelyg agresyvios ir įtemptos darbotvarkės.
1 užduotis
Detaliai aptarkite tekstą, įvardinkite 3 naujus sužinotus faktus.
- Tada susiraskite „Youtube“ arba „Facebook“ Robo Greenfieldo vaizdo įrašą, jį peržiūrėkite ir vėl aptarkite, kas buvo įdomu, neįprasta, nauja arba jums nepriimtina, baisu.
- Pasidomėkite, ar yra jūsų mieste bendri kaimynystės sodai, daržai – kur, kokiuose rajonuose. Jei jūsų mieste to nėra, kalbėkite apie kurį kitą Lietuvos miestą.
B dalis
Greta Thunberg ir jos pastebėjimai
Viskas prasidėjo, kai vienas mūsų pažįstamas pasiskundė, kad greitai bus nebeįmanoma skaityti laikraščių, nes juose visą laiką prirašoma visokių baisybių. „Viena krizė po kitos. Karas, Trumpas, smurtas, nusikaltimai ir klimatas.“ Greta (Thunberg) su tokiu vaizdiniu nesutiko, tačiau buvo nemažai žmonių, kurie sakė tą patį – kad apie klimatą rašoma tiek daug baisių dalykų. Mūsų dukrai atrodė, kad apie aplinkos apsaugą ir tvarumą nerašoma beveik niekada, tad ji nusprendė pati tai patikrinti. Ji pradėjo nuosekliai skaičiuoti, ką didieji šalies dienraščiai rašė savo naujienų puslapiuose ir ko nerašė.
Kiek buvo straipsnių apie klimatą ir aplinkos apsaugą? Ir kiek jų buvo apie dalykus, kurie gana tiesiogiai prieštarauja šiai temai – keliones lėktuvu, apsipirkinėjimą, automobilius ir panašiai. Rezultatas kaskart buvo maždaug toks pat. Klimato tema svyravo nuo 0,3 iki 1,4 procento, o antrosios temos procentai buvo gerokai aukštesni. Kai vienas didžiausių Švedijos laikraščių atsigręžė į klimato klausimus ir paskelbė, kad tai „persmelks visą redakciją“, Greta penkias savaites iš eilės sekė jų turinį ir rezultatas nebuvo toks jau įkvepiantis. Apsipirkinėjimas – 22 procentai, automobiliai – 7 procentai, kelionės lėktuvu – 11 procentų. Klimato klausimai – 0,7 procento. Greta yra toks žmogus, kuris seka tai, kas jai atrodo svarbu, taigi kiekvieną rytą mes kartu internete peržiūrime laikraščių antraštes.
– Pasižymėsiu, kai klimatas bus pati svarbiausia naujiena, – sako ji.
Tačiau tokios žymos vis dar nėra. O mes tikriname jau dvejus metus.
Šaltinis: G. Thunberg „Lyg degtų namai. Mūsų kova su klimato kaita“
Greta Thunberg ir jos pastebėjimai
Viskas prasidėjo, kai vienas mūsų pažįstamas pasiskundė, kad greitai bus nebeįmanoma skaityti laikraščių, nes juose visą laiką prirašoma visokių baisybių. „Viena krizė po kitos. Karas, Trumpas, smurtas, nusikaltimai ir klimatas.“ Greta (Thunberg) su tokiu vaizdiniu nesutiko, tačiau buvo nemažai žmonių, kurie sakė tą patį – kad apie klimatą rašoma tiek daug baisių dalykų. Mūsų dukrai atrodė, kad apie aplinkos apsaugą ir tvarumą nerašoma beveik niekada, tad ji nusprendė pati tai patikrinti. Ji pradėjo nuosekliai skaičiuoti, ką didieji šalies dienraščiai rašė savo naujienų puslapiuose ir ko nerašė.
Kiek buvo straipsnių apie klimatą ir aplinkos apsaugą? Ir kiek jų buvo apie dalykus, kurie gana tiesiogiai prieštarauja šiai temai – keliones lėktuvu, apsipirkinėjimą, automobilius ir panašiai. Rezultatas kaskart buvo maždaug toks pat. Klimato tema svyravo nuo 0,3 iki 1,4 procento, o antrosios temos procentai buvo gerokai aukštesni. Kai vienas didžiausių Švedijos laikraščių atsigręžė į klimato klausimus ir paskelbė, kad tai „persmelks visą redakciją“, Greta penkias savaites iš eilės sekė jų turinį ir rezultatas nebuvo toks jau įkvepiantis. Apsipirkinėjimas – 22 procentai, automobiliai – 7 procentai, kelionės lėktuvu – 11 procentų. Klimato klausimai – 0,7 procento. Greta yra toks žmogus, kuris seka tai, kas jai atrodo svarbu, taigi kiekvieną rytą mes kartu internete peržiūrime laikraščių antraštes.
– Pasižymėsiu, kai klimatas bus pati svarbiausia naujiena, – sako ji.
Tačiau tokios žymos vis dar nėra. O mes tikriname jau dvejus metus.
Šaltinis: G. Thunberg „Lyg degtų namai. Mūsų kova su klimato kaita“
Greta Thunberg ir jos pastebėjimai
Viskas prasidėjo, kai vienas mūsų pažįstamas pasiskundė, kad greitai bus nebeįmanoma skaityti laikraščių, nes juose visą laiką prirašoma visokių baisybių. „Viena krizė po kitos. Karas, Trumpas, smurtas, nusikaltimai ir klimatas.“ Greta (Thunberg) su tokiu vaizdiniu nesutiko, tačiau buvo nemažai žmonių, kurie sakė tą patį – kad apie klimatą rašoma tiek daug baisių dalykų. Mūsų dukrai atrodė, kad apie aplinkos apsaugą ir tvarumą nerašoma beveik niekada, tad ji nusprendė pati tai patikrinti. Ji pradėjo nuosekliai skaičiuoti, ką didieji šalies dienraščiai rašė savo naujienų puslapiuose ir ko nerašė.
Kiek buvo straipsnių apie klimatą ir aplinkos apsaugą? Ir kiek jų buvo apie dalykus, kurie gana tiesiogiai prieštarauja šiai temai – keliones lėktuvu, apsipirkinėjimą, automobilius ir panašiai. Rezultatas kaskart buvo maždaug toks pat. Klimato tema svyravo nuo 0,3 iki 1,4 procento, o antrosios temos procentai buvo gerokai aukštesni. Kai vienas didžiausių Švedijos laikraščių atsigręžė į klimato klausimus ir paskelbė, kad tai „persmelks visą redakciją“, Greta penkias savaites iš eilės sekė jų turinį ir rezultatas nebuvo toks jau įkvepiantis. Apsipirkinėjimas – 22 procentai, automobiliai – 7 procentai, kelionės lėktuvu – 11 procentų. Klimato klausimai – 0,7 procento. Greta yra toks žmogus, kuris seka tai, kas jai atrodo svarbu, taigi kiekvieną rytą mes kartu internete peržiūrime laikraščių antraštes.
– Pasižymėsiu, kai klimatas bus pati svarbiausia naujiena, – sako ji.
Tačiau tokios žymos vis dar nėra. O mes tikriname jau dvejus metus.
Šaltinis: G. Thunberg „Lyg degtų namai. Mūsų kova su klimato kaita“
