Vertimo aktualijos: lakūna, ekvivalentai, skoliniai.
Jūs jau žinote, kad kiekviena kalba susideda iš leksikos (žodžių ar gestų). Lyginant dvi kalbas arba atliekant vertimą iš vienos kalbos į kitą, neretai susiduriama su sunkumais. Labai paprastai tariant, siekiant išversti vieną žodį į kitą kalbą, ieškoma to žodžio reikšmės atitikmens. Pavyzdžiui, lietuviškam žodžiui „mama“ atitikmuo anglų kalboje yra „mother“. Jis reiškia vieną ir tą patį dalyką. Tokie atitikmenys vadinami ekvivalentais. Tai reiškia, kad jų reikšmė nesikeičia.
Bet gali būti ir atvirkščiai, pavyzdžiui, lietuviškas žodis „laimė“ į anglų kalbą gali būti verčiamas trimis variantais – „luck“, „happiness“, „fortune“. Įvertinkite šiuos sakinius: a) Jis išvyko ieškoti laimės į miestą (fortune); b) Mane apleido laimė/sėkmė (luck); c) Laimė – kažkas tokio, apie ką visi rašo ir kalba (happiness). Tai variantiniai atitikmenys ir jie paprastai randami žodyne kaip a, b, c reikšmės. Juk ir tam tikras lietuviškas žodis gali būti verčiamas keliais skirtingais gestais, pavyzdžiui žodžio „kasa“ atitikmuo gestų kalboje priklauso nuo reikšmės.
Kartais žodyne nerandame visų žodžio reikšmių, nes jos priklauso nuo konteksto ir sakinio. Žodyne negalima aprašyti visų galimų kontekstinių reikšmių, todėl dažniausiai pateikiamos tik dažniausiai pasitaikančios. Bet būna atvejų, kuomet tam tikras žodis, pavyzdžiui, lietuvių kalbos žodis, neturi atitikmens gestų kalboje. Toks atvejis vadinamas „lakūna“ – trūkstama teksto vieta, spraga. Ji atsiranda tuomet, kai reiškiniai, daiktai, kultūriniai dalykai, neturi leksinių atitikmenų vertimo (pavyzdžiui, Lietuvoje nėra tornadų, atstumas nematuojamas myliomis, istoriškai nebuvo tokio titulo kaip skvairas). Kaip tuomet perteikti žodžio reikšmę? Paimkime žodį feisbukas. Anksčiau lietuvių kalboje šiam žodžiui nebuvo atitikmens, tad kaip jį versti? Tuomet buvo galimi keli variantai:
- Pažodinis vertimas. „„Facebook““ – „face“ anglų kalboje reiškia „veidas“, o „book“ – „knyga“, tad kartu „veidaknygė“. Tačiau toks vertimas kartais netinka, skamba kaip naujadaras ir neįsitvirtina.
- Artimos reikšmės žodis. Galima būtų naudoti vertimą „socialinis tinklas“, tačiau tai neapibūdina konkrečiai feisbuko, nes socialinių tinklų yra daug („Instagram“ ir kt.).
- Sukuriamas naujadaras. Galbūt tai galėjo būti „Veidų galerija“, bet laikantis žodžio struktūros, geriau būtų naudoti vieną žodį. Kadangi „Facebook“ yra sudurtinis žodis, tai ir naujadaras turėjo būti vienas žodis.
- Skolinimasis. Šiuo atveju tiesiog skolinamasi iš kitos kalbos, adaptuojant žodžio tarimą lietuvių kalboje. Kadangi dabar dažniausiai vartojamas žodis yra feisbukas, matome, kad įsigaliojo šis būdas. Toks žodis vadinamas skoliniu.
Vertimo aktualijos: lakūna, ekvivalentai, skoliniai.
Jūs jau žinote, kad kiekviena kalba susideda iš leksikos (žodžių ar gestų). Lyginant dvi kalbas arba atliekant vertimą iš vienos kalbos į kitą, neretai susiduriama su sunkumais. Labai paprastai tariant, siekiant išversti vieną žodį į kitą kalbą, ieškoma to žodžio reikšmės atitikmens. Pavyzdžiui, lietuviškam žodžiui „mama“ atitikmuo anglų kalboje yra „mother“. Jis reiškia vieną ir tą patį dalyką. Tokie atitikmenys vadinami ekvivalentais. Tai reiškia, kad jų reikšmė nesikeičia.
Bet gali būti ir atvirkščiai, pavyzdžiui, lietuviškas žodis „laimė“ į anglų kalbą gali būti verčiamas trimis variantais – „luck“, „happiness“, „fortune“. Įvertinkite šiuos sakinius: a) Jis išvyko ieškoti laimės į miestą (fortune); b) Mane apleido laimė/sėkmė (luck); c) Laimė – kažkas tokio, apie ką visi rašo ir kalba (happiness). Tai variantiniai atitikmenys ir jie paprastai randami žodyne kaip a, b, c reikšmės. Juk ir tam tikras lietuviškas žodis gali būti verčiamas keliais skirtingais gestais, pavyzdžiui žodžio „kasa“ atitikmuo gestų kalboje priklauso nuo reikšmės.
Kartais žodyne nerandame visų žodžio reikšmių, nes jos priklauso nuo konteksto ir sakinio. Žodyne negalima aprašyti visų galimų kontekstinių reikšmių, todėl dažniausiai pateikiamos tik dažniausiai pasitaikančios. Bet būna atvejų, kuomet tam tikras žodis, pavyzdžiui, lietuvių kalbos žodis, neturi atitikmens gestų kalboje. Toks atvejis vadinamas „lakūna“ – trūkstama teksto vieta, spraga. Ji atsiranda tuomet, kai reiškiniai, daiktai, kultūriniai dalykai, neturi leksinių atitikmenų vertimo (pavyzdžiui, Lietuvoje nėra tornadų, atstumas nematuojamas myliomis, istoriškai nebuvo tokio titulo kaip skvairas). Kaip tuomet perteikti žodžio reikšmę? Paimkime žodį feisbukas. Anksčiau lietuvių kalboje šiam žodžiui nebuvo atitikmens, tad kaip jį versti? Tuomet buvo galimi keli variantai:
- Pažodinis vertimas. „„Facebook““ – „face“ anglų kalboje reiškia „veidas“, o „book“ – „knyga“, tad kartu „veidaknygė“. Tačiau toks vertimas kartais netinka, skamba kaip naujadaras ir neįsitvirtina.
- Artimos reikšmės žodis. Galima būtų naudoti vertimą „socialinis tinklas“, tačiau tai neapibūdina konkrečiai feisbuko, nes socialinių tinklų yra daug („Instagram“ ir kt.).
- Sukuriamas naujadaras. Galbūt tai galėjo būti „Veidų galerija“, bet laikantis žodžio struktūros, geriau būtų naudoti vieną žodį. Kadangi „Facebook“ yra sudurtinis žodis, tai ir naujadaras turėjo būti vienas žodis.
- Skolinimasis. Šiuo atveju tiesiog skolinamasi iš kitos kalbos, adaptuojant žodžio tarimą lietuvių kalboje. Kadangi dabar dažniausiai vartojamas žodis yra feisbukas, matome, kad įsigaliojo šis būdas. Toks žodis vadinamas skoliniu.
Vertimo aktualijos: lakūna, ekvivalentai, skoliniai.
Jūs jau žinote, kad kiekviena kalba susideda iš leksikos (žodžių ar gestų). Lyginant dvi kalbas arba atliekant vertimą iš vienos kalbos į kitą, neretai susiduriama su sunkumais. Labai paprastai tariant, siekiant išversti vieną žodį į kitą kalbą, ieškoma to žodžio reikšmės atitikmens. Pavyzdžiui, lietuviškam žodžiui „mama“ atitikmuo anglų kalboje yra „mother“. Jis reiškia vieną ir tą patį dalyką. Tokie atitikmenys vadinami ekvivalentais. Tai reiškia, kad jų reikšmė nesikeičia.
Bet gali būti ir atvirkščiai, pavyzdžiui, lietuviškas žodis „laimė“ į anglų kalbą gali būti verčiamas trimis variantais – „luck“, „happiness“, „fortune“. Įvertinkite šiuos sakinius: a) Jis išvyko ieškoti laimės į miestą (fortune); b) Mane apleido laimė/sėkmė (luck); c) Laimė – kažkas tokio, apie ką visi rašo ir kalba (happiness). Tai variantiniai atitikmenys ir jie paprastai randami žodyne kaip a, b, c reikšmės. Juk ir tam tikras lietuviškas žodis gali būti verčiamas keliais skirtingais gestais, pavyzdžiui žodžio „kasa“ atitikmuo gestų kalboje priklauso nuo reikšmės.
Kartais žodyne nerandame visų žodžio reikšmių, nes jos priklauso nuo konteksto ir sakinio. Žodyne negalima aprašyti visų galimų kontekstinių reikšmių, todėl dažniausiai pateikiamos tik dažniausiai pasitaikančios. Bet būna atvejų, kuomet tam tikras žodis, pavyzdžiui, lietuvių kalbos žodis, neturi atitikmens gestų kalboje. Toks atvejis vadinamas „lakūna“ – trūkstama teksto vieta, spraga. Ji atsiranda tuomet, kai reiškiniai, daiktai, kultūriniai dalykai, neturi leksinių atitikmenų vertimo (pavyzdžiui, Lietuvoje nėra tornadų, atstumas nematuojamas myliomis, istoriškai nebuvo tokio titulo kaip skvairas). Kaip tuomet perteikti žodžio reikšmę? Paimkime žodį feisbukas. Anksčiau lietuvių kalboje šiam žodžiui nebuvo atitikmens, tad kaip jį versti? Tuomet buvo galimi keli variantai:
- Pažodinis vertimas. „„Facebook““ – „face“ anglų kalboje reiškia „veidas“, o „book“ – „knyga“, tad kartu „veidaknygė“. Tačiau toks vertimas kartais netinka, skamba kaip naujadaras ir neįsitvirtina.
- Artimos reikšmės žodis. Galima būtų naudoti vertimą „socialinis tinklas“, tačiau tai neapibūdina konkrečiai feisbuko, nes socialinių tinklų yra daug („Instagram“ ir kt.).
- Sukuriamas naujadaras. Galbūt tai galėjo būti „Veidų galerija“, bet laikantis žodžio struktūros, geriau būtų naudoti vieną žodį. Kadangi „Facebook“ yra sudurtinis žodis, tai ir naujadaras turėjo būti vienas žodis.
- Skolinimasis. Šiuo atveju tiesiog skolinamasi iš kitos kalbos, adaptuojant žodžio tarimą lietuvių kalboje. Kadangi dabar dažniausiai vartojamas žodis yra feisbukas, matome, kad įsigaliojo šis būdas. Toks žodis vadinamas skoliniu.
Panašūs procesai vyksta ir gestų kalboje, kai perteikiami lietuviški žodžiai, sąvokos ar terminai. Su „feisbuku“ yra paprasčiau – gestas buvo tiesiogiai perimtas iš tarptautinės gestų kalbos (TGK) (tai yra skolinys). Sąvoka „lyderystė“, taip pat buvo pasiskolinta iš TGK.
Ar pastebite, kad dauguma atvejų, kai gestus skolinamasi iš TGK, yra susiję su angliškais žodžiais? Ši tendencija plinta. Iš kur mes tai galime žinoti? Prisiminkime, kaip senjorai lietuvių gestų kalbos vartotojai neretai reiškia nepasitenkinimą, kai jaunimas keičia lietuviškus gestus tarptautiniais, pavyzdžiui, PRISTATYTI, ĮSIKURTI, AČIŪ. Galbūt senjorai ir kiti yra teisūs, kad reikia branginti lietuvių gestų kalbą? Kodėl daugeliu atvejų įsitvirtina TGK leksika (skoliniai), o ne vartojami artimos reikšmės LGK gestai?
Panašūs procesai vyksta ir gestų kalboje, kai perteikiami lietuviški žodžiai, sąvokos ar terminai. Su „feisbuku“ yra paprasčiau – gestas buvo tiesiogiai perimtas iš tarptautinės gestų kalbos (TGK) (tai yra skolinys). Sąvoka „lyderystė“, taip pat buvo pasiskolinta iš TGK.
Ar pastebite, kad dauguma atvejų, kai gestus skolinamasi iš TGK, yra susiję su angliškais žodžiais? Ši tendencija plinta. Iš kur mes tai galime žinoti? Prisiminkime, kaip senjorai lietuvių gestų kalbos vartotojai neretai reiškia nepasitenkinimą, kai jaunimas keičia lietuviškus gestus tarptautiniais, pavyzdžiui, PRISTATYTI, ĮSIKURTI, AČIŪ. Galbūt senjorai ir kiti yra teisūs, kad reikia branginti lietuvių gestų kalbą? Kodėl daugeliu atvejų įsitvirtina TGK leksika (skoliniai), o ne vartojami artimos reikšmės LGK gestai?
Prisiminkite, kaip lietuvių gestų kalba buvo perteikti šie lietuviški terminai (jei reikia, dar kartą peržiūrėkite tekstus):
Lyderystė
Motyvacija
Pamąstykite, ar šios sąvokos yra įsitvirtinusios lietuvių gestų kalboje kaip terminai? Atsakydami į šį klausimą panaršykite žodyne. Jei ten atsakymo nerasite, pasvarstykite, ar šios sąvokos yra „lietuviškos kilmės“? Paieškokite šių sąvokų TGK ar kitose kalbose ir palyginkite su LGK – ar šie terminai yra LGK gestai, ar jie kilę iš TGK? Ieškodami atsakymų nepamirškite aptarti ir šių gestų darybą bei motyvaciją.
Prisiminkite, kaip lietuvių gestų kalba buvo perteikti šie lietuviški terminai (jei reikia, dar kartą peržiūrėkite tekstus):
Lyderystė
Motyvacija
Pamąstykite, ar šios sąvokos yra įsitvirtinusios lietuvių gestų kalboje kaip terminai? Atsakydami į šį klausimą panaršykite žodyne. Jei ten atsakymo nerasite, pasvarstykite, ar šios sąvokos yra „lietuviškos kilmės“? Paieškokite šių sąvokų TGK ar kitose kalbose ir palyginkite su LGK – ar šie terminai yra LGK gestai, ar jie kilę iš TGK? Ieškodami atsakymų nepamirškite aptarti ir šių gestų darybą bei motyvaciją.
Panašūs procesai vyksta ir gestų kalboje, kai perteikiami lietuviški žodžiai, sąvokos ar terminai. Su „feisbuku“ yra paprasčiau – gestas buvo tiesiogiai perimtas iš tarptautinės gestų kalbos (TGK) (tai yra skolinys). Sąvoka „lyderystė“, taip pat buvo pasiskolinta iš TGK.
Ar pastebite, kad dauguma atvejų, kai gestus skolinamasi iš TGK, yra susiję su angliškais žodžiais? Ši tendencija plinta. Iš kur mes tai galime žinoti? Prisiminkime, kaip senjorai lietuvių gestų kalbos vartotojai neretai reiškia nepasitenkinimą, kai jaunimas keičia lietuviškus gestus tarptautiniais, pavyzdžiui, PRISTATYTI, ĮSIKURTI, AČIŪ. Galbūt senjorai ir kiti yra teisūs, kad reikia branginti lietuvių gestų kalbą? Kodėl daugeliu atvejų įsitvirtina TGK leksika (skoliniai), o ne vartojami artimos reikšmės LGK gestai?
Prisiminkite, kaip lietuvių gestų kalba buvo perteikti šie lietuviški terminai (jei reikia, dar kartą peržiūrėkite tekstus):
Lyderystė
Motyvacija
Pamąstykite, ar šios sąvokos yra įsitvirtinusios lietuvių gestų kalboje kaip terminai? Atsakydami į šį klausimą panaršykite žodyne. Jei ten atsakymo nerasite, pasvarstykite, ar šios sąvokos yra „lietuviškos kilmės“? Paieškokite šių sąvokų TGK ar kitose kalbose ir palyginkite su LGK – ar šie terminai yra LGK gestai, ar jie kilę iš TGK? Ieškodami atsakymų nepamirškite aptarti ir šių gestų darybą bei motyvaciją.
