Ar žinote, kad Lietuvos kurčiųjų istorijoje kurtieji buvo mokomi lenkų, vokiečių, rusų, galbūt žydų ir, savaime aišku, gestų kalbų? Kalbame ne apie pasirinktą užsienio kalbą, bet knygas, iš kurių buvo mokomasi, ir rašymą. Šaltiniai teigia, kad pirmoji kurtiesiems skirta mokykla jau egzistavo 1833 m., tačiau jos veikla tetruko 10 metų. Ji vėl atidaryta 1925 m. Vilniaus kraštą užėmus lenkų valdžiai.
1936 m. Rusnėje buvo atidaryta kurčiųjų mokykla, vėliau perkelta į Klaipėdą, joje buvo mokoma vokiečių kalba. Internatas Rusnėje vėl atvėrė duris kiek vėliau, 1952 m., o atidarius mokyklą Telšiuose, 1960 m. uždarytas. Apie Rusnės mokyklą, mokymosi aplinką mums daugiau papasakoti sutiko Aleksas Jasiūnas.
Kartu su mokytoju peržiūrėkite A. Jasiūno pasakojimą.
Ar žinote, kad Lietuvos kurčiųjų istorijoje kurtieji buvo mokomi lenkų, vokiečių, rusų, galbūt žydų ir, savaime aišku, gestų kalbų? Kalbame ne apie pasirinktą užsienio kalbą, bet knygas, iš kurių buvo mokomasi, ir rašymą. Šaltiniai teigia, kad pirmoji kurtiesiems skirta mokykla jau egzistavo 1833 m., tačiau jos veikla tetruko 10 metų. Ji vėl atidaryta 1925 m. Vilniaus kraštą užėmus lenkų valdžiai.
1936 m. Rusnėje buvo atidaryta kurčiųjų mokykla, vėliau perkelta į Klaipėdą, joje buvo mokoma vokiečių kalba. Internatas Rusnėje vėl atvėrė duris kiek vėliau, 1952 m., o atidarius mokyklą Telšiuose, 1960 m. uždarytas. Apie Rusnės mokyklą, mokymosi aplinką mums daugiau papasakoti sutiko Aleksas Jasiūnas.
Kartu su mokytoju peržiūrėkite A. Jasiūno pasakojimą.
Išsiaiškinkite savo patekimo į kurčiųjų mokyklą istoriją. Kiekvieno jūsų istorija gali būti skirtinga – vieni pateko iš kurčiųjų darželio, kitų tėvai lankė būtent šią, dabartinę, mokyklą, dar kiti gal patekote į vyresnes klases iš kitų mokyklų. Pakalbinkite tėvelius, sukurkite savo istoriją ir pristatykite ją klasėje.
Pasakojimas apie A. Jasiūno mokymąsi Rusnės mokykloje pridėtas prie papildomos medžiagos („Kurčiųjų mokykla Rusnėje. Mano istorija.“).
Išsiaiškinkite savo patekimo į kurčiųjų mokyklą istoriją. Kiekvieno jūsų istorija gali būti skirtinga – vieni pateko iš kurčiųjų darželio, kitų tėvai lankė būtent šią, dabartinę, mokyklą, dar kiti gal patekote į vyresnes klases iš kitų mokyklų. Pakalbinkite tėvelius, sukurkite savo istoriją ir pristatykite ją klasėje.
Ar žinote, kad Lietuvos kurčiųjų istorijoje kurtieji buvo mokomi lenkų, vokiečių, rusų, galbūt žydų ir, savaime aišku, gestų kalbų? Kalbame ne apie pasirinktą užsienio kalbą, bet knygas, iš kurių buvo mokomasi, ir rašymą. Šaltiniai teigia, kad pirmoji kurtiesiems skirta mokykla jau egzistavo 1833 m., tačiau jos veikla tetruko 10 metų. Ji vėl atidaryta 1925 m. Vilniaus kraštą užėmus lenkų valdžiai.
1936 m. Rusnėje buvo atidaryta kurčiųjų mokykla, vėliau perkelta į Klaipėdą, joje buvo mokoma vokiečių kalba. Internatas Rusnėje vėl atvėrė duris kiek vėliau, 1952 m., o atidarius mokyklą Telšiuose, 1960 m. uždarytas. Apie Rusnės mokyklą, mokymosi aplinką mums daugiau papasakoti sutiko Aleksas Jasiūnas.
Kartu su mokytoju peržiūrėkite A. Jasiūno pasakojimą.
Pasakojimas apie A. Jasiūno mokymąsi Rusnės mokykloje pridėtas prie papildomos medžiagos („Kurčiųjų mokykla Rusnėje. Mano istorija.“).
Išsiaiškinkite savo patekimo į kurčiųjų mokyklą istoriją. Kiekvieno jūsų istorija gali būti skirtinga – vieni pateko iš kurčiųjų darželio, kitų tėvai lankė būtent šią, dabartinę, mokyklą, dar kiti gal patekote į vyresnes klases iš kitų mokyklų. Pakalbinkite tėvelius, sukurkite savo istoriją ir pristatykite ją klasėje.
Vėliau Lietuvoje kurčiųjų švietimu pradėta rūpintis Kaune. 1937 m. buvo išspausdintas straipsnis, kuris kvietė pasirūpinti kurčiųjų-nebylių švietimu. Planuojant steigti institutą Lietuvos kurčiųjų-nebylių draugijai, tą pirmoji padarė Žmogaus globos draugija 1938 m. rugsėjo 1 d. Kiek vėliau, 1940 m. šis institutas kartu su Lietuvos kurčių - nebylių draugijos įsteigtu institutu buvo sujungti į vieną ir turėjo 8 klases.
Vilniaus kurčiųjų nebylių mokykla įkurta 1945 m. S.Konarskio g. 1961 m. ji tapo internatu ir persikėlė į Filaretų g. Pasižiūrėkite R.Dovydėno prisiminimus apie abi mokyklas.
Vėliau Lietuvoje kurčiųjų švietimu pradėta rūpintis Kaune. 1937 m. buvo išspausdintas straipsnis, kuris kvietė pasirūpinti kurčiųjų-nebylių švietimu. Planuojant steigti institutą Lietuvos kurčiųjų-nebylių draugijai, tą pirmoji padarė Žmogaus globos draugija 1938 m. rugsėjo 1 d. Kiek vėliau, 1940 m. šis institutas kartu su Lietuvos kurčių - nebylių draugijos įsteigtu institutu buvo sujungti į vieną ir turėjo 8 klases.
Vilniaus kurčiųjų nebylių mokykla įkurta 1945 m. S.Konarskio g. 1961 m. ji tapo internatu ir persikėlė į Filaretų g. Pasižiūrėkite R.Dovydėno prisiminimus apie abi mokyklas.
Oralizmas
Kai žmonės mokosi, jie dažniausiai nesusimąsto apie patį mokymosi procesą ir visą dėmesį skiria mokymosi objektui. Kurčiųjų ugdymo istorijoje buvo tam tikrų pokyčių, kurie iš esmės paveikė temas, apie kurias šiandien daug kalbame – teisę į gimtąją kalbą, identitetą ir kultūrą. Šių pokyčių supratimas padės geriau suvokti nueitą kelią ir, galbūt, padės išlikti teisingame kelyje, žvelgiant į ateitį.
Kurtieji asmenys dirbo kurčiųjų mokyklose vadovais, mokytojais, vartojo gestų kalbą iki 1880 m., kada Italijos mieste Milane įvyko pasaulinis kongresas. Jame buvo diskutuojama apie kurčiųjų ugdymą. Kongrese dalyvavo pedagogai, dirbantys su klausos negalią turinčiais vaikais, bet jame neleista dalyvauti kurtiesiems mokytojams. Girdintieji tinkamiausiu kurčiųjų mokymo metodu 1880 m. pripažino oralinį (sakytinį, žodinį). Šis metodas vyravo apie 100 metų kurčiųjų mokyklose, todėl šis laikotarpis dar vadinamas „tamsos amžiumi“. Ar pagalvojote kodėl?
Oralizmas teikia pirmenybę sakytinei kalbai, todėl klausos negalią turintys asmenys buvo mokomi kalbėti sakytine kalba ir „skaityti“ iš lūpų. Šio metodo esmė buvo lavinti klausos likučius, tačiau praktiškai jis buvo taikomas visiems mokiniams, nepaisant jų gebėjimo girdėti. Naudotos ir technologinės priemonės, tokios kaip klausos aparatai, siekiant kuo geriau išnaudoti likusią klausą. Oralizmas beveik nesirėmė gestų kalba. Jo tikslas buvo išmokyti kurčiuosius vaikus bendrauti girdinčiųjų aplinkoje.
Kurčiųjų kultūros tyrinėtojas Paddy Ladd išskyrė keletą neigiamų oralizmo pasekmių kurčiųjų bendruomenei ir kultūrai: baimė, kylanti dėl nesupratimo, nepasitikėjimas savimi, nuomonės neturėjimas, nuolankumas, bejėgiškumas, taip pat žala gestų kalbai, identitetui ir asmens savivokai. Oralizmas nepadidino kurčiųjų raštingumo, kaip tikėtasi, bet prisidėjo prie psichinės sveikatos problemų ir lyderių stokos kurčiųjų bendruomenėje.
Dabar susipažinkime su žmonių, kurie buvo ugdomi oralizmo metodu, patirtimis.
Oralizmas
Kai žmonės mokosi, jie dažniausiai nesusimąsto apie patį mokymosi procesą ir visą dėmesį skiria mokymosi objektui. Kurčiųjų ugdymo istorijoje buvo tam tikrų pokyčių, kurie iš esmės paveikė temas, apie kurias šiandien daug kalbame – teisę į gimtąją kalbą, identitetą ir kultūrą. Šių pokyčių supratimas padės geriau suvokti nueitą kelią ir, galbūt, padės išlikti teisingame kelyje, žvelgiant į ateitį.
Kurtieji asmenys dirbo kurčiųjų mokyklose vadovais, mokytojais, vartojo gestų kalbą iki 1880 m., kada Italijos mieste Milane įvyko pasaulinis kongresas. Jame buvo diskutuojama apie kurčiųjų ugdymą. Kongrese dalyvavo pedagogai, dirbantys su klausos negalią turinčiais vaikais, bet jame neleista dalyvauti kurtiesiems mokytojams. Girdintieji tinkamiausiu kurčiųjų mokymo metodu 1880 m. pripažino oralinį (sakytinį, žodinį). Šis metodas vyravo apie 100 metų kurčiųjų mokyklose, todėl šis laikotarpis dar vadinamas „tamsos amžiumi“. Ar pagalvojote kodėl?
Oralizmas teikia pirmenybę sakytinei kalbai, todėl klausos negalią turintys asmenys buvo mokomi kalbėti sakytine kalba ir „skaityti“ iš lūpų. Šio metodo esmė buvo lavinti klausos likučius, tačiau praktiškai jis buvo taikomas visiems mokiniams, nepaisant jų gebėjimo girdėti. Naudotos ir technologinės priemonės, tokios kaip klausos aparatai, siekiant kuo geriau išnaudoti likusią klausą. Oralizmas beveik nesirėmė gestų kalba. Jo tikslas buvo išmokyti kurčiuosius vaikus bendrauti girdinčiųjų aplinkoje.
Kurčiųjų kultūros tyrinėtojas Paddy Ladd išskyrė keletą neigiamų oralizmo pasekmių kurčiųjų bendruomenei ir kultūrai: baimė, kylanti dėl nesupratimo, nepasitikėjimas savimi, nuomonės neturėjimas, nuolankumas, bejėgiškumas, taip pat žala gestų kalbai, identitetui ir asmens savivokai. Oralizmas nepadidino kurčiųjų raštingumo, kaip tikėtasi, bet prisidėjo prie psichinės sveikatos problemų ir lyderių stokos kurčiųjų bendruomenėje.
Dabar susipažinkime su žmonių, kurie buvo ugdomi oralizmo metodu, patirtimis.
Totalioji komunikacija
Totalioji komunikacija apibrėžiama, kaip visų galimų priemonių naudojimas bendraujant su klausos negalią turinčiu mokiniu: sakytinė kalba, skaitymas iš lūpų, pirštų abėcėlė, veido ir kūno judesiai, rašymas ir gestai. Taip vadinamas visko mišinys.
Totalioji mokunikacija vadinama kombinuota sistema, tai yra bendravimas sakytine ir gestų kalbomis vienu metu. Šis metodas paprastai vadinamas kalkine gestų kalba (lietuvių kalbos sakinys pažodžiui sakomas gestų kalba). Kalkinės kalbos vartojimas galėjo būti labai įvairus – vartojant tai mažiau, tai daugiau gestų, siekiant išvengti nesusipratimų ar dviprasmybių.
Nors šis ugdymo metodas kurtiesiems vaikams nebuvo tobulas, tačiau kai kurie tyrimai parodė, kad kurtieji, ugdomi totaliosios komunikacijos metodu, greičiau įgydavo komunikacinių įgūdžių nei oralizmo metodu. Vis dėlto, tai nebuvo geras ir tinkamas metodas, nes natūrali gestų kalba buvo pritaikoma prie lietuvių kalbos žodžių, ir dėl to gestų buvo vartojama tai mažiau, tai daugiau, ir kurtieji negaudavo pilnos informacijos.
Peržiūrėkite LGK tekstą – pasakojimą apie totaliąją komunikaciją.
Totalioji komunikacija
Totalioji komunikacija apibrėžiama, kaip visų galimų priemonių naudojimas bendraujant su klausos negalią turinčiu mokiniu: sakytinė kalba, skaitymas iš lūpų, pirštų abėcėlė, veido ir kūno judesiai, rašymas ir gestai. Taip vadinamas visko mišinys.
Totalioji mokunikacija vadinama kombinuota sistema, tai yra bendravimas sakytine ir gestų kalbomis vienu metu. Šis metodas paprastai vadinamas kalkine gestų kalba (lietuvių kalbos sakinys pažodžiui sakomas gestų kalba). Kalkinės kalbos vartojimas galėjo būti labai įvairus – vartojant tai mažiau, tai daugiau gestų, siekiant išvengti nesusipratimų ar dviprasmybių.
Nors šis ugdymo metodas kurtiesiems vaikams nebuvo tobulas, tačiau kai kurie tyrimai parodė, kad kurtieji, ugdomi totaliosios komunikacijos metodu, greičiau įgydavo komunikacinių įgūdžių nei oralizmo metodu. Vis dėlto, tai nebuvo geras ir tinkamas metodas, nes natūrali gestų kalba buvo pritaikoma prie lietuvių kalbos žodžių, ir dėl to gestų buvo vartojama tai mažiau, tai daugiau, ir kurtieji negaudavo pilnos informacijos.
Peržiūrėkite LGK tekstą – pasakojimą apie totaliąją komunikaciją.
Bilingvinis metodas
Anksčiau praktikuoti kurčiųjų vaikų ugdymo metodai (oralizmas, totalioji komunikacija) nebuvo tinkami, iki kol buvo atrastas tinkamas metodas - bilingvinis. Ištyrus paaiškėjo, kad kurčiųjų vaikų pirmoji, svarbiausia ir tinkamiausia kalba yra gestų kalba. Ja vaikai supranta informaciją ir geba išreikšti save. Šalia gestų kalbos yra vartojama ir kita kalba, pvz., lietuvių, ir mokoma dviem kalbomis lygiagrečiai. Abi kalbos (tieks gestų, tiek lietuvių) yra vienodai lygios, mokomasi abiem kalbomis ir viskas yra suprantama, gaunama pilna informacija. Bilingvinio metodo pagrindas - mokymas dviem kalbomis tolygiai, lygiagrečiai.
Bilingvizmas plačiai žinomas Skandinavijoje. Jis davė gerus kurčiųjų skaitymo ir bendrojo pobūdžio žinių rezultatus ir greitai tapo madingas.
Gestų bilingvizmo (dvikalbystės) koncepcija paremta kurčiųjų, kaip kalbinės ir kultūrinės mažumos traktavimu, todėl sudarė prielaidas kurtiesiems tapti dvikalbiais ir visaverčiais dviejų kultūrų atstovais.
Siekiant, kad dvikalbystė būtų veiksminga, labai svarbu:
- kad ugdymo aplinkoje būtų vartojama gestų kalba – ne tik mokytojų, bet ir administracijos darbuotojų, tėvų;
- kad būtų parengtos atitinkamos programos ir mokymo priemonės;
- būtų palaikomas ryšys su bendruomene ir pripažįstamas kultūrinis identitetas.
Bilingvinis metodas
Anksčiau praktikuoti kurčiųjų vaikų ugdymo metodai (oralizmas, totalioji komunikacija) nebuvo tinkami, iki kol buvo atrastas tinkamas metodas - bilingvinis. Ištyrus paaiškėjo, kad kurčiųjų vaikų pirmoji, svarbiausia ir tinkamiausia kalba yra gestų kalba. Ja vaikai supranta informaciją ir geba išreikšti save. Šalia gestų kalbos yra vartojama ir kita kalba, pvz., lietuvių, ir mokoma dviem kalbomis lygiagrečiai. Abi kalbos (tieks gestų, tiek lietuvių) yra vienodai lygios, mokomasi abiem kalbomis ir viskas yra suprantama, gaunama pilna informacija. Bilingvinio metodo pagrindas - mokymas dviem kalbomis tolygiai, lygiagrečiai.
Bilingvizmas plačiai žinomas Skandinavijoje. Jis davė gerus kurčiųjų skaitymo ir bendrojo pobūdžio žinių rezultatus ir greitai tapo madingas.
Gestų bilingvizmo (dvikalbystės) koncepcija paremta kurčiųjų, kaip kalbinės ir kultūrinės mažumos traktavimu, todėl sudarė prielaidas kurtiesiems tapti dvikalbiais ir visaverčiais dviejų kultūrų atstovais.
Siekiant, kad dvikalbystė būtų veiksminga, labai svarbu:
- kad ugdymo aplinkoje būtų vartojama gestų kalba – ne tik mokytojų, bet ir administracijos darbuotojų, tėvų;
- kad būtų parengtos atitinkamos programos ir mokymo priemonės;
- būtų palaikomas ryšys su bendruomene ir pripažįstamas kultūrinis identitetas.
Oralizmas
Kai žmonės mokosi, jie dažniausiai nesusimąsto apie patį mokymosi procesą ir visą dėmesį skiria mokymosi objektui. Kurčiųjų ugdymo istorijoje buvo tam tikrų pokyčių, kurie iš esmės paveikė temas, apie kurias šiandien daug kalbame – teisę į gimtąją kalbą, identitetą ir kultūrą. Šių pokyčių supratimas padės geriau suvokti nueitą kelią ir, galbūt, padės išlikti teisingame kelyje, žvelgiant į ateitį.
Kurtieji asmenys dirbo kurčiųjų mokyklose vadovais, mokytojais, vartojo gestų kalbą iki 1880 m., kada Italijos mieste Milane įvyko pasaulinis kongresas. Jame buvo diskutuojama apie kurčiųjų ugdymą. Kongrese dalyvavo pedagogai, dirbantys su klausos negalią turinčiais vaikais, bet jame neleista dalyvauti kurtiesiems mokytojams. Girdintieji tinkamiausiu kurčiųjų mokymo metodu 1880 m. pripažino oralinį (sakytinį, žodinį). Šis metodas vyravo apie 100 metų kurčiųjų mokyklose, todėl šis laikotarpis dar vadinamas „tamsos amžiumi“. Ar pagalvojote kodėl?
Oralizmas teikia pirmenybę sakytinei kalbai, todėl klausos negalią turintys asmenys buvo mokomi kalbėti sakytine kalba ir „skaityti“ iš lūpų. Šio metodo esmė buvo lavinti klausos likučius, tačiau praktiškai jis buvo taikomas visiems mokiniams, nepaisant jų gebėjimo girdėti. Naudotos ir technologinės priemonės, tokios kaip klausos aparatai, siekiant kuo geriau išnaudoti likusią klausą. Oralizmas beveik nesirėmė gestų kalba. Jo tikslas buvo išmokyti kurčiuosius vaikus bendrauti girdinčiųjų aplinkoje.
Kurčiųjų kultūros tyrinėtojas Paddy Ladd išskyrė keletą neigiamų oralizmo pasekmių kurčiųjų bendruomenei ir kultūrai: baimė, kylanti dėl nesupratimo, nepasitikėjimas savimi, nuomonės neturėjimas, nuolankumas, bejėgiškumas, taip pat žala gestų kalbai, identitetui ir asmens savivokai. Oralizmas nepadidino kurčiųjų raštingumo, kaip tikėtasi, bet prisidėjo prie psichinės sveikatos problemų ir lyderių stokos kurčiųjų bendruomenėje.
Dabar susipažinkime su žmonių, kurie buvo ugdomi oralizmo metodu, patirtimis.
Totalioji komunikacija
Totalioji komunikacija apibrėžiama, kaip visų galimų priemonių naudojimas bendraujant su klausos negalią turinčiu mokiniu: sakytinė kalba, skaitymas iš lūpų, pirštų abėcėlė, veido ir kūno judesiai, rašymas ir gestai. Taip vadinamas visko mišinys.
Totalioji mokunikacija vadinama kombinuota sistema, tai yra bendravimas sakytine ir gestų kalbomis vienu metu. Šis metodas paprastai vadinamas kalkine gestų kalba (lietuvių kalbos sakinys pažodžiui sakomas gestų kalba). Kalkinės kalbos vartojimas galėjo būti labai įvairus – vartojant tai mažiau, tai daugiau gestų, siekiant išvengti nesusipratimų ar dviprasmybių.
Nors šis ugdymo metodas kurtiesiems vaikams nebuvo tobulas, tačiau kai kurie tyrimai parodė, kad kurtieji, ugdomi totaliosios komunikacijos metodu, greičiau įgydavo komunikacinių įgūdžių nei oralizmo metodu. Vis dėlto, tai nebuvo geras ir tinkamas metodas, nes natūrali gestų kalba buvo pritaikoma prie lietuvių kalbos žodžių, ir dėl to gestų buvo vartojama tai mažiau, tai daugiau, ir kurtieji negaudavo pilnos informacijos.
Peržiūrėkite LGK tekstą – pasakojimą apie totaliąją komunikaciją.
Bilingvinis metodas
Anksčiau praktikuoti kurčiųjų vaikų ugdymo metodai (oralizmas, totalioji komunikacija) nebuvo tinkami, iki kol buvo atrastas tinkamas metodas - bilingvinis. Ištyrus paaiškėjo, kad kurčiųjų vaikų pirmoji, svarbiausia ir tinkamiausia kalba yra gestų kalba. Ja vaikai supranta informaciją ir geba išreikšti save. Šalia gestų kalbos yra vartojama ir kita kalba, pvz., lietuvių, ir mokoma dviem kalbomis lygiagrečiai. Abi kalbos (tieks gestų, tiek lietuvių) yra vienodai lygios, mokomasi abiem kalbomis ir viskas yra suprantama, gaunama pilna informacija. Bilingvinio metodo pagrindas - mokymas dviem kalbomis tolygiai, lygiagrečiai.
Bilingvizmas plačiai žinomas Skandinavijoje. Jis davė gerus kurčiųjų skaitymo ir bendrojo pobūdžio žinių rezultatus ir greitai tapo madingas.
Gestų bilingvizmo (dvikalbystės) koncepcija paremta kurčiųjų, kaip kalbinės ir kultūrinės mažumos traktavimu, todėl sudarė prielaidas kurtiesiems tapti dvikalbiais ir visaverčiais dviejų kultūrų atstovais.
Siekiant, kad dvikalbystė būtų veiksminga, labai svarbu:
- kad ugdymo aplinkoje būtų vartojama gestų kalba – ne tik mokytojų, bet ir administracijos darbuotojų, tėvų;
- kad būtų parengtos atitinkamos programos ir mokymo priemonės;
- būtų palaikomas ryšys su bendruomene ir pripažįstamas kultūrinis identitetas.
Įtraukusis ugdymas
Lygios galimybės ir įtrauktis yra vieni svarbiausi švietimo uždavinių užtikrinant kokybišką švietimo prieinamumą visiems, įtraukiant asmenis, turinčius įvairius gebėjimus bei esančius iš įvairių aplinkų.
Įtraukusis ugdymas yra grįstas „mokyklos visiems“ idėja. Įgyvendinant šią ugdymo filosofiją, kiekvienas asmuo turėtų būti vertinamas ir ugdomas remiantis lygiateisiškumo bei socialinio teisingumo principais bei atsižvelgiant į to asmens poreikius. Įtraukusis ugdymas siekia, kad nebūtų apleistų, atskirtų, žeminamų mokinių, kad visi lygiomis galimybėmis būtų įtraukti į ugdymo procesą.
Mums svarbiausia, kaip įtraukiojo ugdymo atveju atrodytų kurčiųjų ugdymas? Nuo 2024 m. rugsėjo įsigalioja įstatymas, kuris įpareigos visas Lietuvos mokyklas priimti vaikus su negalia ir specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Ar kurtieji galės kartu mokytis su kitais mokiniais įprastoje mokykloje? Jei taip, kokios ugdymo aplinkos, kokių priemonių ir išteklių reikia, kaip turėtų būti organizuojamas procesas, kad tai būtų sėkminga, efektyvi, veikianti praktika?
Įtraukusis ugdymas yra orientuotas į mokinių atskirties ir diskriminavimo mažinimą. Jis turėtų apimti ugdymo turinio, pagalbos mokiniui, mokyklai, kitas ugdymo organizavimo sritis.
Įtraukusis ugdymas
Lygios galimybės ir įtrauktis yra vieni svarbiausi švietimo uždavinių užtikrinant kokybišką švietimo prieinamumą visiems, įtraukiant asmenis, turinčius įvairius gebėjimus bei esančius iš įvairių aplinkų.
Įtraukusis ugdymas yra grįstas „mokyklos visiems“ idėja. Įgyvendinant šią ugdymo filosofiją, kiekvienas asmuo turėtų būti vertinamas ir ugdomas remiantis lygiateisiškumo bei socialinio teisingumo principais bei atsižvelgiant į to asmens poreikius. Įtraukusis ugdymas siekia, kad nebūtų apleistų, atskirtų, žeminamų mokinių, kad visi lygiomis galimybėmis būtų įtraukti į ugdymo procesą.
Mums svarbiausia, kaip įtraukiojo ugdymo atveju atrodytų kurčiųjų ugdymas? Nuo 2024 m. rugsėjo įsigalioja įstatymas, kuris įpareigos visas Lietuvos mokyklas priimti vaikus su negalia ir specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Ar kurtieji galės kartu mokytis su kitais mokiniais įprastoje mokykloje? Jei taip, kokios ugdymo aplinkos, kokių priemonių ir išteklių reikia, kaip turėtų būti organizuojamas procesas, kad tai būtų sėkminga, efektyvi, veikianti praktika?
Įtraukusis ugdymas yra orientuotas į mokinių atskirties ir diskriminavimo mažinimą. Jis turėtų apimti ugdymo turinio, pagalbos mokiniui, mokyklai, kitas ugdymo organizavimo sritis.
Pasikalbėkite tarpusavyje ir aptarkite:
- Ar norėtumėte, kad ugdymo procesas būtų organizuojamas įprastoje mokykloje, kuri būtų skirta visiems
- Kaip galėtų atrodyti ugdymosi aplinka, kad būtų užtikrinta jūsų teisė mokytis gestų kalba? Kaip būtų puoselėjama kurčiųjų kultūra ir pripažįstamas kultūrinis identitetas?
- Kaip turėtų vykti komunikacija mokykloje, klasėje?
- Ko reiktų, kad galėtumėte įsitraukti į ugdymo procesą – ne tik į pamokas, bet ir į popamokinę veiklą?
Pasikalbėkite tarpusavyje ir aptarkite:
- Ar norėtumėte, kad ugdymo procesas būtų organizuojamas įprastoje mokykloje, kuri būtų skirta visiems
- Kaip galėtų atrodyti ugdymosi aplinka, kad būtų užtikrinta jūsų teisė mokytis gestų kalba? Kaip būtų puoselėjama kurčiųjų kultūra ir pripažįstamas kultūrinis identitetas?
- Kaip turėtų vykti komunikacija mokykloje, klasėje?
- Ko reiktų, kad galėtumėte įsitraukti į ugdymo procesą – ne tik į pamokas, bet ir į popamokinę veiklą?
Įtraukusis ugdymas
Lygios galimybės ir įtrauktis yra vieni svarbiausi švietimo uždavinių užtikrinant kokybišką švietimo prieinamumą visiems, įtraukiant asmenis, turinčius įvairius gebėjimus bei esančius iš įvairių aplinkų.
Įtraukusis ugdymas yra grįstas „mokyklos visiems“ idėja. Įgyvendinant šią ugdymo filosofiją, kiekvienas asmuo turėtų būti vertinamas ir ugdomas remiantis lygiateisiškumo bei socialinio teisingumo principais bei atsižvelgiant į to asmens poreikius. Įtraukusis ugdymas siekia, kad nebūtų apleistų, atskirtų, žeminamų mokinių, kad visi lygiomis galimybėmis būtų įtraukti į ugdymo procesą.
Mums svarbiausia, kaip įtraukiojo ugdymo atveju atrodytų kurčiųjų ugdymas? Nuo 2024 m. rugsėjo įsigalioja įstatymas, kuris įpareigos visas Lietuvos mokyklas priimti vaikus su negalia ir specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Ar kurtieji galės kartu mokytis su kitais mokiniais įprastoje mokykloje? Jei taip, kokios ugdymo aplinkos, kokių priemonių ir išteklių reikia, kaip turėtų būti organizuojamas procesas, kad tai būtų sėkminga, efektyvi, veikianti praktika?
Įtraukusis ugdymas yra orientuotas į mokinių atskirties ir diskriminavimo mažinimą. Jis turėtų apimti ugdymo turinio, pagalbos mokiniui, mokyklai, kitas ugdymo organizavimo sritis.
Pasikalbėkite tarpusavyje ir aptarkite:
- Ar norėtumėte, kad ugdymo procesas būtų organizuojamas įprastoje mokykloje, kuri būtų skirta visiems
- Kaip galėtų atrodyti ugdymosi aplinka, kad būtų užtikrinta jūsų teisė mokytis gestų kalba? Kaip būtų puoselėjama kurčiųjų kultūra ir pripažįstamas kultūrinis identitetas?
- Kaip turėtų vykti komunikacija mokykloje, klasėje?
- Ko reiktų, kad galėtumėte įsitraukti į ugdymo procesą – ne tik į pamokas, bet ir į popamokinę veiklą?
