Peržiūrėkite LGK tekstą apie gestų tvarką sakinyje ir atsakykite į pateiktus klausimus:
- Išvardinkite ir pristatykite, kokie gestų tvarkos modeliai, būdingi LGK, buvo paminėti?
- Kaip polisintetinių veiksmažodžių vartojimo specifika lemia objekto vietą sakinyje?
- Nors LGK tekste nebus pasakyta, bet žiūrėdami pasvarstykite, kodėl klausiamieji gestai eina sakinio gale?
- Pagalvokite ir pasakykite, kokie dar galimi gestų tvarkos modeliai nebuvo aptarti tekste?
Peržiūrėkite LGK tekstą apie gestų tvarką sakinyje ir atsakykite į pateiktus klausimus:
- Išvardinkite ir pristatykite, kokie gestų tvarkos modeliai, būdingi LGK, buvo paminėti?
- Kaip polisintetinių veiksmažodžių vartojimo specifika lemia objekto vietą sakinyje?
- Nors LGK tekste nebus pasakyta, bet žiūrėdami pasvarstykite, kodėl klausiamieji gestai eina sakinio gale?
- Pagalvokite ir pasakykite, kokie dar galimi gestų tvarkos modeliai nebuvo aptarti tekste?
Žodžių tvarka sakinyje įvairiose kalbose yra labai skirtinga. Kai kurių kalbų žodžių tvarka sakinyje yra griežta, kai kuriose – laisva, t.y. sakinio reikšmei nesvarbu, kokia tvarka žodžiai sudėlioti. Dabar kartu apžvelgsime, kokie sakinių tvarkos modeliai būdingi lietuvių gestų kalbai.
Nusakant žodžių tvarką kalboje dažniausiai pradedama nuo to, kokia tvarka sakinyje išsidėsto subjektas (S), veiksmažodis (V) ir objektas (O). Lietuvių kalbos pagrindinis modelis yra SVO, pavyzdžiui, Aš paėmiau obuolį. Tačiau gali būti ir kitoks žodžių tvarkos modelis, pavyzdžiui, kai objektas sakinyje yra iškeliamas į priekį - Obuolį aš paėmiau.
LGK žodžių tvarka dar nėra gerai ištirta, tačiau diskutuojama, kad dažniausiai pasitaikantis modelis yra SOV, pavyzdžiui:
SUBJEKTAS – OBJEKTAS – VEIKSMAŽODIS
- MAMA KNYGA SKAITYTI.
„Mama skaito knygą.“
- AŠ AUTOBUSAS LAUKTI-ilgai.
„Aš ilgai laukiau autobuso.“
- ROD-k OBUOLYS PR-Y- paimti obuolį.
„Jis paėmė obuolį.“
Lyginant su lietuvių kalba, atvirkštinę žodžių tvarką gestų kalbos sakinyje lemia polisintetinių veiksmažodžių specifika: juos sudaro proforma, kuri turi reikšmę. Todėl pirmiausia būtina parodyti daiktavardį, o vėliau veiksmažodį (lietuvių kalboje veiksmažodis eina pirmiau). Dėl to gestų kalba negalima pirma parodyti veiksmažodžį, o paskui daiktavardį, pavyzdžiui, neišeina rodyti veiksmažodį PR-Y- paimti obuolį, o paskui gestą OBUOLYS. Gestų kalba pirma turime rodyti OBUOLYS, paskui polisintetinį gestą PR-Y-paimti obuolį. Kadangi LGK polisintetiniai veiksmažodžiai yra labai dažni, toks gestų tvarkos modelis laikomas vyraujančiu.
Lietuvių gestų kalba nuo lietuvių kalbos skiriasi ne tik veiksmažodžio ir objekto vieta sakinyje, bet yra ir kitų skirtumų. Juos aptarsime.
- Gestų kalboje prielinksniai, kaip ir veiksmažodžiai, dažniausiai eina po daiktavardžio. Pastebima, kad LGK prielinksnių vartojama daug mažiau negu lietuvių kalboje: PAS, SU/KARTU. PRIEŠ ir PO (laiko reikšmė), IKI, DĖL, DĖKA. Visi jie rodomi po daiktavardžio, pavyzdžiui: 2-MĖNESIAI PRIEŠ (prieš du mėnesius), GYVENTI MOČIUTĖ PAS (gyveno pas močiutę), MAMA SU (su mama), 200 EURAS IKI (iki 200 eurų).
- Klausiamasis gestas LGK dažniausiai rodomas klausimo pabaigoje, pavyzdžiui:
SAKINIO/KLAUSIMO TEMA – KLAUSIAMASIS ŽODIS
- RYTOJ SUSITIKTI KELINTĄ-VALANDĄ
„Kelintą valandą rytoj susitinkame?“
- TU MAŠINA SPALVA KOKS
„Kokios spalvos tavo mašina?“
- TU NAMO KODĖL-NE
„Kodėl neini namo?“
Vis dėlto, tai nėra griežtas modelis, kad klausiamasis gestas privalo būti rodomas sakinio pabaigoje. Kartais klausiamasis gestas yra parodomas prieš daiktavardį arba prieš veiksmažodį, ypač kai vartojami trumpi klausimai, pavyzdžiui, KAIP GYVENI, KUR GYVENI, KADA ATEITI.
- Įvardinės reikšmės rodomasis gestas sakinyje gali būti vartojamas trejopai: sakinio pradžioje, pabaigoje ir abiejose pozicijose iškart, pavyzdžiui:
ROD-k MANO BROLIS
MANO BROLIS ROD-k
ROD-k MANO BROLIS ROD-k
„Tai mano brolis.“
- Būdvardis LGK dažnai eina po daiktavardžio, pavyzdžiui, VYRAS AUKŠTAS. Panašiai kaip veiksmažodžiai, būdvardžiai gali eiti prieš daiktavardį, jeigu jų lūpų judesys atitinka lietuviško žodžio pradžią, pavyzdžiui, SVARBUS DOKUMENTAS. Tačiau net ir tokie būdvardžiai, įgavę papildomą intensyvumo reikšmę, atsiduria po daiktavardžio, pavyzdžiui: DOKUMENTAS SVARBUS-labai.
- Neiginys LGK eina po neigiamo gesto, pavyzdžiui JIS KURČIAS NE.
Kaip matome, LGK gestų tvarka sakinyje labai dažnai skiriasi nuo lietuvių kalbos tvarkos. Kiti LGK gestų tvarkos modeliai yra arba laisvi, arba nesiskiria nuo lietuvių kalbos, arba dar nėra nustatyti.
Žodžių tvarka sakinyje įvairiose kalbose yra labai skirtinga. Kai kurių kalbų žodžių tvarka sakinyje yra griežta, kai kuriose – laisva, t.y. sakinio reikšmei nesvarbu, kokia tvarka žodžiai sudėlioti. Dabar kartu apžvelgsime, kokie sakinių tvarkos modeliai būdingi lietuvių gestų kalbai.
Nusakant žodžių tvarką kalboje dažniausiai pradedama nuo to, kokia tvarka sakinyje išsidėsto subjektas (S), veiksmažodis (V) ir objektas (O). Lietuvių kalbos pagrindinis modelis yra SVO, pavyzdžiui, Aš paėmiau obuolį. Tačiau gali būti ir kitoks žodžių tvarkos modelis, pavyzdžiui, kai objektas sakinyje yra iškeliamas į priekį - Obuolį aš paėmiau.
LGK žodžių tvarka dar nėra gerai ištirta, tačiau diskutuojama, kad dažniausiai pasitaikantis modelis yra SOV, pavyzdžiui:
SUBJEKTAS – OBJEKTAS – VEIKSMAŽODIS
- MAMA KNYGA SKAITYTI.
„Mama skaito knygą.“
- AŠ AUTOBUSAS LAUKTI-ilgai.
„Aš ilgai laukiau autobuso.“
- ROD-k OBUOLYS PR-Y- paimti obuolį.
„Jis paėmė obuolį.“
Lyginant su lietuvių kalba, atvirkštinę žodžių tvarką gestų kalbos sakinyje lemia polisintetinių veiksmažodžių specifika: juos sudaro proforma, kuri turi reikšmę. Todėl pirmiausia būtina parodyti daiktavardį, o vėliau veiksmažodį (lietuvių kalboje veiksmažodis eina pirmiau). Dėl to gestų kalba negalima pirma parodyti veiksmažodžį, o paskui daiktavardį, pavyzdžiui, neišeina rodyti veiksmažodį PR-Y- paimti obuolį, o paskui gestą OBUOLYS. Gestų kalba pirma turime rodyti OBUOLYS, paskui polisintetinį gestą PR-Y-paimti obuolį. Kadangi LGK polisintetiniai veiksmažodžiai yra labai dažni, toks gestų tvarkos modelis laikomas vyraujančiu.
Lietuvių gestų kalba nuo lietuvių kalbos skiriasi ne tik veiksmažodžio ir objekto vieta sakinyje, bet yra ir kitų skirtumų. Juos aptarsime.
- Gestų kalboje prielinksniai, kaip ir veiksmažodžiai, dažniausiai eina po daiktavardžio. Pastebima, kad LGK prielinksnių vartojama daug mažiau negu lietuvių kalboje: PAS, SU/KARTU. PRIEŠ ir PO (laiko reikšmė), IKI, DĖL, DĖKA. Visi jie rodomi po daiktavardžio, pavyzdžiui: 2-MĖNESIAI PRIEŠ (prieš du mėnesius), GYVENTI MOČIUTĖ PAS (gyveno pas močiutę), MAMA SU (su mama), 200 EURAS IKI (iki 200 eurų).
- Klausiamasis gestas LGK dažniausiai rodomas klausimo pabaigoje, pavyzdžiui:
SAKINIO/KLAUSIMO TEMA – KLAUSIAMASIS ŽODIS
- RYTOJ SUSITIKTI KELINTĄ-VALANDĄ
„Kelintą valandą rytoj susitinkame?“
- TU MAŠINA SPALVA KOKS
„Kokios spalvos tavo mašina?“
- TU NAMO KODĖL-NE
„Kodėl neini namo?“
Vis dėlto, tai nėra griežtas modelis, kad klausiamasis gestas privalo būti rodomas sakinio pabaigoje. Kartais klausiamasis gestas yra parodomas prieš daiktavardį arba prieš veiksmažodį, ypač kai vartojami trumpi klausimai, pavyzdžiui, KAIP GYVENI, KUR GYVENI, KADA ATEITI.
- Įvardinės reikšmės rodomasis gestas sakinyje gali būti vartojamas trejopai: sakinio pradžioje, pabaigoje ir abiejose pozicijose iškart, pavyzdžiui:
ROD-k MANO BROLIS
MANO BROLIS ROD-k
ROD-k MANO BROLIS ROD-k
„Tai mano brolis.“
- Būdvardis LGK dažnai eina po daiktavardžio, pavyzdžiui, VYRAS AUKŠTAS. Panašiai kaip veiksmažodžiai, būdvardžiai gali eiti prieš daiktavardį, jeigu jų lūpų judesys atitinka lietuviško žodžio pradžią, pavyzdžiui, SVARBUS DOKUMENTAS. Tačiau net ir tokie būdvardžiai, įgavę papildomą intensyvumo reikšmę, atsiduria po daiktavardžio, pavyzdžiui: DOKUMENTAS SVARBUS-labai.
- Neiginys LGK eina po neigiamo gesto, pavyzdžiui JIS KURČIAS NE.
Kaip matome, LGK gestų tvarka sakinyje labai dažnai skiriasi nuo lietuvių kalbos tvarkos. Kiti LGK gestų tvarkos modeliai yra arba laisvi, arba nesiskiria nuo lietuvių kalbos, arba dar nėra nustatyti.
Peržiūrėkite LGK tekstą apie gestų tvarką sakinyje ir atsakykite į pateiktus klausimus:
- Išvardinkite ir pristatykite, kokie gestų tvarkos modeliai, būdingi LGK, buvo paminėti?
- Kaip polisintetinių veiksmažodžių vartojimo specifika lemia objekto vietą sakinyje?
- Nors LGK tekste nebus pasakyta, bet žiūrėdami pasvarstykite, kodėl klausiamieji gestai eina sakinio gale?
- Pagalvokite ir pasakykite, kokie dar galimi gestų tvarkos modeliai nebuvo aptarti tekste?
Žodžių tvarka sakinyje įvairiose kalbose yra labai skirtinga. Kai kurių kalbų žodžių tvarka sakinyje yra griežta, kai kuriose – laisva, t.y. sakinio reikšmei nesvarbu, kokia tvarka žodžiai sudėlioti. Dabar kartu apžvelgsime, kokie sakinių tvarkos modeliai būdingi lietuvių gestų kalbai.
Nusakant žodžių tvarką kalboje dažniausiai pradedama nuo to, kokia tvarka sakinyje išsidėsto subjektas (S), veiksmažodis (V) ir objektas (O). Lietuvių kalbos pagrindinis modelis yra SVO, pavyzdžiui, Aš paėmiau obuolį. Tačiau gali būti ir kitoks žodžių tvarkos modelis, pavyzdžiui, kai objektas sakinyje yra iškeliamas į priekį - Obuolį aš paėmiau.
LGK žodžių tvarka dar nėra gerai ištirta, tačiau diskutuojama, kad dažniausiai pasitaikantis modelis yra SOV, pavyzdžiui:
SUBJEKTAS – OBJEKTAS – VEIKSMAŽODIS
- MAMA KNYGA SKAITYTI.
„Mama skaito knygą.“
- AŠ AUTOBUSAS LAUKTI-ilgai.
„Aš ilgai laukiau autobuso.“
- ROD-k OBUOLYS PR-Y- paimti obuolį.
„Jis paėmė obuolį.“
Lyginant su lietuvių kalba, atvirkštinę žodžių tvarką gestų kalbos sakinyje lemia polisintetinių veiksmažodžių specifika: juos sudaro proforma, kuri turi reikšmę. Todėl pirmiausia būtina parodyti daiktavardį, o vėliau veiksmažodį (lietuvių kalboje veiksmažodis eina pirmiau). Dėl to gestų kalba negalima pirma parodyti veiksmažodžį, o paskui daiktavardį, pavyzdžiui, neišeina rodyti veiksmažodį PR-Y- paimti obuolį, o paskui gestą OBUOLYS. Gestų kalba pirma turime rodyti OBUOLYS, paskui polisintetinį gestą PR-Y-paimti obuolį. Kadangi LGK polisintetiniai veiksmažodžiai yra labai dažni, toks gestų tvarkos modelis laikomas vyraujančiu.
Lietuvių gestų kalba nuo lietuvių kalbos skiriasi ne tik veiksmažodžio ir objekto vieta sakinyje, bet yra ir kitų skirtumų. Juos aptarsime.
- Gestų kalboje prielinksniai, kaip ir veiksmažodžiai, dažniausiai eina po daiktavardžio. Pastebima, kad LGK prielinksnių vartojama daug mažiau negu lietuvių kalboje: PAS, SU/KARTU. PRIEŠ ir PO (laiko reikšmė), IKI, DĖL, DĖKA. Visi jie rodomi po daiktavardžio, pavyzdžiui: 2-MĖNESIAI PRIEŠ (prieš du mėnesius), GYVENTI MOČIUTĖ PAS (gyveno pas močiutę), MAMA SU (su mama), 200 EURAS IKI (iki 200 eurų).
- Klausiamasis gestas LGK dažniausiai rodomas klausimo pabaigoje, pavyzdžiui:
SAKINIO/KLAUSIMO TEMA – KLAUSIAMASIS ŽODIS
- RYTOJ SUSITIKTI KELINTĄ-VALANDĄ
„Kelintą valandą rytoj susitinkame?“
- TU MAŠINA SPALVA KOKS
„Kokios spalvos tavo mašina?“
- TU NAMO KODĖL-NE
„Kodėl neini namo?“
Vis dėlto, tai nėra griežtas modelis, kad klausiamasis gestas privalo būti rodomas sakinio pabaigoje. Kartais klausiamasis gestas yra parodomas prieš daiktavardį arba prieš veiksmažodį, ypač kai vartojami trumpi klausimai, pavyzdžiui, KAIP GYVENI, KUR GYVENI, KADA ATEITI.
- Įvardinės reikšmės rodomasis gestas sakinyje gali būti vartojamas trejopai: sakinio pradžioje, pabaigoje ir abiejose pozicijose iškart, pavyzdžiui:
ROD-k MANO BROLIS
MANO BROLIS ROD-k
ROD-k MANO BROLIS ROD-k
„Tai mano brolis.“
- Būdvardis LGK dažnai eina po daiktavardžio, pavyzdžiui, VYRAS AUKŠTAS. Panašiai kaip veiksmažodžiai, būdvardžiai gali eiti prieš daiktavardį, jeigu jų lūpų judesys atitinka lietuviško žodžio pradžią, pavyzdžiui, SVARBUS DOKUMENTAS. Tačiau net ir tokie būdvardžiai, įgavę papildomą intensyvumo reikšmę, atsiduria po daiktavardžio, pavyzdžiui: DOKUMENTAS SVARBUS-labai.
- Neiginys LGK eina po neigiamo gesto, pavyzdžiui JIS KURČIAS NE.
Kaip matome, LGK gestų tvarka sakinyje labai dažnai skiriasi nuo lietuvių kalbos tvarkos. Kiti LGK gestų tvarkos modeliai yra arba laisvi, arba nesiskiria nuo lietuvių kalbos, arba dar nėra nustatyti.
