Jūs jau žinote, kad gestų kalboje gestai neturi linksnių (galūnių) ar giminės. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje norint pasakyti, kad stiklinė yra karšta, negali sakyti KARŠTAS STIKLINĖ – reikia derinti giminę, t. y. prie daiktavardžio „stiklinė“, kuris yra moteriškosios giminės, reikia priderinti moteriškoios giminės būdvardį „karšta“. O gestų kalba pasakius „karšta stiklinė“ nėra aišku, ar stiklinė yra moteriškosios ar vyriškosios giminės, todėl ir būdvardis „karšta“ niekaip nėra derinamas.
Tačiau jei norime palyginti, kad „stiklinė yra karšta“, o „puodelis šaltas“, turime būdvardį derinti erdvėje, kad nesumaišytume savybių – kas yra karštas, o kas šaltas. Taigi erdvėje būdvardį „karštas“ derinsime prie stiklinės pasisukdami prie stiklinės arba parodydami pirštu į stiklinės pusę, atitinkamai ir su puodeliu.
O kaip su veiksmažodžiais, ar jie irgi derinami prie daiktavardžio? Panagrinėkime atvejį su kryptimi kaitomais veiksmažodžiais, ypač kai yra keli daiktavardžiai. Pavyzdžiui, jūs norite pasakyti, kad turite daug draugų ir jiems visiems išsiųsite pakvietimus į savo gimtadienį. Kaip pasakyti tai gramatiškai taisyklingai gestų kalba? Gramatiškai netaisyklingas sakinys, besiremiantis lietuvių kalbos sintakse, būtų toks: AŠ TURĖTI DAUG DRAUGAS. VISI SIŲSTI KVIETIMAS MANO GIMTADIENIS. Pagalvokite, kaip taisyklingai turėtų atrodyti sakinys lietuvių gestų kalba?
Taigi, referencijos lauką – erdvę priešais save reikia pažymėti DRAUGAI JIS-rod-dgs. keliose vietose ir jiems „išsiųsti“ pakvietimą: kartojant SIŲSTI derinant prie kiekvieno pažymėto taško arba vartojant daugiaskaitinę veiksmažodžio formą IŠSIŲSTI-dgs. Tęsiant toliau mintį – norite pasakyti, kad visi atėjo arba vieni atėjo, o kiti neatėjo – veiksmažodis kartojamas kiekvieną kartą vis iš kito referencijos taško. Kaip pasakytumėte sakinį: NĖ VIENAS NEATĖJO? Kaip būtų derinamas veiksmažodis? Toks veiksmažodžio kaitymas erdvėje, kuomet yra daug referentų, vadinamas veiksmažodžio daugiskaita.
O jei veiksmažodis nekaitomas kryptimi? Pavyzdžiui, BAIGTI, DIRBTI, MOKYTIS, GALĖTI? Tokiu atveju jis kartojamas erdvėje šiek tiek skirtingose vietose pagal referentus – pasisukant, pasilenkiant ir kiekvieną kartą jį pakartojant. Pavyzdžiui, „mano visi draugai baigė universitetus“.
Jūs jau žinote, kad gestų kalboje gestai neturi linksnių (galūnių) ar giminės. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje norint pasakyti, kad stiklinė yra karšta, negali sakyti KARŠTAS STIKLINĖ – reikia derinti giminę, t. y. prie daiktavardžio „stiklinė“, kuris yra moteriškosios giminės, reikia priderinti moteriškoios giminės būdvardį „karšta“. O gestų kalba pasakius „karšta stiklinė“ nėra aišku, ar stiklinė yra moteriškosios ar vyriškosios giminės, todėl ir būdvardis „karšta“ niekaip nėra derinamas.
Tačiau jei norime palyginti, kad „stiklinė yra karšta“, o „puodelis šaltas“, turime būdvardį derinti erdvėje, kad nesumaišytume savybių – kas yra karštas, o kas šaltas. Taigi erdvėje būdvardį „karštas“ derinsime prie stiklinės pasisukdami prie stiklinės arba parodydami pirštu į stiklinės pusę, atitinkamai ir su puodeliu.
O kaip su veiksmažodžiais, ar jie irgi derinami prie daiktavardžio? Panagrinėkime atvejį su kryptimi kaitomais veiksmažodžiais, ypač kai yra keli daiktavardžiai. Pavyzdžiui, jūs norite pasakyti, kad turite daug draugų ir jiems visiems išsiųsite pakvietimus į savo gimtadienį. Kaip pasakyti tai gramatiškai taisyklingai gestų kalba? Gramatiškai netaisyklingas sakinys, besiremiantis lietuvių kalbos sintakse, būtų toks: AŠ TURĖTI DAUG DRAUGAS. VISI SIŲSTI KVIETIMAS MANO GIMTADIENIS. Pagalvokite, kaip taisyklingai turėtų atrodyti sakinys lietuvių gestų kalba?
Taigi, referencijos lauką – erdvę priešais save reikia pažymėti DRAUGAI JIS-rod-dgs. keliose vietose ir jiems „išsiųsti“ pakvietimą: kartojant SIŲSTI derinant prie kiekvieno pažymėto taško arba vartojant daugiaskaitinę veiksmažodžio formą IŠSIŲSTI-dgs. Tęsiant toliau mintį – norite pasakyti, kad visi atėjo arba vieni atėjo, o kiti neatėjo – veiksmažodis kartojamas kiekvieną kartą vis iš kito referencijos taško. Kaip pasakytumėte sakinį: NĖ VIENAS NEATĖJO? Kaip būtų derinamas veiksmažodis? Toks veiksmažodžio kaitymas erdvėje, kuomet yra daug referentų, vadinamas veiksmažodžio daugiskaita.
O jei veiksmažodis nekaitomas kryptimi? Pavyzdžiui, BAIGTI, DIRBTI, MOKYTIS, GALĖTI? Tokiu atveju jis kartojamas erdvėje šiek tiek skirtingose vietose pagal referentus – pasisukant, pasilenkiant ir kiekvieną kartą jį pakartojant. Pavyzdžiui, „mano visi draugai baigė universitetus“.
Pažiūrėkite A dalies 1 ir 2 filmukus ir:
- suraskite veiksmažodžio derinimo erdvėje atvejus ir nurodykite derinamą veiksmažodį (jis gali būti kaitomas ir nekaitomas erdvėje);
- su mokytojo pagalba šiuos atvejus užrašykite lietuvių kalba;
- sugalvokite keletą savo pavyzdžių su veiksmažodžių derinimu, daugiskaitos raiška.
Pažiūrėkite A dalies 1 ir 2 filmukus ir:
- suraskite veiksmažodžio derinimo erdvėje atvejus ir nurodykite derinamą veiksmažodį (jis gali būti kaitomas ir nekaitomas erdvėje);
- su mokytojo pagalba šiuos atvejus užrašykite lietuvių kalba;
- sugalvokite keletą savo pavyzdžių su veiksmažodžių derinimu, daugiskaitos raiška.
Jūs jau žinote, kad gestų kalboje gestai neturi linksnių (galūnių) ar giminės. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje norint pasakyti, kad stiklinė yra karšta, negali sakyti KARŠTAS STIKLINĖ – reikia derinti giminę, t. y. prie daiktavardžio „stiklinė“, kuris yra moteriškosios giminės, reikia priderinti moteriškoios giminės būdvardį „karšta“. O gestų kalba pasakius „karšta stiklinė“ nėra aišku, ar stiklinė yra moteriškosios ar vyriškosios giminės, todėl ir būdvardis „karšta“ niekaip nėra derinamas.
Tačiau jei norime palyginti, kad „stiklinė yra karšta“, o „puodelis šaltas“, turime būdvardį derinti erdvėje, kad nesumaišytume savybių – kas yra karštas, o kas šaltas. Taigi erdvėje būdvardį „karštas“ derinsime prie stiklinės pasisukdami prie stiklinės arba parodydami pirštu į stiklinės pusę, atitinkamai ir su puodeliu.
O kaip su veiksmažodžiais, ar jie irgi derinami prie daiktavardžio? Panagrinėkime atvejį su kryptimi kaitomais veiksmažodžiais, ypač kai yra keli daiktavardžiai. Pavyzdžiui, jūs norite pasakyti, kad turite daug draugų ir jiems visiems išsiųsite pakvietimus į savo gimtadienį. Kaip pasakyti tai gramatiškai taisyklingai gestų kalba? Gramatiškai netaisyklingas sakinys, besiremiantis lietuvių kalbos sintakse, būtų toks: AŠ TURĖTI DAUG DRAUGAS. VISI SIŲSTI KVIETIMAS MANO GIMTADIENIS. Pagalvokite, kaip taisyklingai turėtų atrodyti sakinys lietuvių gestų kalba?
Taigi, referencijos lauką – erdvę priešais save reikia pažymėti DRAUGAI JIS-rod-dgs. keliose vietose ir jiems „išsiųsti“ pakvietimą: kartojant SIŲSTI derinant prie kiekvieno pažymėto taško arba vartojant daugiaskaitinę veiksmažodžio formą IŠSIŲSTI-dgs. Tęsiant toliau mintį – norite pasakyti, kad visi atėjo arba vieni atėjo, o kiti neatėjo – veiksmažodis kartojamas kiekvieną kartą vis iš kito referencijos taško. Kaip pasakytumėte sakinį: NĖ VIENAS NEATĖJO? Kaip būtų derinamas veiksmažodis? Toks veiksmažodžio kaitymas erdvėje, kuomet yra daug referentų, vadinamas veiksmažodžio daugiskaita.
O jei veiksmažodis nekaitomas kryptimi? Pavyzdžiui, BAIGTI, DIRBTI, MOKYTIS, GALĖTI? Tokiu atveju jis kartojamas erdvėje šiek tiek skirtingose vietose pagal referentus – pasisukant, pasilenkiant ir kiekvieną kartą jį pakartojant. Pavyzdžiui, „mano visi draugai baigė universitetus“.
Pažiūrėkite A dalies 1 ir 2 filmukus ir:
- suraskite veiksmažodžio derinimo erdvėje atvejus ir nurodykite derinamą veiksmažodį (jis gali būti kaitomas ir nekaitomas erdvėje);
- su mokytojo pagalba šiuos atvejus užrašykite lietuvių kalba;
- sugalvokite keletą savo pavyzdžių su veiksmažodžių derinimu, daugiskaitos raiška.
