Dar 1940 m. žurnale „Mūsų kurtieji-nebyliai“ buvo rašoma, kad kurtieji užsiima staliaus veikla, taiso vežimų ratus, pina krepšius ar moka megzti, kadangi dauguma kurčiųjų gyveno kaimuose, vienkiemiuose.
Dar iki 1952 m. surengto I kurčiųjų-nebylių draugijos (taip anuo metu vadinosi kurčiųjų draugijos pirmtakė) suvažiavimo konstatuota, kad darbu buvo aprūpinta labai mažai kurčiųjų, tik kiek daugiau nei 200. Todėl 1952 m. pradėtas kurti Vilniaus gamybos mokymo kombinatas, o po metų, 1953 m. įsteigtas toks pats kombinatas ir Kaune. Jo svarbiausias tikslas buvo surasti ir įdarbinti kuo daugiau kurčiųjų. Juose buvo įrengti siuvimo, batsiuvių, dažytojų cechai, Kaune dar veikė ir trikotažo bei audimo cechai.
Daugėjant darbuotojų skaičiui, teko spręsti ir jų apgyvendinimo problemą, kadangi darbuotojai į Vilnių ir Kauną suvažiuodavo iš įvairių kaimų. Didėjant kombinatų gaminamai produkcijai, 1956-1960 m. būstus gavo jau 80 darbuotojų, o dar vėliau, 1964-1968 m. kurčiųjų draugijos bendrabučiuose tuo metu buvo apgyvendinti 282 darbuotojai.
Dar 1940 m. žurnale „Mūsų kurtieji-nebyliai“ buvo rašoma, kad kurtieji užsiima staliaus veikla, taiso vežimų ratus, pina krepšius ar moka megzti, kadangi dauguma kurčiųjų gyveno kaimuose, vienkiemiuose.
Dar iki 1952 m. surengto I kurčiųjų-nebylių draugijos (taip anuo metu vadinosi kurčiųjų draugijos pirmtakė) suvažiavimo konstatuota, kad darbu buvo aprūpinta labai mažai kurčiųjų, tik kiek daugiau nei 200. Todėl 1952 m. pradėtas kurti Vilniaus gamybos mokymo kombinatas, o po metų, 1953 m. įsteigtas toks pats kombinatas ir Kaune. Jo svarbiausias tikslas buvo surasti ir įdarbinti kuo daugiau kurčiųjų. Juose buvo įrengti siuvimo, batsiuvių, dažytojų cechai, Kaune dar veikė ir trikotažo bei audimo cechai.
Daugėjant darbuotojų skaičiui, teko spręsti ir jų apgyvendinimo problemą, kadangi darbuotojai į Vilnių ir Kauną suvažiuodavo iš įvairių kaimų. Didėjant kombinatų gaminamai produkcijai, 1956-1960 m. būstus gavo jau 80 darbuotojų, o dar vėliau, 1964-1968 m. kurčiųjų draugijos bendrabučiuose tuo metu buvo apgyvendinti 282 darbuotojai.
1961 m. LKD centro valdyba pateikė LR Ministrų tarybai siūlymą, kuris buvo patvirtintas nutarimu, įpareigojant pramonės ir statybos įmones priimti į darbą ir suteikti gyvenamąją vietą kurčiųjų mokyklas baigusiems specialistams. Taip pat šis nutarimas įpareigojo įmonių vadovus, ten, kur dirbo ne mažiau kaip 20 kurčiųjų darbuotojų grupė, įsteigti instruktorių – vertėjų etatus. Taip po truputį atsirado vertimo paslaugos, ne tik darbovietėje, bet ir sveikatos priežiūros įstaigose, teismuose. Be abejo, vertimas, paslaugų prieinamumas bei jų įvairovė tada gerokai skyrėsi nuo šiandien.
Apibendrinant galima teigti, kad LKD dėka pradėtos kurti darbo vietos kurtiesiems – kombinatai, kitos įmonės, fabrikai. Pradėję dirbti Vilniuje ar Kaune kurtieji galėjo tapti savarankiškais, lygiavertiškais visuomenės nariais – jie galėjo įgyti profesiją, įsidarbinti, gauti būstą.
1961 m. LKD centro valdyba pateikė LR Ministrų tarybai siūlymą, kuris buvo patvirtintas nutarimu, įpareigojant pramonės ir statybos įmones priimti į darbą ir suteikti gyvenamąją vietą kurčiųjų mokyklas baigusiems specialistams. Taip pat šis nutarimas įpareigojo įmonių vadovus, ten, kur dirbo ne mažiau kaip 20 kurčiųjų darbuotojų grupė, įsteigti instruktorių – vertėjų etatus. Taip po truputį atsirado vertimo paslaugos, ne tik darbovietėje, bet ir sveikatos priežiūros įstaigose, teismuose. Be abejo, vertimas, paslaugų prieinamumas bei jų įvairovė tada gerokai skyrėsi nuo šiandien.
Apibendrinant galima teigti, kad LKD dėka pradėtos kurti darbo vietos kurtiesiems – kombinatai, kitos įmonės, fabrikai. Pradėję dirbti Vilniuje ar Kaune kurtieji galėjo tapti savarankiškais, lygiavertiškais visuomenės nariais – jie galėjo įgyti profesiją, įsidarbinti, gauti būstą.
Dar 1940 m. žurnale „Mūsų kurtieji-nebyliai“ buvo rašoma, kad kurtieji užsiima staliaus veikla, taiso vežimų ratus, pina krepšius ar moka megzti, kadangi dauguma kurčiųjų gyveno kaimuose, vienkiemiuose.
Dar iki 1952 m. surengto I kurčiųjų-nebylių draugijos (taip anuo metu vadinosi kurčiųjų draugijos pirmtakė) suvažiavimo konstatuota, kad darbu buvo aprūpinta labai mažai kurčiųjų, tik kiek daugiau nei 200. Todėl 1952 m. pradėtas kurti Vilniaus gamybos mokymo kombinatas, o po metų, 1953 m. įsteigtas toks pats kombinatas ir Kaune. Jo svarbiausias tikslas buvo surasti ir įdarbinti kuo daugiau kurčiųjų. Juose buvo įrengti siuvimo, batsiuvių, dažytojų cechai, Kaune dar veikė ir trikotažo bei audimo cechai.
Daugėjant darbuotojų skaičiui, teko spręsti ir jų apgyvendinimo problemą, kadangi darbuotojai į Vilnių ir Kauną suvažiuodavo iš įvairių kaimų. Didėjant kombinatų gaminamai produkcijai, 1956-1960 m. būstus gavo jau 80 darbuotojų, o dar vėliau, 1964-1968 m. kurčiųjų draugijos bendrabučiuose tuo metu buvo apgyvendinti 282 darbuotojai.
1961 m. LKD centro valdyba pateikė LR Ministrų tarybai siūlymą, kuris buvo patvirtintas nutarimu, įpareigojant pramonės ir statybos įmones priimti į darbą ir suteikti gyvenamąją vietą kurčiųjų mokyklas baigusiems specialistams. Taip pat šis nutarimas įpareigojo įmonių vadovus, ten, kur dirbo ne mažiau kaip 20 kurčiųjų darbuotojų grupė, įsteigti instruktorių – vertėjų etatus. Taip po truputį atsirado vertimo paslaugos, ne tik darbovietėje, bet ir sveikatos priežiūros įstaigose, teismuose. Be abejo, vertimas, paslaugų prieinamumas bei jų įvairovė tada gerokai skyrėsi nuo šiandien.
Apibendrinant galima teigti, kad LKD dėka pradėtos kurti darbo vietos kurtiesiems – kombinatai, kitos įmonės, fabrikai. Pradėję dirbti Vilniuje ar Kaune kurtieji galėjo tapti savarankiškais, lygiavertiškais visuomenės nariais – jie galėjo įgyti profesiją, įsidarbinti, gauti būstą.
Amatų mokykla
Įstaiga, kuri daug kartų keitė savo pavadinimą, kurčiųjų bendruomenėje turi nusistovėjusį pavadinimą – amatų mokykla. Įkurta 1948 m. kaip analogų neturinti TSRS mokykla, pradžioje neturėjusi nieko – jokių planų, programų, mokymo priemonių, specialistų.
Be abejo, tai buvo didelis iššūkis to meto pedagogams, kurių tikslas buvo mokyti kurčiuosius bazinių gebėjimų – skaityti, rašyti ir skaičiuoti bei suteikti specialybę, kad jie galėtų gauti darbo. Pradėta nuo kelių profesijų, batsiuvių ir siuvėjų, kiek vėliau ir stalių. 1950 m. pirmąją laidą sudarė kurtieji 43 absolventai. Įstaiga pradžioje kraustėsi iš vienų patalpų į kitas, keitėsi mokymo struktūra, vadovai, kol galiausiai ji 1958 m. įsikūrė Šilo g., Vilniuje, kur veikla tęsiama iki šiol.
Amatų mokykla
Įstaiga, kuri daug kartų keitė savo pavadinimą, kurčiųjų bendruomenėje turi nusistovėjusį pavadinimą – amatų mokykla. Įkurta 1948 m. kaip analogų neturinti TSRS mokykla, pradžioje neturėjusi nieko – jokių planų, programų, mokymo priemonių, specialistų.
Be abejo, tai buvo didelis iššūkis to meto pedagogams, kurių tikslas buvo mokyti kurčiuosius bazinių gebėjimų – skaityti, rašyti ir skaičiuoti bei suteikti specialybę, kad jie galėtų gauti darbo. Pradėta nuo kelių profesijų, batsiuvių ir siuvėjų, kiek vėliau ir stalių. 1950 m. pirmąją laidą sudarė kurtieji 43 absolventai. Įstaiga pradžioje kraustėsi iš vienų patalpų į kitas, keitėsi mokymo struktūra, vadovai, kol galiausiai ji 1958 m. įsikūrė Šilo g., Vilniuje, kur veikla tęsiama iki šiol.
Nuo pat įkūrimo vienintelėje specializuotoje profesinio mokymo įstaigoje kurtiesiems - Amatų mokykloje - buvo galima įgyti įvairiausių profesijų: avalynės taisytojo, staliaus, tinkuotojo, santechniko, maisto ruošėjo, maketuotojo, baldų apmušėjo, pastatų restauratoriaus, lengvųjų drabužių siuvėjo.
Seniau mokykloje mokėsi iki 200 mokinių, veikė įvairūs būreliai, vyko sportinė veikla. Nuo 7 dešimtmečio įstaiga pradėjo priimti ir kitą negalią turinčius mokinius. Besikeičiant darbo rinkai nuolat yra atnaujinamas ugdymo turinys ir su tuo susijusi profesijų pasiūla. Įstaiga nuolat palaiko ryšius su LKD, bendrija „Pagava“, kurčiųjų centru, kitomis kurčiųjų ir neįgaliųjų ugdymo įstaigomis.
Nuo pat įkūrimo vienintelėje specializuotoje profesinio mokymo įstaigoje kurtiesiems - Amatų mokykloje - buvo galima įgyti įvairiausių profesijų: avalynės taisytojo, staliaus, tinkuotojo, santechniko, maisto ruošėjo, maketuotojo, baldų apmušėjo, pastatų restauratoriaus, lengvųjų drabužių siuvėjo.
Seniau mokykloje mokėsi iki 200 mokinių, veikė įvairūs būreliai, vyko sportinė veikla. Nuo 7 dešimtmečio įstaiga pradėjo priimti ir kitą negalią turinčius mokinius. Besikeičiant darbo rinkai nuolat yra atnaujinamas ugdymo turinys ir su tuo susijusi profesijų pasiūla. Įstaiga nuolat palaiko ryšius su LKD, bendrija „Pagava“, kurčiųjų centru, kitomis kurčiųjų ir neįgaliųjų ugdymo įstaigomis.
Amatų mokykla
Įstaiga, kuri daug kartų keitė savo pavadinimą, kurčiųjų bendruomenėje turi nusistovėjusį pavadinimą – amatų mokykla. Įkurta 1948 m. kaip analogų neturinti TSRS mokykla, pradžioje neturėjusi nieko – jokių planų, programų, mokymo priemonių, specialistų.
Be abejo, tai buvo didelis iššūkis to meto pedagogams, kurių tikslas buvo mokyti kurčiuosius bazinių gebėjimų – skaityti, rašyti ir skaičiuoti bei suteikti specialybę, kad jie galėtų gauti darbo. Pradėta nuo kelių profesijų, batsiuvių ir siuvėjų, kiek vėliau ir stalių. 1950 m. pirmąją laidą sudarė kurtieji 43 absolventai. Įstaiga pradžioje kraustėsi iš vienų patalpų į kitas, keitėsi mokymo struktūra, vadovai, kol galiausiai ji 1958 m. įsikūrė Šilo g., Vilniuje, kur veikla tęsiama iki šiol.
Nuo pat įkūrimo vienintelėje specializuotoje profesinio mokymo įstaigoje kurtiesiems - Amatų mokykloje - buvo galima įgyti įvairiausių profesijų: avalynės taisytojo, staliaus, tinkuotojo, santechniko, maisto ruošėjo, maketuotojo, baldų apmušėjo, pastatų restauratoriaus, lengvųjų drabužių siuvėjo.
Seniau mokykloje mokėsi iki 200 mokinių, veikė įvairūs būreliai, vyko sportinė veikla. Nuo 7 dešimtmečio įstaiga pradėjo priimti ir kitą negalią turinčius mokinius. Besikeičiant darbo rinkai nuolat yra atnaujinamas ugdymo turinys ir su tuo susijusi profesijų pasiūla. Įstaiga nuolat palaiko ryšius su LKD, bendrija „Pagava“, kurčiųjų centru, kitomis kurčiųjų ir neįgaliųjų ugdymo įstaigomis.
Sovietmečiu kurtieji neturėjo galimybių laisvai mokytis institutuose (dabartiniuose universitetuose, kolegijose), technikumuose ar profesinėse mokyklose. Profesijų pasirinkimas buvo ribotas, ir dažniausiai jas buvo galima įgyti tik amatų mokykloje. Tačiau tai nereiškė, kad tarp kurčiųjų nebuvo gabių, smalsių ir šviesaus proto jaunuolių. Jie vėliau rasdavo galimybių savirealizacijai, nors dažniausiai šios galimybės būdavo susijusios su kurčiųjų bendruomene – vadovavimas profesinei sąjungai, kultūros namams, kurčiųjų organizacijoms ar priklausymas jų valdyboms.
Dabar susipažinkime su dviem istorijomis.
Sovietmečiu kurtieji neturėjo galimybių laisvai mokytis institutuose (dabartiniuose universitetuose, kolegijose), technikumuose ar profesinėse mokyklose. Profesijų pasirinkimas buvo ribotas, ir dažniausiai jas buvo galima įgyti tik amatų mokykloje. Tačiau tai nereiškė, kad tarp kurčiųjų nebuvo gabių, smalsių ir šviesaus proto jaunuolių. Jie vėliau rasdavo galimybių savirealizacijai, nors dažniausiai šios galimybės būdavo susijusios su kurčiųjų bendruomene – vadovavimas profesinei sąjungai, kultūros namams, kurčiųjų organizacijoms ar priklausymas jų valdyboms.
Dabar susipažinkime su dviem istorijomis.
Jei kurtieji norėdavo įgyti vidurinį išsilavinimą, jiems tekdavo mokytis vakarinėse mokyklose kartu su girdinčiaisiais. Ilgą laiką kurtieji, norėdami mokytis toliau, susidurdavo su sunkumais. Situacija pasikeitė 2001 m., kuomet pirmoji abiturientų laida Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą.
Susitikime su jos atstovu ir sužinokime daugiau.
Jei kurtieji norėdavo įgyti vidurinį išsilavinimą, jiems tekdavo mokytis vakarinėse mokyklose kartu su girdinčiaisiais. Ilgą laiką kurtieji, norėdami mokytis toliau, susidurdavo su sunkumais. Situacija pasikeitė 2001 m., kuomet pirmoji abiturientų laida Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą.
Susitikime su jos atstovu ir sužinokime daugiau.
Įgiję vidurinį išsilavinimą kurtieji jaunuoliai jau galėjo rinktis studijas aukštosiose mokyklose (kolegijose, universitetuose), nors neretai susidurdavo su klausimais iš universitetų, kolegijų: „Kaip jūs mokysitės?", „Ar jūs gebate rašyti?“, „Kaip mes susikalbėsime?“ ir pan. Kurtieji studentai į visus klausimus atsakė nepasiduodami ir įrodydami, kad kurtieji irgi geba studijuoti.
Susipažinkime su kokiais iššūkiais pradžioje susidūrė pirmieji studentai.
Įgiję vidurinį išsilavinimą kurtieji jaunuoliai jau galėjo rinktis studijas aukštosiose mokyklose (kolegijose, universitetuose), nors neretai susidurdavo su klausimais iš universitetų, kolegijų: „Kaip jūs mokysitės?", „Ar jūs gebate rašyti?“, „Kaip mes susikalbėsime?“ ir pan. Kurtieji studentai į visus klausimus atsakė nepasiduodami ir įrodydami, kad kurtieji irgi geba studijuoti.
Susipažinkime su kokiais iššūkiais pradžioje susidūrė pirmieji studentai.
Kiek vėliau studijų „geografija“ išsiplėtė – kurtieji rinkosi studijas įvairiose aukštosiose mokyklose, ir ne tik Vilniuje. Be abejo, bene vienintelis ir didžiausias studentų poreikis yra vertimo paslaugos. Ir ne tik. Dar labai reikalinga ir konspektuotojo paslauga - dėstytojui kalbant konspektuotojas užrašo informaciją, o kurčiasis stebi gestų kalbos vertėją, pasibaigus paskaitai kurčiasis gali pasiimti konspektus ir mokytis. Konspektuotojo paslauga kurtiesiems Lietuvoje šiuo metu nėra teikiama. Tai yra nemažas apribojimas kurtiesiems. Gal šią problemą po truputį spręs atsirandančios automatinės balso užrašymo tekstu programos?
Kiek vėliau studijų „geografija“ išsiplėtė – kurtieji rinkosi studijas įvairiose aukštosiose mokyklose, ir ne tik Vilniuje. Be abejo, bene vienintelis ir didžiausias studentų poreikis yra vertimo paslaugos. Ir ne tik. Dar labai reikalinga ir konspektuotojo paslauga - dėstytojui kalbant konspektuotojas užrašo informaciją, o kurčiasis stebi gestų kalbos vertėją, pasibaigus paskaitai kurčiasis gali pasiimti konspektus ir mokytis. Konspektuotojo paslauga kurtiesiems Lietuvoje šiuo metu nėra teikiama. Tai yra nemažas apribojimas kurtiesiems. Gal šią problemą po truputį spręs atsirandančios automatinės balso užrašymo tekstu programos?
Jei kurtieji norėdavo įgyti vidurinį išsilavinimą, jiems tekdavo mokytis vakarinėse mokyklose kartu su girdinčiaisiais. Ilgą laiką kurtieji, norėdami mokytis toliau, susidurdavo su sunkumais. Situacija pasikeitė 2001 m., kuomet pirmoji abiturientų laida Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą.
Susitikime su jos atstovu ir sužinokime daugiau.
Įgiję vidurinį išsilavinimą kurtieji jaunuoliai jau galėjo rinktis studijas aukštosiose mokyklose (kolegijose, universitetuose), nors neretai susidurdavo su klausimais iš universitetų, kolegijų: „Kaip jūs mokysitės?", „Ar jūs gebate rašyti?“, „Kaip mes susikalbėsime?“ ir pan. Kurtieji studentai į visus klausimus atsakė nepasiduodami ir įrodydami, kad kurtieji irgi geba studijuoti.
Susipažinkime su kokiais iššūkiais pradžioje susidūrė pirmieji studentai.
Kiek vėliau studijų „geografija“ išsiplėtė – kurtieji rinkosi studijas įvairiose aukštosiose mokyklose, ir ne tik Vilniuje. Be abejo, bene vienintelis ir didžiausias studentų poreikis yra vertimo paslaugos. Ir ne tik. Dar labai reikalinga ir konspektuotojo paslauga - dėstytojui kalbant konspektuotojas užrašo informaciją, o kurčiasis stebi gestų kalbos vertėją, pasibaigus paskaitai kurčiasis gali pasiimti konspektus ir mokytis. Konspektuotojo paslauga kurtiesiems Lietuvoje šiuo metu nėra teikiama. Tai yra nemažas apribojimas kurtiesiems. Gal šią problemą po truputį spręs atsirandančios automatinės balso užrašymo tekstu programos?
