Paauglio pasakojimas
Grįžau namo pavargęs. Nors mokykloje buvau tik trijose pamokose (vyko matematika, lietuvių ir anglų, o kitų pamokų – gestų ir technologijų – nebuvo, nes susirgo mokytojai, tai galėjome eiti namo), tačiau daug laiko praleidau su draugais: važiavome į „Akropolį“, ėjome į kiną, po to į piceriją, dar užsukome į kelias parduotuves... Pervargau nuo žmonių ir bendravimo, nors, aišku, man tai labai patinka – leisti laiką su draugais ne mokykloje, kalbėtis laisvai apie rūpimus klausimus (sportas, treniruotės, meilės problemos ir pan.). Dabar grįžęs namo turėčiau ruošti pamokas (labai daug užduota matematikos ir anglų), tačiau nerealiai tingiu. Žinau, kad tik gaištu laiką ir nervinu tėvus, bet sėdžiu ir maigau televizoriaus pultelį, tempiu laiką, niekaip negaliu susikaupti namų darbams. Dar leidžiu laiką vaizdo pokalbiams su draugais ir taip viskas tęsiasi iki 11 vakaro. Kai tėvai pradės raginti eiti miegoti, aiškinsiu jiems, kad dar nepadariau namų darbų, ir pulsiu jų daryti, tačiau jau taip norėsis miego. Kai tik atsiverčiu knygas ir sąsiuvinius, ima lipti akys... Nekalti nei tėvai, nei mokytojai, žinau, kad pats turiu susiimti, bet negaliu. Kita vertus, dabar galvoju: ketvirtadieniais lankau futbolo treniruotes, bet jau praleidau dvi – į vieną pavėlavau, į kitą tingėjau. Dar kaupiasi neatlikti namų darbai, pažadėjau draugui persiųsti vieno filmo nuorodą, bet ir tai tingiu padaryti. Nežinau, galvoje ir gyvenime vien chaosas, keistai.
Aptarkite šio paauglio problemas. Kiekvienas iš eilės suformuluokite jam gerą patarimą, ką daryti nuo šiandien kitaip. Patarimas negali būti negatyvus, neetiškas. Išrinkite tris geriausius patarimus, į kuriuos atsižvelgęs paauglys jau šiandien galėtų keistis.