A dalis
1 kalbantysis: Labas, ar padarei matematikos namų darbus?
2 kalbantysis: Labas! Taip, vakar padariau, o ką?
1 kalbantysis: O aš dar nepadariau... Gali duoti nusirašyti?
2 kalbantysis: Oi, ne, tikrai. Sėdėjau vakar dvi valandas, kol viską išspendžiau, dar prašiau tėčio padėti dėl vietų, kurių nesupratau. Išspręsk pats.
1 kalbantysis: Ai, tėtis padėjo? Na, tai duok nusirašyti. Nesakysiu mokytojai, kad tėtis padėjo.
2 kalbantysis: Kuo čia dėtas mano tėtis? Jis tik šiek tiek padėjo, paaiškino žodinį uždavinį gestais, ir tiek. Nereikia čia jo kišti.
1 kalbantysis: Na, labai prašau – duok nusirašyti...
2 kalbantysis: Ne, ne, ne. Aš ilgai galvojau, sprendžiau, o tu nori visko dabar ir čia... Rytoj prieš pirmą pamoką ateis tėtis, pasakys, ką jis man padėjo. Gal ir tau išvers tą žodinį uždavinį, jeigu jau nesupranti.
1 kalbantysis: (lieka sutrikęs)
Du klasės draugai kalbasi apie einamuosius reikalus, rūpimus klausimus. Neformalus pokalbis.
Mokytojas po pokalbio prašo įvardyti aplinką (neformali, laisva), situaciją (natūrali, iš anksto neorganizuota), pokalbio dalyvių skaičių, jų santykį vienas kito atžvilgiu (draugiški, neutralūs) ir patį kalbos turinį (kalbama apie...), kalbėjimo toną (mandagus, korektiškas, pagarbus vienas kito atžvilgiu).
1 kalbantysis: Labas, ar padarei matematikos namų darbus?
2 kalbantysis: Labas! Taip, vakar padariau, o ką?
1 kalbantysis: O aš dar nepadariau... Gali duoti nusirašyti?
2 kalbantysis: Oi, ne, tikrai. Sėdėjau vakar dvi valandas, kol viską išspendžiau, dar prašiau tėčio padėti dėl vietų, kurių nesupratau. Išspręsk pats.
1 kalbantysis: Ai, tėtis padėjo? Na, tai duok nusirašyti. Nesakysiu mokytojai, kad tėtis padėjo.
2 kalbantysis: Kuo čia dėtas mano tėtis? Jis tik šiek tiek padėjo, paaiškino žodinį uždavinį gestais, ir tiek. Nereikia čia jo kišti.
1 kalbantysis: Na, labai prašau – duok nusirašyti...
2 kalbantysis: Ne, ne, ne. Aš ilgai galvojau, sprendžiau, o tu nori visko dabar ir čia... Rytoj prieš pirmą pamoką ateis tėtis, pasakys, ką jis man padėjo. Gal ir tau išvers tą žodinį uždavinį, jeigu jau nesupranti.
1 kalbantysis: (lieka sutrikęs)
A dalis
Aptarkite matytą pokalbį remdamiesi lentele: pokalbio pobūdis, aplinka, situacija, pokalbio dalyvių santykis vienas kito atžvilgiu, pokalbio turinys, kalbėjimo tonas.
Du klasės draugai kalbasi apie einamuosius reikalus, rūpimus klausimus. Neformalus pokalbis.
Mokytojas po pokalbio prašo įvardyti aplinką (neformali, laisva), situaciją (natūrali, iš anksto neorganizuota), pokalbio dalyvių skaičių, jų santykį vienas kito atžvilgiu (draugiški, neutralūs) ir patį kalbos turinį (kalbama apie...), kalbėjimo toną (mandagus, korektiškas, pagarbus vienas kito atžvilgiu).
1 kalbantysis: Labas, ar padarei matematikos namų darbus?
2 kalbantysis: Labas! Taip, vakar padariau, o ką?
1 kalbantysis: O aš dar nepadariau... Gali duoti nusirašyti?
2 kalbantysis: Oi, ne, tikrai. Sėdėjau vakar dvi valandas, kol viską išspendžiau, dar prašiau tėčio padėti dėl vietų, kurių nesupratau. Išspręsk pats.
1 kalbantysis: Ai, tėtis padėjo? Na, tai duok nusirašyti. Nesakysiu mokytojai, kad tėtis padėjo.
2 kalbantysis: Kuo čia dėtas mano tėtis? Jis tik šiek tiek padėjo, paaiškino žodinį uždavinį gestais, ir tiek. Nereikia čia jo kišti.
1 kalbantysis: Na, labai prašau – duok nusirašyti...
2 kalbantysis: Ne, ne, ne. Aš ilgai galvojau, sprendžiau, o tu nori visko dabar ir čia... Rytoj prieš pirmą pamoką ateis tėtis, pasakys, ką jis man padėjo. Gal ir tau išvers tą žodinį uždavinį, jeigu jau nesupranti.
1 kalbantysis: (lieka sutrikęs)
Formalus |
Neformalus |
|
Pokalbio pobūdis |
Pokalbis oficialus, rimtas, dalykiškas. |
Pokalbis laisvas, su daug iš anksto nenumatytų emocijų. |
Aplinka |
Aplinka iš anksto numatyta (kabinetas, salė, filmavimo aikštelė ar pan.). |
Pokalbis gali vykti bet kur. |
Situacija |
Iš anksto apgalvota, suplanuota. Apmąstyta pokalbio eiga, visi klausimai. |
Neapgalvota, netikėta, sukelianti netikėtų minčių, emocijų. |
Pokalbio dalyvių santykis vienas kito atžvilgiu |
Elgiamasi mandagiai, dalykiškai, išlaikomas pagarbus santykis. |
Elgiamasi laisvai, visi elgesio niuansai neapmąstomi, sakoma tai, kas šauna į galvą, tai, kaip jaučiamasi. |
Pokalbio turinys |
Apie ką kalbama? Kokie klausimai aptariami? |
|
Kalbėjimo tonas |
Mandagus, korektiškas, pagarbus. ARBA nelabai pagarbus, griežtas, reiklus, arogantiškas, įžeidus. |
Formalus |
Neformalus |
|
Pokalbio pobūdis |
Pokalbis oficialus, rimtas, dalykiškas. |
Pokalbis laisvas, su daug iš anksto nenumatytų emocijų. |
Aplinka |
Aplinka iš anksto numatyta (kabinetas, salė, filmavimo aikštelė ar pan.). |
Pokalbis gali vykti bet kur. |
Situacija |
Iš anksto apgalvota, suplanuota. Apmąstyta pokalbio eiga, visi klausimai. |
Neapgalvota, netikėta, sukelianti netikėtų minčių, emocijų. |
Pokalbio dalyvių santykis vienas kito atžvilgiu |
Elgiamasi mandagiai, dalykiškai, išlaikomas pagarbus santykis. |
Elgiamasi laisvai, visi elgesio niuansai neapmąstomi, sakoma tai, kas šauna į galvą, tai, kaip jaučiamasi. |
Pokalbio turinys |
Apie ką kalbama? Kokie klausimai aptariami? |
|
Kalbėjimo tonas |
Mandagus, korektiškas, pagarbus. ARBA nelabai pagarbus, griežtas, reiklus, arogantiškas, įžeidus. |
Formalus |
Neformalus |
|
Pokalbio pobūdis |
Pokalbis oficialus, rimtas, dalykiškas. |
Pokalbis laisvas, su daug iš anksto nenumatytų emocijų. |
Aplinka |
Aplinka iš anksto numatyta (kabinetas, salė, filmavimo aikštelė ar pan.). |
Pokalbis gali vykti bet kur. |
Situacija |
Iš anksto apgalvota, suplanuota. Apmąstyta pokalbio eiga, visi klausimai. |
Neapgalvota, netikėta, sukelianti netikėtų minčių, emocijų. |
Pokalbio dalyvių santykis vienas kito atžvilgiu |
Elgiamasi mandagiai, dalykiškai, išlaikomas pagarbus santykis. |
Elgiamasi laisvai, visi elgesio niuansai neapmąstomi, sakoma tai, kas šauna į galvą, tai, kaip jaučiamasi. |
Pokalbio turinys |
Apie ką kalbama? Kokie klausimai aptariami? |
|
Kalbėjimo tonas |
Mandagus, korektiškas, pagarbus. ARBA nelabai pagarbus, griežtas, reiklus, arogantiškas, įžeidus. |
Formalus |
Neformalus |
|
Pokalbio pobūdis |
Pokalbis oficialus, rimtas, dalykiškas. |
Pokalbis laisvas, su daug iš anksto nenumatytų emocijų. |
Aplinka |
Aplinka iš anksto numatyta (kabinetas, salė, filmavimo aikštelė ar pan.). |
Pokalbis gali vykti bet kur. |
Situacija |
Iš anksto apgalvota, suplanuota. Apmąstyta pokalbio eiga, visi klausimai. |
Neapgalvota, netikėta, sukelianti netikėtų minčių, emocijų. |
Pokalbio dalyvių santykis vienas kito atžvilgiu |
Elgiamasi mandagiai, dalykiškai, išlaikomas pagarbus santykis. |
Elgiamasi laisvai, visi elgesio niuansai neapmąstomi, sakoma tai, kas šauna į galvą, tai, kaip jaučiamasi. |
Pokalbio turinys |
Apie ką kalbama? Kokie klausimai aptariami? |
|
Kalbėjimo tonas |
Mandagus, korektiškas, pagarbus. ARBA nelabai pagarbus, griežtas, reiklus, arogantiškas, įžeidus. |
B dalis
Mieli mokytojai, šventės svečiai ir, be abejo, mieli mūsų bendruomenės mokiniai, jau pradėsime šauniausių moksleivių konkursą, kuriam ruošėmės ilgus du mėnesius. Renginį sudarys dvi dalys: pirmoje mokiniai rodys mums savo gebėjimus, žinias ir talentus, mes galėsime juos įvertinti padedami komisijos, o antroje dalyje, kol bus skaičiuojami komisijos ir auditorijos balsai, pasidžiaugsime artistiškais kelių kurčiųjų grupių pasirodymais – šokėjų grupe „Šokti turi visi“ bei teatro grupės „Gestas prie gesto“ mini spektakliu. Na, ir, žinoma, antrosios dalies pabaigoje jau žinosime, kas mūsų mokykloje šauniausi, ir juos apdovanosime. O dabar mus motyvuoti tinkamai nuotaikai ir palinkėti sėkmės šventės dalyviams kviečiame tarti žodį šios mokyklos direktorių... Prašom, direktoriau, į sceną.
Mokinys veda renginį bendruomenei (mokiniams ir mokytojams), pristato jį, oficialiai kreipiasi į auditoriją.
Mokytojas po pokalbio prašo įvardyti aplinką (formali, apibrėžta situacijos), situaciją (ne visai natūrali, iš anksto organizuota), pokalbio dalyvių skaičių (renginio vedėjas kreipiasi į visus, į visą auditoriją), vedėjo santykį su auditorija (pagarbus, neutralus) ir patį kalbos turinį (pristatomas...), kalbėjimo toną (mandagus, pakilus, šventiškas).
Mieli mokytojai, šventės svečiai ir, be abejo, mieli mūsų bendruomenės mokiniai, jau pradėsime šauniausių moksleivių konkursą, kuriam ruošėmės ilgus du mėnesius. Renginį sudarys dvi dalys: pirmoje mokiniai rodys mums savo gebėjimus, žinias ir talentus, mes galėsime juos įvertinti padedami komisijos, o antroje dalyje, kol bus skaičiuojami komisijos ir auditorijos balsai, pasidžiaugsime artistiškais kelių kurčiųjų grupių pasirodymais – šokėjų grupe „Šokti turi visi“ bei teatro grupės „Gestas prie gesto“ mini spektakliu. Na, ir, žinoma, antrosios dalies pabaigoje jau žinosime, kas mūsų mokykloje šauniausi, ir juos apdovanosime. O dabar mus motyvuoti tinkamai nuotaikai ir palinkėti sėkmės šventės dalyviams kviečiame tarti žodį šios mokyklos direktorių... Prašom, direktoriau, į sceną.
B dalis
Aptarkite šį monologą (tai jau nebuvo dialogas) remdamiesi lentele: pokalbio pobūdis, aplinka, situacija, kalbėtojo santykis su auditorija, pokalbio turinys, kalbėjimo tonas.
Mokinys veda renginį bendruomenei (mokiniams ir mokytojams), pristato jį, oficialiai kreipiasi į auditoriją.
Mokytojas po pokalbio prašo įvardyti aplinką (formali, apibrėžta situacijos), situaciją (ne visai natūrali, iš anksto organizuota), pokalbio dalyvių skaičių (renginio vedėjas kreipiasi į visus, į visą auditoriją), vedėjo santykį su auditorija (pagarbus, neutralus) ir patį kalbos turinį (pristatomas...), kalbėjimo toną (mandagus, pakilus, šventiškas).
Mieli mokytojai, šventės svečiai ir, be abejo, mieli mūsų bendruomenės mokiniai, jau pradėsime šauniausių moksleivių konkursą, kuriam ruošėmės ilgus du mėnesius. Renginį sudarys dvi dalys: pirmoje mokiniai rodys mums savo gebėjimus, žinias ir talentus, mes galėsime juos įvertinti padedami komisijos, o antroje dalyje, kol bus skaičiuojami komisijos ir auditorijos balsai, pasidžiaugsime artistiškais kelių kurčiųjų grupių pasirodymais – šokėjų grupe „Šokti turi visi“ bei teatro grupės „Gestas prie gesto“ mini spektakliu. Na, ir, žinoma, antrosios dalies pabaigoje jau žinosime, kas mūsų mokykloje šauniausi, ir juos apdovanosime. O dabar mus motyvuoti tinkamai nuotaikai ir palinkėti sėkmės šventės dalyviams kviečiame tarti žodį šios mokyklos direktorių... Prašom, direktoriau, į sceną.
C dalis
Sukurkite pokalbius, pasirinkę vieną pokalbio plano variantą. Poromis kuriamos kalbinės situacijos (pokalbiai), atsižvelgiant į numatytą pokalbio planą ir vertinimo kriterijus. Tuo metu, kai pora pristato savo pokalbį, visi kiti mato ir šiam pokalbiui reikalingų kriterijų aprašą (lentelę), pateiktą interaktyvioje lentoje arba kitur. Pristatytas pokalbis aptariamas klasėje: ar atitiko visus kriterijus, ko trūko, kas buvo netikslu ir kaip galima būtų pokalbį koreguoti, kad jis atitiktų visus išvardintus kriterijus.
Poromis kuriamos kalbinės situacijos (pokalbiai), atsižvelgiant į numatytus kriterijus pagal pasirinktą kriterijų aprašą (lentelę). Tuo metu, kai pora pristato savo pokalbį, visi kiti mato ir šiam pokalbiui reikalingų kriterijų aprašą (lentelę), pateiktą interaktyvioje lentoje arba kitur. Pristatytas pokalbis aptariamas klasėje: ar atitiko visus kriterijus, ko trūko, kas buvo netikslu ir kaip galima būtų pokalbį koreguoti, kad jis atitiktų visus išvardintus kriterijus. Labai svarbu, kaip paauglys (-ė) galėtų koreguoti savo pokalbį, kad gautų kuo daugiau asmeninės naudos.
Sukurkite pokalbius, pasirinkę vieną pokalbio plano variantą. Poromis kuriamos kalbinės situacijos (pokalbiai), atsižvelgiant į numatytą pokalbio planą ir vertinimo kriterijus. Tuo metu, kai pora pristato savo pokalbį, visi kiti mato ir šiam pokalbiui reikalingų kriterijų aprašą (lentelę), pateiktą interaktyvioje lentoje arba kitur. Pristatytas pokalbis aptariamas klasėje: ar atitiko visus kriterijus, ko trūko, kas buvo netikslu ir kaip galima būtų pokalbį koreguoti, kad jis atitiktų visus išvardintus kriterijus.
C dalis
Pokalbio (1 varianto) vertinimo kriterijai
- Ar pokalbis atitiko planą? Ko buvo per daug arba ko trūko šiame pokalbyje?
- Ar mokiniui pavyko atsiprašyti, įtikinti direktorių neskirti nuobaudos už rūkymą? Kodėl jam tai pavyko arba nepavyko?
- Kokios frazės neatitiko kalbėjimo situacijos? Kaip jas geriau keisti?
- Ar pokalbio pabaigoje juntama atomazga: kas bus toliau, kaip ši situacija baigsis?
Pokalbio (1 varianto) vertinimo kriterijai
- Ar pokalbis atitiko planą? Ko buvo per daug arba ko trūko šiame pokalbyje?
- Ar mokiniui pavyko atsiprašyti, įtikinti direktorių neskirti nuobaudos už rūkymą? Kodėl jam tai pavyko arba nepavyko?
- Kokios frazės neatitiko kalbėjimo situacijos? Kaip jas geriau keisti?
- Ar pokalbio pabaigoje juntama atomazga: kas bus toliau, kaip ši situacija baigsis?
C dalis
Aptarkite su mokytoju, kaip dera kalbėtis su atsakingas pareigas užimančiu žmogumi. Kaip turėtų prasidėti toks pokalbis ir kaip reikėtų jį pabaigti? Kaip tokiame pokalbyje nesutrikti, kai esi dar jaunas, neturi daug patirties palaikyti tokių pokalbių? Kaip suvaldyti nerimą, baimę ir išlaikyti mandagų toną? Kodėl tai labai svarbu?
Aptarkite su mokytoju, kaip dera kalbėtis su atsakingas pareigas užimančiu žmogumi. Kaip turėtų prasidėti toks pokalbis ir kaip reikėtų jį pabaigti? Kaip tokiame pokalbyje nesutrikti, kai esi dar jaunas, neturi daug patirties palaikyti tokių pokalbių? Kaip suvaldyti nerimą, baimę ir išlaikyti mandagų toną? Kodėl tai labai svarbu?
C dalis
Pokalbio (2 varianto) vertinimo kriterijai
- Ar pokalbis atitiko planą? Ko buvo per daug arba ko trūko šiame pokalbyje?
- Ar dukrai pavyko įtikinti mamą išleisti į vakarėlį ir likti nakvoti draugų namuose? Kodėl jai tai pavyko arba nepavyko?
- Kokios frazės neatitiko kalbėjimo situacijos? Kaip jas geriau keisti?
- Ar pokalbio pabaigoje juntama atomazga: kas bus toliau, kaip ši situacija baigsis?
Pokalbio (2 varianto) vertinimo kriterijai
- Ar pokalbis atitiko planą? Ko buvo per daug arba ko trūko šiame pokalbyje?
- Ar dukrai pavyko įtikinti mamą išleisti į vakarėlį ir likti nakvoti draugų namuose? Kodėl jai tai pavyko arba nepavyko?
- Kokios frazės neatitiko kalbėjimo situacijos? Kaip jas geriau keisti?
- Ar pokalbio pabaigoje juntama atomazga: kas bus toliau, kaip ši situacija baigsis?
C dalis
Aptarkite su mokytoju, nuo ko geriausia pradėti derybas su tėvais, kai jie yra pikti, sunerimę, irzlūs? Kokias frazes geriausia sakyti ir kokių vengti? Kodėl svarbu su tėvais derėtis, o ne iškart kovoti? Į ką reikia atsižvelgti, kai pašnekovas mums labai gerai pažįstamas ir jo kalbėjimo tonas taip pat? Dėl ko yra svarbu iš anksto sutarti namų taisykles ir jomis vadovaujantis bandyti derėtis su tėvais? Jei sulaužomos taisyklės, kyla konfliktų.
Aptarkite su mokytoju, nuo ko geriausia pradėti derybas su tėvais, kai jie yra pikti, sunerimę, irzlūs? Kokias frazes geriausia sakyti ir kokių vengti? Kodėl svarbu su tėvais derėtis, o ne iškart kovoti? Į ką reikia atsižvelgti, kai pašnekovas mums labai gerai pažįstamas ir jo kalbėjimo tonas taip pat? Dėl ko yra svarbu iš anksto sutarti namų taisykles ir jomis vadovaujantis bandyti derėtis su tėvais? Jei sulaužomos taisyklės, kyla konfliktų.
C dalis
Pokalbio (3 varianto) vertinimo kriterijai
- Ar pokalbis atitiko planą? Ko buvo per daug arba ko trūko šiame pokalbyje?
- Ar žmonėms pavyko susitarti, rasti kompromisą arba aukso viduriuką? Kodėl tai pavyko arba nepavyko?
- Kokios frazės neatitiko kalbėjimo situacijos? Kaip jas geriau keisti?
- Ar pokalbio pabaigoje juntama atomazga: kas bus toliau, kaip ši situacija baigsis?
Pokalbio (3 varianto) vertinimo kriterijai
- Ar pokalbis atitiko planą? Ko buvo per daug arba ko trūko šiame pokalbyje?
- Ar žmonėms pavyko susitarti, rasti kompromisą arba aukso viduriuką? Kodėl tai pavyko arba nepavyko?
- Kokios frazės neatitiko kalbėjimo situacijos? Kaip jas geriau keisti?
- Ar pokalbio pabaigoje juntama atomazga: kas bus toliau, kaip ši situacija baigsis?
C dalis
Aptarkite su mokytoju, kaip išlaikyti pagarbų santykį su draugu, kai išsiskiria nuomonės? Kaip siekti kompromiso: ir išlaikant savo nuomonę arba jos dalį, ir prisitaikant prie draugo? Ar visada reikia siekti kompromiso ir kodėl? Draugystė – tai visų pirma abiejų pusių tarpusavio pagarba. Kokiais atvejais pagarbos vienam kito atžvilgiu taisyklė sulaužoma? Kaip pasakyti draugui, kad jums nepatinka jo nepagarbus tonas, santykis?
Aptarkite su mokytoju, kaip išlaikyti pagarbų santykį su draugu, kai išsiskiria nuomonės? Kaip siekti kompromiso: ir išlaikant savo nuomonę arba jos dalį, ir prisitaikant prie draugo? Ar visada reikia siekti kompromiso ir kodėl? Draugystė – tai visų pirma abiejų pusių tarpusavio pagarba. Kokiais atvejais pagarbos vienam kito atžvilgiu taisyklė sulaužoma? Kaip pasakyti draugui, kad jums nepatinka jo nepagarbus tonas, santykis?
Poromis kuriamos kalbinės situacijos (pokalbiai), atsižvelgiant į numatytus kriterijus pagal pasirinktą kriterijų aprašą (lentelę). Tuo metu, kai pora pristato savo pokalbį, visi kiti mato ir šiam pokalbiui reikalingų kriterijų aprašą (lentelę), pateiktą interaktyvioje lentoje arba kitur. Pristatytas pokalbis aptariamas klasėje: ar atitiko visus kriterijus, ko trūko, kas buvo netikslu ir kaip galima būtų pokalbį koreguoti, kad jis atitiktų visus išvardintus kriterijus. Labai svarbu, kaip paauglys (-ė) galėtų koreguoti savo pokalbį, kad gautų kuo daugiau asmeninės naudos.
Sukurkite pokalbius, pasirinkę vieną pokalbio plano variantą. Poromis kuriamos kalbinės situacijos (pokalbiai), atsižvelgiant į numatytą pokalbio planą ir vertinimo kriterijus. Tuo metu, kai pora pristato savo pokalbį, visi kiti mato ir šiam pokalbiui reikalingų kriterijų aprašą (lentelę), pateiktą interaktyvioje lentoje arba kitur. Pristatytas pokalbis aptariamas klasėje: ar atitiko visus kriterijus, ko trūko, kas buvo netikslu ir kaip galima būtų pokalbį koreguoti, kad jis atitiktų visus išvardintus kriterijus.
Pokalbio (1 varianto) vertinimo kriterijai
- Ar pokalbis atitiko planą? Ko buvo per daug arba ko trūko šiame pokalbyje?
- Ar mokiniui pavyko atsiprašyti, įtikinti direktorių neskirti nuobaudos už rūkymą? Kodėl jam tai pavyko arba nepavyko?
- Kokios frazės neatitiko kalbėjimo situacijos? Kaip jas geriau keisti?
- Ar pokalbio pabaigoje juntama atomazga: kas bus toliau, kaip ši situacija baigsis?
Aptarkite su mokytoju, kaip dera kalbėtis su atsakingas pareigas užimančiu žmogumi. Kaip turėtų prasidėti toks pokalbis ir kaip reikėtų jį pabaigti? Kaip tokiame pokalbyje nesutrikti, kai esi dar jaunas, neturi daug patirties palaikyti tokių pokalbių? Kaip suvaldyti nerimą, baimę ir išlaikyti mandagų toną? Kodėl tai labai svarbu?
Pokalbio (2 varianto) vertinimo kriterijai
- Ar pokalbis atitiko planą? Ko buvo per daug arba ko trūko šiame pokalbyje?
- Ar dukrai pavyko įtikinti mamą išleisti į vakarėlį ir likti nakvoti draugų namuose? Kodėl jai tai pavyko arba nepavyko?
- Kokios frazės neatitiko kalbėjimo situacijos? Kaip jas geriau keisti?
- Ar pokalbio pabaigoje juntama atomazga: kas bus toliau, kaip ši situacija baigsis?
Aptarkite su mokytoju, nuo ko geriausia pradėti derybas su tėvais, kai jie yra pikti, sunerimę, irzlūs? Kokias frazes geriausia sakyti ir kokių vengti? Kodėl svarbu su tėvais derėtis, o ne iškart kovoti? Į ką reikia atsižvelgti, kai pašnekovas mums labai gerai pažįstamas ir jo kalbėjimo tonas taip pat? Dėl ko yra svarbu iš anksto sutarti namų taisykles ir jomis vadovaujantis bandyti derėtis su tėvais? Jei sulaužomos taisyklės, kyla konfliktų.
Pokalbio (3 varianto) vertinimo kriterijai
- Ar pokalbis atitiko planą? Ko buvo per daug arba ko trūko šiame pokalbyje?
- Ar žmonėms pavyko susitarti, rasti kompromisą arba aukso viduriuką? Kodėl tai pavyko arba nepavyko?
- Kokios frazės neatitiko kalbėjimo situacijos? Kaip jas geriau keisti?
- Ar pokalbio pabaigoje juntama atomazga: kas bus toliau, kaip ši situacija baigsis?
Aptarkite su mokytoju, kaip išlaikyti pagarbų santykį su draugu, kai išsiskiria nuomonės? Kaip siekti kompromiso: ir išlaikant savo nuomonę arba jos dalį, ir prisitaikant prie draugo? Ar visada reikia siekti kompromiso ir kodėl? Draugystė – tai visų pirma abiejų pusių tarpusavio pagarba. Kokiais atvejais pagarbos vienam kito atžvilgiu taisyklė sulaužoma? Kaip pasakyti draugui, kad jums nepatinka jo nepagarbus tonas, santykis?
Pokalbis |
Direktoriaus ir mokinio |
Aplinka |
Formali, bet ne per daug griežta, rami. |
Situacija |
Iš anksto nenumatyta, neorganizuota. |
Dalyvių skaičius |
2 |
Kalbėtojų santykis vienas kito atžvilgiu |
Direktorius – rimtas, griežtas, bet ir atidus, siekia išklausyti. Mokinys – sutrikęs, bet nelinkęs pripažinti savo kaltės. |
Turinys |
Mokinys buvo pastebėtas rūkantis mokyklos teritorijoje. Jam gresia nuobauda. |
Kalbėjimo tonas |
Direktoriaus – pagarbus, ramus, santūrus. Mokinio – pradžioje nepagarbus, įžūlokas. |
Pokalbis |
Mamos ir dukros |
Aplinka |
Neformali, laisva, namų. |
Situacija |
Iš anksto numatyta, pokalbiui abi pusės pasiruošusios. |
Dalyvių skaičius |
2 |
Kalbėtojų santykis vienas kito atžvilgiu |
Mama – sunerimusi, susirūpinusi, bando išlaikyti namų taisyklių ribas. Dukra – kovingai nusiteikusi, nelinkusi tartis, derėtis, nori greitai pasiekti savo tikslą. |
Turinys |
Dukra nori eiti į draugų organizuojamą vakarėlį. Jis tęsis ilgai – iki paryčių. Paauglė siekia dalyvauti vakarėlyje ir likti nakvoti. |
Kalbėjimo tonas |
Mamos – griežtas, susijęs su namų taisyklių laikymusi. Dukros – pikta, nerami, įžūli kalba. |
Pokalbis |
Dviejų draugų (-ių) |
Aplinka |
Neformali, laisva. |
Situacija |
Iš anksto nenumatyta, pokalbiui abi pusės nepasiruošusios. |
Dalyvių skaičius |
2 |
Kalbėtojų santykis vienas kito atžvilgiu |
Pradžioje abi pusės draugiškos, bet, išsiskyrus nuomonėms, įtampa auga. |
Turinys |
Abi pusės nori po pamokų į prekybos centrą ir į kiną. Dėl prekybos centro ir kino sutariama. Tačiau viena pusė norėtų bėgti iš pusės pamokų ir ten būti anksčiau, kita pusė nemato reikalo bėgti iš pamokų – sako, kad galima spėti ir po pamokų. |
Kalbėjimo tonas |
Pradžioje abipusis mandagumas, draugiškumas. Vėliau, išsiskyrus nuomonėms dėl pramogų laiko, vienos pusės tonas piktėja, griežtėja, įžūlėja. Kita pusė ramesnė, tačiau juntamas nusivylimas, sumišimas. |
Pokalbis |
Direktoriaus ir mokinio |
Aplinka |
Formali, bet ne per daug griežta, rami. |
Situacija |
Iš anksto nenumatyta, neorganizuota. |
Dalyvių skaičius |
2 |
Kalbėtojų santykis vienas kito atžvilgiu |
Direktorius – rimtas, griežtas, bet ir atidus, siekia išklausyti. Mokinys – sutrikęs, bet nelinkęs pripažinti savo kaltės. |
Turinys |
Mokinys buvo pastebėtas rūkantis mokyklos teritorijoje. Jam gresia nuobauda. |
Kalbėjimo tonas |
Direktoriaus – pagarbus, ramus, santūrus. Mokinio – pradžioje nepagarbus, įžūlokas. |
Pokalbis |
Mamos ir dukros |
Aplinka |
Neformali, laisva, namų. |
Situacija |
Iš anksto numatyta, pokalbiui abi pusės pasiruošusios. |
Dalyvių skaičius |
2 |
Kalbėtojų santykis vienas kito atžvilgiu |
Mama – sunerimusi, susirūpinusi, bando išlaikyti namų taisyklių ribas. Dukra – kovingai nusiteikusi, nelinkusi tartis, derėtis, nori greitai pasiekti savo tikslą. |
Turinys |
Dukra nori eiti į draugų organizuojamą vakarėlį. Jis tęsis ilgai – iki paryčių. Paauglė siekia dalyvauti vakarėlyje ir likti nakvoti. |
Kalbėjimo tonas |
Mamos – griežtas, susijęs su namų taisyklių laikymusi. Dukros – pikta, nerami, įžūli kalba. |
Pokalbis |
Dviejų draugų (-ių) |
Aplinka |
Neformali, laisva. |
Situacija |
Iš anksto nenumatyta, pokalbiui abi pusės nepasiruošusios. |
Dalyvių skaičius |
2 |
Kalbėtojų santykis vienas kito atžvilgiu |
Pradžioje abi pusės draugiškos, bet, išsiskyrus nuomonėms, įtampa auga. |
Turinys |
Abi pusės nori po pamokų į prekybos centrą ir į kiną. Dėl prekybos centro ir kino sutariama. Tačiau viena pusė norėtų bėgti iš pusės pamokų ir ten būti anksčiau, kita pusė nemato reikalo bėgti iš pamokų – sako, kad galima spėti ir po pamokų. |
Kalbėjimo tonas |
Pradžioje abipusis mandagumas, draugiškumas. Vėliau, išsiskyrus nuomonėms dėl pramogų laiko, vienos pusės tonas piktėja, griežtėja, įžūlėja. Kita pusė ramesnė, tačiau juntamas nusivylimas, sumišimas. |