A dalis
Nijolė: - Kaip supranti, kas yra mokymasis?
Arūnas: - Žmonių gyvenimas ir elgesys būtų blogesni be mokyklos ir žinių. Mokyklos dėka mes gauname naujų žinių, išmokstame tinkamo elgesio, moralės ir teisės. Kai baigiau mokyklą ir pradėjau dirbti, man pravertė visos įgytos žinios ir įgūdžiai. Prisimenu du geriausius mokytojus – lietuvių kalbos ir teisės, o kiti mokytojai – niekuo ypatingi.
- Kaip manai, ar mokymasis turi pabaigą, ar galima mokytis visą gyvenimą?
- Aš mokiausi 13 metų. Girdintys tuo metu, atrodo, mokydavosi iki 12 klasės.
- Kai kurie žmonės sako, kad galima mokytis visą gyvenimą. Ar sutinki su tuo, o gal galvoji kitaip?
- Aš augau Tarybų Sąjungoje. Tuo metu galvojau apie studijas institute, ne universitete. Mes trise su draugais sugalvojome pabandyti. Vasarą, prieš 12 klasės baigimą, trise nuvykome į KKI – Kūno kultūros institutą, dabartinį LSU. Pabandėme pasikalbėti, ar būtų galimybė mums ten studijuoti. Deja mums pritrūko rekomendacijų iš Lietuvos kurčiųjų draugijos, o jų gavimas būtų užtrukęs, tad atsisakėme šios minties. Todėl baigęs mokyklą, pradėjau dirbti. Nebegalvojau apie ateitį, tiesiog susitelkiau į darbą. Pastebėjau, kad dalies kurčiųjų taip pat nedomina studijos, o tie, kuria baigia studijas – neranda darbo, tad studijos neatneša naudos. Studijuoja pagal mėgstamą specialybę, o vėliau nepriima į darbą. Kai kuriems pavyksta susirasti darbą, bet dirba ne pagal savo specialybę. Pavyzdžiui, moko gestų kalbos, nors studijavo pradinį ugdymą. Tokia kurčiųjų dalia.
- Kaip galvoji, ką žmogus gali mokytis profesinėje mokykloje, jei pasirenka nestudijuoti universitete ar kolegijoje?
- Įdomus pastebėjimas – kai kurie nors mokykloje mokosi prastai, tačiau profesinėje mokykloje jiems sekasi puikiai, tikri auksarankiai. Tampa puikiais staliais, kalviais, dirba automechanikais ir kt. Nors kitose srityse – silpni, tačiau profesionaliai atlieka rankų darbo užduotis. Tai tikrai įdomu. Ne visi pasirenka būti aukštesnės kvalifikacijos specialistais, nes jiems tai būtų per sunku.
- Šiuo metu atsiranda vis naujų šiuolaikinių technologijų, kaip manai, ar verta jomis domėtis? Ar tu pats domiesi ir kodėl?
- Pavyzdžiui, internetas, planšetiniai kompiuteriai? Anksčiau, Tarybų Sąjungoje, nebuvo jokių planšetinių kompiuterių, mobiliųjų telefonų. Girdintys žmonės naudodavosi tik stacionariais telefonais, o ką reikėjo tuo metu daryti kurtiesiems? Jie skaitydavo daug knygų – kaip dabar daug naudojasi internetu. Taip pat žiūrėdavo televizorių, kažkiek suprasdavo, nors ir nebūdavo patogu be titrų. Aš nemėgstu dabar vis naujai atsirandančių technologijų. Jei reikia naudotis jomis, visada paprašau draugų pagalbos, kad pamokytų.
- Ar skaitai daug knygų?
- Aš pats labai mėgstu skaityti. Anksčiau, Tarybų Sąjungoje, daug skaitydavau. Šį pomėgį perėmiau iš savo tėčio, jis turėjo didelę namų biblioteką. Aš vis paimdavau ir vartydavau knygas, tai man buvo tikrai naudinga – plėsdavo mano žodyną. Mokykloje išmokęs naujų sakinių, galėdavau tai pritaikyti, skaitydamas namuose. Taip pat rytais, važiuodamas į darbą, skaitydavau troleibuse, kad 40 minučių kelionė neprailgtų. Troleibusas kratydavosi, nebuvo patogu, bet vis tiek skaitydavau, važiuodamas pirmyn ir atgal iš darbo. Be to, per darbo pertrauką taip pat nenuobodžiaudavau ir skaitydavau. Pavalgydavau pietus ir kiek likdavo laiko, kad ir 15 minučių – per jas skaitydavau knygą. Tačiau dabar šitas mano pomėgis jau išnyko, laiką mieliau skiriu filmų žiūrėjimui, pavyzdžiui per filmai.in. Atsirado ir daugiau visokių pomėgių, tad mečiau knygų skaitymą. Šiais metais, pirmą kartą per ilgą laiką, prisėdau prie knygos. Vykome atostogų prie jūros, tad besidegindamas su saulės akiniais, šiek tiek skaičiau. Aš nemėgstu gulėti ilgai saulėje ir nuobodžiauti, tiesiog stebint praeivius, tad knygos skaitymas man buvo išsigelbėjimas.
- Ar gali pasakyti knygų, kurias skaitydavai anksčiau ir dabar, pavadinimus?
- Anksčiau labai mėgau skaityti romanus, vienas mėgstamiausių – „Grafas Montekristas“, taip pat man patinka žinomo rašytojo Viktoro Hugo knygos. Dabar jau nebeskaitau romanų, vietoj to renkuosi istorinio žanro knygas.
- Kaip galvoji, kodėl kai kurie žmonės nemėgsta skaityti knygų?
- Mano nuomone, pagrindinė problema – silpnai moka lietuvių kalbą, tad negali skaityti. Tačiau jiems neblogai sekasi suprasti televizoriaus subtitrus – susieja juos su vaizdu. Žmonės skirtingi – gabesni gali skaityti knygas.
- Pasakojai, kad baigęs mokyklą, svarstei apie tolimesnį mokslą institute, tačiau to atsisakei. Tačiau pastebėjau, kad lankaisi anglų, lietuvių kalbų būreliuose, domiesi sportu ir kitomis sritimis, tad tavo mokymasis vis tęsiasi. Ar sutinki su tuo?
- Mano nuomone, taip, mokymasis tęsiasi. Tačiau studijuoti universitete, kolegijoje vis nepasiryžtu. Dabar jau ir nebe tas amžius, tad tiek jau to, geriau toliau dirbsiu, galiu rašyti įvairius projektus. Lankiau Joanos vedamą anglų kalbos būrelį, Ievos vedamą lietuvių kalbos būrelį. Tikrai buvo naudinga, nes daug dalykų jau buvau pamiršęs. Dabar ramesnis laikas, niekur nesilankau. Pavyzdžiui, paskaitų klausyti nelabai mėgstu, man labiau patinka grupinis darbas nei tiesiog sėdėti auditorijoje ir žiūrėti į vertėją. Nelabai įsimenu tokios informacijos.
- Kaip manai, kokios pagrindinės kliūtys kurtiesiems siekti tolimesnių mokslų? Kokia tavo pačio patirtis?
Kai matau kurčiųjų rašomas žinutes (SMS), pastebiu, kad jose labai daug klaidų. Nors baigė mokyklą, 12 klasių, vis tiek rašo su klaidomis. Kurtieji dabar vis daugiau kalba apie tai, kad geriau užtenka baigti 10 klasių, nenori tęsti mokslų 11 klasėje. Dabar 12 klasėje tik du-trys mokiniai. Tuo tarpu anksčiau būdavo pilnos klasės, kurtieji ištvermingai baigdavo vidurinę mokyklą. Kai aš augau, man pačiam mokykloje nebuvo sunku. Mokytojai buvo neblogi, tik gestų kalbos nelabai mokėjo. Tiesa, man nelabai patiko, kad nuo manęs nusirašinėdavo kiti mokiniai. Visi konkuruodavo tarpusavyje, kas atsisės šalia manęs per pamoką, kad galėtų nusirašyti, o aš iš mandagumo ir leisdavau. Kai mokyklą baigiau, neblogai mokėjau rašyti, iki šiol galiu laisvai susirašinėti mokyklos dėka. Taip pat jei reikia galiu ir gestikuliuoti, bendraudamas su girdinčiais. Darbe bendrauju, susirašinėdamas, vertėjo man nereikia. Aišku, susirašinėjant, bendravimas yra trumpas ir nekokybiškas, su vertėju jis būtų aiškesnis.

1 užduotis

Kokios interviu mintys jums įstrigo. Pasakykite bent jau dvi. Kodėl jos pasirodė svarbios? Mokykitės tiksliai atkartoti mintį ir tą pačią mintį pateikite labai trumpai – tik keliais raktiniais žodžiais.

Ieva: Labas.

Dalia: Labas.

- Čia Dalia, vardas-gestas. Šiandien atliksiu interviu su ja. Noriu paklausti, kaip supranti, kas yra mokymasis, kai pats mokaisi ir tobulėji?

- Mokymasis – tai įdomių žinių gavimas, įsisavinimas. Reikia mokytis, aš neįsivaizduoju, kaip būtų be mokymosi, tobulėjimo. Nežinočiau, kas yra tam tikri dalykai, ką jie reiškia, iš kur atsiranda. Reikia mokytis tam, kad galėtume suprasti apie tai, o vėliau įsisavinti ir žinoti.

- Įdomu, tai tikra tiesa. Kiek laiko galima mokytis, tobulėti, ar mokymasis gali trukti ilgai ar trumpai, ar jis turi pabaigą?

- Labai skirtingai. Baigus mokyklą, reikia pačiam nuspręsti, ar norisi toliau mokytis, ar mokymasis netraukia. Jei pačiam įdomu, norisi mokytis, tobulėti, galima tęsti mokslus universitete. Jei universitete norisi dar daugiau kažko išmokti, galima vėl pasirinkti naujas mokymosi sritis. Svarbu žiūrėti, kur labiausiai traukia eiti, tad galima dar daugiau mokytis.

- Yra sakoma, kad mokytis galima visą gyvenimą, tai neturi pabaigos. Kaip galvoji, ar tai tiesa?

- Taip, tai tikrai tiesa. Tikrai galima mokytis visą gyvenimą – yra seminarai, konferencijos. Aš pati baigusi mokyklą, įstojau į Vilniaus universitete ekonomikos specialybę. Buvo įdomu ir tuo pačiu sunku – daug matematikos, įvairių formulių. Buvo tikrai sunku, bet įmanoma. Deja tuo metu turėjau problemų šeimoje, tad teko palikti studijas. Vėliau sužinojau apie pedagogikos studijas, pagalvojau, kad tikrai sugebėsiu studijuoti pedagogiką LEU (Lietuvos edukologijos universitete). Tačiau sulaukiau daug komentarų iš dėstytojų, kad kurtieji negali studijuoti. Vėliau pamatė, kad pavyksta studijuoti, tad buvo nustebę. Buvau pirmoji, baigusi studijas. Vėliau reikėjo mokytis Šiauliuose ikimokyklinį ugdymą, pagalvojau – reikia, tai reikia, mokytis nėra sunku. Nebuvo sunku, buvo įdomu, daug ko sužinojau. Galėčiau ir dabar studijuoti, bet jau viskas.

- Jau baigei universitetą, o dabar ar mokaisi toliau, gal kažką lankai?

- Taip, lankau seminarus, konferencijas, internete skaitau įdomią informaciją. Jei kyla kokių problemų, pati apie tai ieškau informacijos ir domiuosi internete. Pavyzdžiui, vis atsiranda naujų technikų, kaip auklėti vaikus, su jais elgtis, būtina domėtis. Sako, kurtieji negali, tikrai ne, įmanoma. Svarbiausia pačiam domėtis, tuomet ir keisis vidinė nuostata, kad aš galiu, vaikai irgi gali.

- Tu pati lankaisi įvairiuose renginiuose, kur gali mokytis. O kaip supranti informaciją – ar ji būna pateikiama gestų kalba, o gal su vertimu?

- Buvau užsisakius vertėją, buvo atvejų, kai nepavyko gauti vertėjo, tuomet padėjo kolegė – užrašė visą informaciją. Arba visa informacija būna pateikta internetiniame puslapyje, taip pat pati susirandu informaciją, labai įvairiai.

- Kaip galvoji, ar į mokymąsi taip pat įeina ir skaitymas?

- Taip, įeina. Yra tokių knygų, kurias vadinu „protingomis“ knygomis, jos tinka labiau jau turintiems patirties specialistams. Ne su visomis aš sutinku, yra skirtingų teorijų, reikia kartais truputį kitaip dirbti.

- O tu ar skaitai knygas?

- Taip, aš labai mėgstu skaityti. Mane ramina knygų skaitymas laisvalaikiu, vakarais. Man tai kaip kinas – aš viską įsivaizduoju savo mintyse ir matau.

- O kai skaitai ir viską įsivaizduoji, tai būna lietuvių kalba ar..?

- Aš įsivaizduoju daugiau žmones, aplinką, kaip žmonės vaikšto, kaip atrodo aplinka. Ar žmogus – jaunas ar senas, ką veikia žmonės ir t.t. O vėliau jei būna sukurtas to paties pavadinimo filmas, jau lengva susieti, kas vyksta, nes jau skaičiau tokią pačią knygą.

- O kaip galvoji, kodėl dauguma kurčiųjų neskaito knygų? Taip pat, ar reikėtų kurtiesiems skaityti knygas?

- Taip, reikia tobulinti lietuvių kalbą, gramatiką, sužinoti naujų žodžių, plėsti savo žodyną. Aš pati skaitydama, sužinau daug naujų žodžių, kurių nesuprantu, tad pasidomiu internete apie jų reikšmę ir taip turiu naujų žodžių savo žodyne. Be knygų galima daug ko nežinoti, pavyzdžiui, skauda koją, o kur tiksliau – ar kulną, ar sąnarį, tam nupasakoti reikia daug žodžių.

- O kodėl dauguma kurčiųjų neskaito?

- Mano nuomone, nėra pritaikytos knygos, nėra palengvinimo. Dabar visur kompiuteriai, mobilieji telefonai, tačiau juk yra ir pdf knygos, galima jas skaityti. Nežinau kodėl.. Neįsivaizduoju. Aš, nuo pat mažens, augdama, skaičiau daug knygų, taip pat ir mokykloje pasiimdavau knygas iš bibliotekos, skaitydavau. Vėliau būna lengviau rašyti žodžius.

- Tiesa. Daug kurčiųjų nori patys mokytis, tobulėti, lankyti įvairius seminarus, paskaitas, tačiau susiduria su kliūtimis. Ar tau taip pat teko susidurti su tuo, pateik pavyzdį?

- Buvo vienas įdomus seminaras apie vaikų problemas, lektorė iš Anglijos. Labai geras seminaras, tačiau nebuvo gestų kalbos vertėjų, reikėjo mokėti už juos, o darbovietė su tuo nesutiko. Buvo tikrai svarbus seminaras, bandžiau visaip, tačiau reikėjo pačiai mokėti. Tad dalyvavau seminare be vertėjo, pabandžiau pasakyti lektorei, kad aš esu neprigirdinti, gal galėtų kalbėti lėčiau, truputį arčiau. Lektorė buvo supratinga, sutiko, suprato, kad aš neprigirdinti, stovėjo arti, tiesiai priešais mane, tad galėjau skaityti iš lūpų ir suprasti, ką jį kalba. Akys tikrai pavargo, tačiau buvo labai įdomu. Nors ir buvo nepatogu, tačiau pasitaikė nuoširdi lektorė, domėjosi, ar tikrai suprantu, ką kalba. Tad man palengvėjo ir galėjau įsisavinti pateiktą informaciją.

- Jei labai nori ir stengiesi – pavyksta. Bet vis tiek tai šiek tiek sunku.

- Taip, daug gerų paskaitų, bet būna problemos su vertėjų trūkumu. Kartais galiu su ausinėmis suprasti, ką kalba, bet tai irgi priklauso nuo žmogaus balso – kartais nesuprantu, o kartais labai aiškiai kalba.

- Suprantu. Ačiū.

1
2
3
Nijolė: - Kaip supranti, kas yra mokymasis?
Arūnas: - Žmonių gyvenimas ir elgesys būtų blogesni be mokyklos ir žinių. Mokyklos dėka mes gauname naujų žinių, išmokstame tinkamo elgesio, moralės ir teisės. Kai baigiau mokyklą ir pradėjau dirbti, man pravertė visos įgytos žinios ir įgūdžiai. Prisimenu du geriausius mokytojus – lietuvių kalbos ir teisės, o kiti mokytojai – niekuo ypatingi.
- Kaip manai, ar mokymasis turi pabaigą, ar galima mokytis visą gyvenimą?
- Aš mokiausi 13 metų. Girdintys tuo metu, atrodo, mokydavosi iki 12 klasės.
- Kai kurie žmonės sako, kad galima mokytis visą gyvenimą. Ar sutinki su tuo, o gal galvoji kitaip?
- Aš augau Tarybų Sąjungoje. Tuo metu galvojau apie studijas institute, ne universitete. Mes trise su draugais sugalvojome pabandyti. Vasarą, prieš 12 klasės baigimą, trise nuvykome į KKI – Kūno kultūros institutą, dabartinį LSU. Pabandėme pasikalbėti, ar būtų galimybė mums ten studijuoti. Deja mums pritrūko rekomendacijų iš Lietuvos kurčiųjų draugijos, o jų gavimas būtų užtrukęs, tad atsisakėme šios minties. Todėl baigęs mokyklą, pradėjau dirbti. Nebegalvojau apie ateitį, tiesiog susitelkiau į darbą. Pastebėjau, kad dalies kurčiųjų taip pat nedomina studijos, o tie, kuria baigia studijas – neranda darbo, tad studijos neatneša naudos. Studijuoja pagal mėgstamą specialybę, o vėliau nepriima į darbą. Kai kuriems pavyksta susirasti darbą, bet dirba ne pagal savo specialybę. Pavyzdžiui, moko gestų kalbos, nors studijavo pradinį ugdymą. Tokia kurčiųjų dalia.
- Kaip galvoji, ką žmogus gali mokytis profesinėje mokykloje, jei pasirenka nestudijuoti universitete ar kolegijoje?
- Įdomus pastebėjimas – kai kurie nors mokykloje mokosi prastai, tačiau profesinėje mokykloje jiems sekasi puikiai, tikri auksarankiai. Tampa puikiais staliais, kalviais, dirba automechanikais ir kt. Nors kitose srityse – silpni, tačiau profesionaliai atlieka rankų darbo užduotis. Tai tikrai įdomu. Ne visi pasirenka būti aukštesnės kvalifikacijos specialistais, nes jiems tai būtų per sunku.
- Šiuo metu atsiranda vis naujų šiuolaikinių technologijų, kaip manai, ar verta jomis domėtis? Ar tu pats domiesi ir kodėl?
- Pavyzdžiui, internetas, planšetiniai kompiuteriai? Anksčiau, Tarybų Sąjungoje, nebuvo jokių planšetinių kompiuterių, mobiliųjų telefonų. Girdintys žmonės naudodavosi tik stacionariais telefonais, o ką reikėjo tuo metu daryti kurtiesiems? Jie skaitydavo daug knygų – kaip dabar daug naudojasi internetu. Taip pat žiūrėdavo televizorių, kažkiek suprasdavo, nors ir nebūdavo patogu be titrų. Aš nemėgstu dabar vis naujai atsirandančių technologijų. Jei reikia naudotis jomis, visada paprašau draugų pagalbos, kad pamokytų.
- Ar skaitai daug knygų?
- Aš pats labai mėgstu skaityti. Anksčiau, Tarybų Sąjungoje, daug skaitydavau. Šį pomėgį perėmiau iš savo tėčio, jis turėjo didelę namų biblioteką. Aš vis paimdavau ir vartydavau knygas, tai man buvo tikrai naudinga – plėsdavo mano žodyną. Mokykloje išmokęs naujų sakinių, galėdavau tai pritaikyti, skaitydamas namuose. Taip pat rytais, važiuodamas į darbą, skaitydavau troleibuse, kad 40 minučių kelionė neprailgtų. Troleibusas kratydavosi, nebuvo patogu, bet vis tiek skaitydavau, važiuodamas pirmyn ir atgal iš darbo. Be to, per darbo pertrauką taip pat nenuobodžiaudavau ir skaitydavau. Pavalgydavau pietus ir kiek likdavo laiko, kad ir 15 minučių – per jas skaitydavau knygą. Tačiau dabar šitas mano pomėgis jau išnyko, laiką mieliau skiriu filmų žiūrėjimui, pavyzdžiui per filmai.in. Atsirado ir daugiau visokių pomėgių, tad mečiau knygų skaitymą. Šiais metais, pirmą kartą per ilgą laiką, prisėdau prie knygos. Vykome atostogų prie jūros, tad besidegindamas su saulės akiniais, šiek tiek skaičiau. Aš nemėgstu gulėti ilgai saulėje ir nuobodžiauti, tiesiog stebint praeivius, tad knygos skaitymas man buvo išsigelbėjimas.
- Ar gali pasakyti knygų, kurias skaitydavai anksčiau ir dabar, pavadinimus?
- Anksčiau labai mėgau skaityti romanus, vienas mėgstamiausių – „Grafas Montekristas“, taip pat man patinka žinomo rašytojo Viktoro Hugo knygos. Dabar jau nebeskaitau romanų, vietoj to renkuosi istorinio žanro knygas.
- Kaip galvoji, kodėl kai kurie žmonės nemėgsta skaityti knygų?
- Mano nuomone, pagrindinė problema – silpnai moka lietuvių kalbą, tad negali skaityti. Tačiau jiems neblogai sekasi suprasti televizoriaus subtitrus – susieja juos su vaizdu. Žmonės skirtingi – gabesni gali skaityti knygas.
- Pasakojai, kad baigęs mokyklą, svarstei apie tolimesnį mokslą institute, tačiau to atsisakei. Tačiau pastebėjau, kad lankaisi anglų, lietuvių kalbų būreliuose, domiesi sportu ir kitomis sritimis, tad tavo mokymasis vis tęsiasi. Ar sutinki su tuo?
- Mano nuomone, taip, mokymasis tęsiasi. Tačiau studijuoti universitete, kolegijoje vis nepasiryžtu. Dabar jau ir nebe tas amžius, tad tiek jau to, geriau toliau dirbsiu, galiu rašyti įvairius projektus. Lankiau Joanos vedamą anglų kalbos būrelį, Ievos vedamą lietuvių kalbos būrelį. Tikrai buvo naudinga, nes daug dalykų jau buvau pamiršęs. Dabar ramesnis laikas, niekur nesilankau. Pavyzdžiui, paskaitų klausyti nelabai mėgstu, man labiau patinka grupinis darbas nei tiesiog sėdėti auditorijoje ir žiūrėti į vertėją. Nelabai įsimenu tokios informacijos.
- Kaip manai, kokios pagrindinės kliūtys kurtiesiems siekti tolimesnių mokslų? Kokia tavo pačio patirtis?
Kai matau kurčiųjų rašomas žinutes (SMS), pastebiu, kad jose labai daug klaidų. Nors baigė mokyklą, 12 klasių, vis tiek rašo su klaidomis. Kurtieji dabar vis daugiau kalba apie tai, kad geriau užtenka baigti 10 klasių, nenori tęsti mokslų 11 klasėje. Dabar 12 klasėje tik du-trys mokiniai. Tuo tarpu anksčiau būdavo pilnos klasės, kurtieji ištvermingai baigdavo vidurinę mokyklą. Kai aš augau, man pačiam mokykloje nebuvo sunku. Mokytojai buvo neblogi, tik gestų kalbos nelabai mokėjo. Tiesa, man nelabai patiko, kad nuo manęs nusirašinėdavo kiti mokiniai. Visi konkuruodavo tarpusavyje, kas atsisės šalia manęs per pamoką, kad galėtų nusirašyti, o aš iš mandagumo ir leisdavau. Kai mokyklą baigiau, neblogai mokėjau rašyti, iki šiol galiu laisvai susirašinėti mokyklos dėka. Taip pat jei reikia galiu ir gestikuliuoti, bendraudamas su girdinčiais. Darbe bendrauju, susirašinėdamas, vertėjo man nereikia. Aišku, susirašinėjant, bendravimas yra trumpas ir nekokybiškas, su vertėju jis būtų aiškesnis.

1 užduotis

Kokios interviu mintys jums įstrigo. Pasakykite bent jau dvi. Kodėl jos pasirodė svarbios? Mokykitės tiksliai atkartoti mintį ir tą pačią mintį pateikite labai trumpai – tik keliais raktiniais žodžiais.

Ieva: Labas.

Dalia: Labas.

- Čia Dalia, vardas-gestas. Šiandien atliksiu interviu su ja. Noriu paklausti, kaip supranti, kas yra mokymasis, kai pats mokaisi ir tobulėji?

- Mokymasis – tai įdomių žinių gavimas, įsisavinimas. Reikia mokytis, aš neįsivaizduoju, kaip būtų be mokymosi, tobulėjimo. Nežinočiau, kas yra tam tikri dalykai, ką jie reiškia, iš kur atsiranda. Reikia mokytis tam, kad galėtume suprasti apie tai, o vėliau įsisavinti ir žinoti.

- Įdomu, tai tikra tiesa. Kiek laiko galima mokytis, tobulėti, ar mokymasis gali trukti ilgai ar trumpai, ar jis turi pabaigą?

- Labai skirtingai. Baigus mokyklą, reikia pačiam nuspręsti, ar norisi toliau mokytis, ar mokymasis netraukia. Jei pačiam įdomu, norisi mokytis, tobulėti, galima tęsti mokslus universitete. Jei universitete norisi dar daugiau kažko išmokti, galima vėl pasirinkti naujas mokymosi sritis. Svarbu žiūrėti, kur labiausiai traukia eiti, tad galima dar daugiau mokytis.

- Yra sakoma, kad mokytis galima visą gyvenimą, tai neturi pabaigos. Kaip galvoji, ar tai tiesa?

- Taip, tai tikrai tiesa. Tikrai galima mokytis visą gyvenimą – yra seminarai, konferencijos. Aš pati baigusi mokyklą, įstojau į Vilniaus universitete ekonomikos specialybę. Buvo įdomu ir tuo pačiu sunku – daug matematikos, įvairių formulių. Buvo tikrai sunku, bet įmanoma. Deja tuo metu turėjau problemų šeimoje, tad teko palikti studijas. Vėliau sužinojau apie pedagogikos studijas, pagalvojau, kad tikrai sugebėsiu studijuoti pedagogiką LEU (Lietuvos edukologijos universitete). Tačiau sulaukiau daug komentarų iš dėstytojų, kad kurtieji negali studijuoti. Vėliau pamatė, kad pavyksta studijuoti, tad buvo nustebę. Buvau pirmoji, baigusi studijas. Vėliau reikėjo mokytis Šiauliuose ikimokyklinį ugdymą, pagalvojau – reikia, tai reikia, mokytis nėra sunku. Nebuvo sunku, buvo įdomu, daug ko sužinojau. Galėčiau ir dabar studijuoti, bet jau viskas.

- Jau baigei universitetą, o dabar ar mokaisi toliau, gal kažką lankai?

- Taip, lankau seminarus, konferencijas, internete skaitau įdomią informaciją. Jei kyla kokių problemų, pati apie tai ieškau informacijos ir domiuosi internete. Pavyzdžiui, vis atsiranda naujų technikų, kaip auklėti vaikus, su jais elgtis, būtina domėtis. Sako, kurtieji negali, tikrai ne, įmanoma. Svarbiausia pačiam domėtis, tuomet ir keisis vidinė nuostata, kad aš galiu, vaikai irgi gali.

- Tu pati lankaisi įvairiuose renginiuose, kur gali mokytis. O kaip supranti informaciją – ar ji būna pateikiama gestų kalba, o gal su vertimu?

- Buvau užsisakius vertėją, buvo atvejų, kai nepavyko gauti vertėjo, tuomet padėjo kolegė – užrašė visą informaciją. Arba visa informacija būna pateikta internetiniame puslapyje, taip pat pati susirandu informaciją, labai įvairiai.

- Kaip galvoji, ar į mokymąsi taip pat įeina ir skaitymas?

- Taip, įeina. Yra tokių knygų, kurias vadinu „protingomis“ knygomis, jos tinka labiau jau turintiems patirties specialistams. Ne su visomis aš sutinku, yra skirtingų teorijų, reikia kartais truputį kitaip dirbti.

- O tu ar skaitai knygas?

- Taip, aš labai mėgstu skaityti. Mane ramina knygų skaitymas laisvalaikiu, vakarais. Man tai kaip kinas – aš viską įsivaizduoju savo mintyse ir matau.

- O kai skaitai ir viską įsivaizduoji, tai būna lietuvių kalba ar..?

- Aš įsivaizduoju daugiau žmones, aplinką, kaip žmonės vaikšto, kaip atrodo aplinka. Ar žmogus – jaunas ar senas, ką veikia žmonės ir t.t. O vėliau jei būna sukurtas to paties pavadinimo filmas, jau lengva susieti, kas vyksta, nes jau skaičiau tokią pačią knygą.

- O kaip galvoji, kodėl dauguma kurčiųjų neskaito knygų? Taip pat, ar reikėtų kurtiesiems skaityti knygas?

- Taip, reikia tobulinti lietuvių kalbą, gramatiką, sužinoti naujų žodžių, plėsti savo žodyną. Aš pati skaitydama, sužinau daug naujų žodžių, kurių nesuprantu, tad pasidomiu internete apie jų reikšmę ir taip turiu naujų žodžių savo žodyne. Be knygų galima daug ko nežinoti, pavyzdžiui, skauda koją, o kur tiksliau – ar kulną, ar sąnarį, tam nupasakoti reikia daug žodžių.

- O kodėl dauguma kurčiųjų neskaito?

- Mano nuomone, nėra pritaikytos knygos, nėra palengvinimo. Dabar visur kompiuteriai, mobilieji telefonai, tačiau juk yra ir pdf knygos, galima jas skaityti. Nežinau kodėl.. Neįsivaizduoju. Aš, nuo pat mažens, augdama, skaičiau daug knygų, taip pat ir mokykloje pasiimdavau knygas iš bibliotekos, skaitydavau. Vėliau būna lengviau rašyti žodžius.

- Tiesa. Daug kurčiųjų nori patys mokytis, tobulėti, lankyti įvairius seminarus, paskaitas, tačiau susiduria su kliūtimis. Ar tau taip pat teko susidurti su tuo, pateik pavyzdį?

- Buvo vienas įdomus seminaras apie vaikų problemas, lektorė iš Anglijos. Labai geras seminaras, tačiau nebuvo gestų kalbos vertėjų, reikėjo mokėti už juos, o darbovietė su tuo nesutiko. Buvo tikrai svarbus seminaras, bandžiau visaip, tačiau reikėjo pačiai mokėti. Tad dalyvavau seminare be vertėjo, pabandžiau pasakyti lektorei, kad aš esu neprigirdinti, gal galėtų kalbėti lėčiau, truputį arčiau. Lektorė buvo supratinga, sutiko, suprato, kad aš neprigirdinti, stovėjo arti, tiesiai priešais mane, tad galėjau skaityti iš lūpų ir suprasti, ką jį kalba. Akys tikrai pavargo, tačiau buvo labai įdomu. Nors ir buvo nepatogu, tačiau pasitaikė nuoširdi lektorė, domėjosi, ar tikrai suprantu, ką kalba. Tad man palengvėjo ir galėjau įsisavinti pateiktą informaciją.

- Jei labai nori ir stengiesi – pavyksta. Bet vis tiek tai šiek tiek sunku.

- Taip, daug gerų paskaitų, bet būna problemos su vertėjų trūkumu. Kartais galiu su ausinėmis suprasti, ką kalba, bet tai irgi priklauso nuo žmogaus balso – kartais nesuprantu, o kartais labai aiškiai kalba.

- Suprantu. Ačiū.


B dalis
Mokymasis susijęs su emocija, jausmais
 
Mokydamiesi patiriame tam tikrus jausmus. Kai mokomės su džiaugsmu ir gera nuotaika, įsimename ne tik mokymosi medžiagą – ką mokomės, bet ir pačią nuotaiką, su kuria tai mokėmės. Taigi jeigu po kurio laiko mums reikia išsitraukti iš atminties tai, ką išmokome, išsitraukiame ne tik įgūdžius, mokėjimus, bet ir tą nuotaiką, su kuria mokėmės. Pavyzdžiui, šiandien mums reikia parašyti svarbų laišką mokytojai, taigi prisimename, kaip tai darysime, kaip laiškas pradedamas, kaip kreipiamės į žmogų, kaip dėstome mintis. Jeigu to išmokome su gera nuotaika, tai išsitraukę iš atminties šį įgūdį jausime motyvaciją laišką parašyti su džiaugsmu, nes mūsų atmintis žino, kaip jautėtės anksčiau to mokydamiesi („o, man tai labai patinka rašyti laiškus, aš tai gerai moku ir man patinka!“). O kas bus tada, jeigu šiandien jums reikia rašyti laišką, bet nuolat prisimenate, kaip kažkada bijojote šios užduoties – rašyti tekstą baisu, strigdavote vos pradėję, kaip sunku buvo rinkti žodžius... Stresas ir baimė yra blogiausi pagalbininkai. Jie blokuoja įsiminimą ir prisiminimą, o mokantis sutrukdo žinias perkelti iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę.
 
Šaltinis: Claudia Tebel-Nagy knyga „Atmintis. Kaip tėvai galėtų padėti savo vaikams“

2 užduotis 

Kas pasakyta šiame tekste? O tada pereikite prie pagrindinės minties – pateikite pagrindinę mintį tik vienu konkrečiu sakiniu.

Mokytojui

3 užduotis

Pateiktos mintys. Jos veda prie pagrindinės minties. Pabandykite įvardinti pagrindinę mintį. O tada pasitikrinkite, ar įvardinote panašiai.

1 dalis

A. Šiandien oras bus permainingas, dažnai lis, galbūt pasirodys ir saulė. Pasirūpinkite tinkama apranga, turėkite skėtį.

B. Šiandien reikia apsirengti šiltesniais drabužiais ir turėti skėtį, oras neaiškus.  

2 dalis

A. Mokinys X kviečiamas į mokinių tarybą, bus aptartas jo elgesys pamokų ir pertraukų metu. Bus pasiūlyti sprendimai.

B. Mokinio X elgesys pamokų ir pertraukų metu yra nederamas, todėl jis kviečiamas į mokinių tarybą aptarimui.

3 dalis

A. Čia pavojinga vieta. Upė srauni, o tiltas neatrodo tvirtas. Gal pėsčias ir pereitum, bet su mašina važiuoti per daug rizikinga.

B. Geriau išvis nesinaudoti šiuo tiltu ir nerizikuoti gyvybe, tiltas netinkamas.

4 dalis

A. Nežinau, ar ateisiu į pasimatymą. Turiu daug darbo ir reikalų, esu užimtas, tai nežinau, kaip bus.

B. Neateisiu į pasimatymą, nenoriu.