A dalis
Šią temą pradėkime pasisveikindami skirtingais būdais. Pažaiskime žaidimą pagal situacijas. Pavyzdžiui, aš esu suaugęs žmogus ir ateinu pas jus. Kaip jūs su manimi sveikinsitės? Kita situacija – aš esu jūsų bendraamžis. Kaip jūs su manimi sveikinsitės?
Mokytojas pasako situaciją, o mokiniai turi kuo greičiau pasakyti, koks yra jų vaidmuo pagal šią situaciją, pavyzdžiui: mokykloje jie „mokiniai“, namie – „vaikai“, su naminiais gyvūnėliais – „šeimininkai“, o jeigu jie kur nors keliauja – „turistai“. Mokytojas užrašo mokinių vaidmenis. Žiūrėdami į sąrašą mokiniai diskutuoja, kodėl jų vaidmenys skiriasi.
Mokytojas paklausia mokinių: „Kas jūs esate iš tikrųjų? Įsivaizduokite, kad jūs dykumoje ir niekas nepakvies jūsų vardu, nes jūs ten esate vieni. Kaip jūs save įvardysite?“ Mokytojas paaiškina mokiniams, kad kiekvienas iš mūsų turime savo vaidmenis, kadangi mes gyvename visuomenėje.
Šią temą pradėkime pasisveikindami skirtingais būdais. Pažaiskime žaidimą pagal situacijas. Pavyzdžiui, aš esu suaugęs žmogus ir ateinu pas jus. Kaip jūs su manimi sveikinsitės? Kita situacija – aš esu jūsų bendraamžis. Kaip jūs su manimi sveikinsitės?
Mokytojas pasako situaciją, o mokiniai turi kuo greičiau pasakyti, koks yra jų vaidmuo pagal šią situaciją, pavyzdžiui: mokykloje jie „mokiniai“, namie – „vaikai“, su naminiais gyvūnėliais – „šeimininkai“, o jeigu jie kur nors keliauja – „turistai“. Mokytojas užrašo mokinių vaidmenis. Žiūrėdami į sąrašą mokiniai diskutuoja, kodėl jų vaidmenys skiriasi.
Mokytojas paklausia mokinių: „Kas jūs esate iš tikrųjų? Įsivaizduokite, kad jūs dykumoje ir niekas nepakvies jūsų vardu, nes jūs ten esate vieni. Kaip jūs save įvardysite?“ Mokytojas paaiškina mokiniams, kad kiekvienas iš mūsų turime savo vaidmenis, kadangi mes gyvename visuomenėje.
B dalis
Pažiūrėkite LGK vaizdo įrašą – interviu su Raimundu Jankumi jaunesniuoju ir kurčiąja Nina Šamakova – apie kurtumą kaip gyvenimo duotybę, kokie jų vaidmenys gyvenime, ar kurčiojo gyvenimas turi vertę, ar būnant kurčiam galima daug ką pasiekti ir kaip, kokie jų pasiekimai Lietuvoje ir užsienyje.
Nijolė: – Labas, šiandien norėčiau tave pakalbinti ir užduoti tau kelis interviu klausimus apie tave, kurtumą ir koks tavo, kaip kurčiojo, vaidmuo kurčiojo gyvenime. Pirmas klausimas – kas tu esi?
Nina: – Aš – Nina, mano vardas-gestas Nina, esu klaipėdietė, kurčioji.
– Kaip tu manai, ar kurtumas tau kaip gyvenimo duotybė? Ir koks jo vaidmuo tavo gyvenime?
– Taip, gyvenimo duotybė. Svarbiausias vaidmuo – aš esu Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijos tarybos narė, anksčiau buvau kitose pareigose – pirmininkė, dabar – tarybos narė. Taip pat esu vertėja, Klaipėdos kurčiųjų centro tarybos narė, Klaipėdos miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybos narė. Neseniai kandidatavau į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą, vyko rinkimai, deja nepatekau. Be to, esu Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) suvažiavimų delegatė. Esu įsitraukusi ir į daugiau veiklų, kad tik nepamirščiau ko... va – dar esu žmona, taip pat ir katės šeimininkė.
– Noriu pakartoti klausimą – ar kurtumas tau kaip gyvenimo duotybė? Ar būna, kad pagalvoji, kodėl esi kurčia, ar dėl to jautiesi gerai, priimi tai, kaip yra, o gal ar norėtum nebūti tokia?
– Įdomus klausimas su gilia mintimi. Kai augau, kilo minčių – kodėl aš esu kurčia, kodėl man tai buvo duota. Tačiau dabar jau nebegalvoju apie tai, o atvirkščiai – džiaugiuosi, jaučiuosi gerai, priimu savo kurtumą.
– Ar tavo kaip kurčiosios gyvenimas turi vertę?
– Taip, turi vertę. Man kurtumas duoda didelę vertę, nes mano gyvenimas ypatingas, ne toks kaip kitų, pilnas nuotykių, tikrai vertingas.
– Ar kurtieji žmonės, nesvarbu tu ar kiti, gali daug ką pasiekti?
– Taip, tikrai gali daug pasiekti. Įdomu tai, kad aš anksčiau save matydavau tarp keturių sienų, tačiau pakako tik pasiekti kažko – ir tos sienos griuvo, dabar jų nebematau. Tikrai įmanoma pasiekti bet ko, kurtumas nėra kliūtis.
– Tu sakai, kad tau pavyko sugriauti savo keturias sienas, papasakok apie savo pasiekimus Lietuvoje ir užsienyje.
– Kai aš viešėjau Islandijoje, susipažinau ir negalėjau atsigerėti ten esančiomis kurčiųjų jaunimo organizacijomis. Grįžusi į Lietuvą, pastebėjau čia esančių organizacijų trūkumus, be to, tuo metu informacija buvo prieinama tik interneto svetainėse, bet ne facebook. Dėl šios priežasties daug informacijos apie galimybes kurtiesiems buvo tarsi nematoma, kurtieji negalėjo jos rasti. Kai facebook pradėjo veikti, kurtieji pradėjo matyti savo draugų įvairias veiklas, pavyzdžiui, Frontrunners, EUDY (Europos kurčiųjų jaunimo sąjunga). Natūraliai kilo noras dalyvauti šiose veiklose, tačiau pirmiausiai reikėjo įsteigti Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociaciją. O tam buvo būtinos trys kurčiųjų jaunimo organizacijos, kurias vienytų asociacija. Tuo metu Klaipėdoje nebuvo kurčiųjų jaunimo organizacijos, tad aš prisiėmiau atsakomybę ją įkurti ir man pavyko savo atkakliu darbu to pasiekti. Yra ir daugiau pasiekimų, pavyzdžiui, mano asmeninis pasiekimas – neseniai *nubėgau* 21 kilometrą. Galvojau, kad bus labai sunku to pasiekti, o ir aplinka manęs nepalaikė, sulaukiau daug negatyvių komentarų. Tačiau juos visus stabdžiau, sakydama: aš dar nepabandžiau, pirmiausia reikia pabandyti, o tada ir pasiekti.
– Tu įvardinai daug pasiekimų.. Prašau papasakok plačiau apie 21 kilometrą.
– Maratonas yra 42 kilometrai, o 21 kilometras – bėgimas asfaltu pusę maratono. Kiekvienais metais Klaipėdoje vyksta „Vilties“ bėgimas, kuriame aš ir dalyvavau. Iš tiesų, Lietuvoje yra organizuojama daug pusės maratono ir maratono bėgimų. Mano tikslas – maratonas, tačiau pirmoji pakopa – pusė maratono, o tuomet jau laipteliais aukštyn link tikslo. Sena svajonė – nubėgti 42 kilometrus, o iki tol – tai ateities tikslas, dėl kurio reikės nemažai padirbėti. Svarbiausia prisiminti – jei nori pasiekti tikslą, reikia pirmiausia daug dirbti dėl jo, o tada tik pasimatys rezultatas. Jei neįdėsi pakankamai darbo – niekas ant lėkštutės nepatieks to. Kurtieji pripratę viską gauti ant auksinės lėkštutės, tačiau taip nevyksta gyvenime.
– Dabar norėčiau paprašyti Tavęs papasakoti apie tris tavo gyvenimo pasiekimus: vieną iš praeities, vieną iš dabarties, kurį neseniai pasiekei, ir vieną siektiną tikslą artimiausioje ateityje.
– Pirmasis, praeities pasiekimas – įkūriau Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizaciją. Antrasis – neseniai nubėgau pusę maratono, o ateities tikslas – nubėgti 42 kilometrų maratoną. Taip pat norėčiau pridėti, jog esu pirmoji kurčioji patekusi į Klaipėdos miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybą, tai istorinis pasiekimas. Ten dirbu dvejus metus iki šiol, mano kadencija baigsis birželio mėnesį. Buvo įdomūs dveji metai – sužinojau apie ten vykstančių darbų procesą, buvo tikrai įdomu, man patiko ten dirbti. O kaip aš ten patekau? Aš dažnai dalyvaudavau Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritas stalas“ veikloje. Tai man atvėrė daug galimybių ir naujų kelių. Sulaukusi pasiūlymo kandidatuoti (į Klaipėdos miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybą), nusprendžiau išbandyti savo jėgas ir man pavyko patekti. Linkiu kiekvienam jaunam žmogui to paties – jei matote įdomias veiklas – dalyvaukite, tai jums atvers daug naujų galimybių.
– Jau šiek tiek atsakei į paskutinį klausimą – kurtieji dažnai save nuvertina, sako, kad nieko negali, nemato galimybių gyvenime. Kaip galėtum juos padrąsinti, paskatinti?
– Pasakysiu atvirai – kurtieji mėgsta daug laiko leisti prie telefono, skrolinti, arba lankytis kavinėse ir leisti laiką su draugais. Tačiau kokia viso to prasmė? Linkiu kuo daugiau dalyvauti įvairiuose projektuose, mainuose ir kitose veiklose – tai atvers daug galimybių, padės sugriauti visas keturias sienas. Visiems reikia pamatyti, kas tu esi, jei tu savęs neparodysi, niekas ir nepamatys tavęs, o tu jausies vienišas, nesuprastas.
– Oho, tikrai stipru. Tavo žodžiai, išsakyti pabaigoje, labai svarbūs, kurtiesiems reikia juos išgirsti. Ačiū už interviu, puikiai išsakytas mintis. Gal norėtum dar kažką pridėti, ko nepaklausiau? Gal liko neišsakytų minčių kurčiųjų bendruomenei arba kurčiųjų mokyklų mokiniams?
– Jei aš būčiau likusi tik kurčiųjų bendruomenėje ir neišėjusi už jos ribų – sunku pasakyti, ko būčiau pasiekusi. Kai pradėjau domėtis girdinčiųjų organizuojamomis veiklomis, pamačiau kiek visko daug – veiklų sąrašas begalinis. Supratau, kad visko man norisi ir viskas man įdomu. O pradėjusi dalyvauti, sulaukiau ir nemažai darbo pasiūlymų. Deja mano gyvenimo laikas – ribotas, visko nespėčiau imtis. Todėl noriu visus paskatinti nelikti tik kurčiųjų bendruomenėje, išeikite, kad ir kaip bus nepatogu ir nelengva, tačiau nepasiduokite ir jums bus atlyginta. O kai sunkiausias laikas bus praeityje, pamatysite, kad buvo verta.
– Ačiū už interviu ir skirtą laiką.
Nijolė: – Labas, šiandien norėčiau tave pakalbinti ir užduoti tau kelis interviu klausimus apie tave, kurtumą ir koks tavo, kaip kurčiojo, vaidmuo kurčiojo gyvenime. Pirmas klausimas – kas tu esi?
Nina: – Aš – Nina, mano vardas-gestas Nina, esu klaipėdietė, kurčioji.
– Kaip tu manai, ar kurtumas tau kaip gyvenimo duotybė? Ir koks jo vaidmuo tavo gyvenime?
– Taip, gyvenimo duotybė. Svarbiausias vaidmuo – aš esu Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijos tarybos narė, anksčiau buvau kitose pareigose – pirmininkė, dabar – tarybos narė. Taip pat esu vertėja, Klaipėdos kurčiųjų centro tarybos narė, Klaipėdos miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybos narė. Neseniai kandidatavau į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą, vyko rinkimai, deja nepatekau. Be to, esu Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) suvažiavimų delegatė. Esu įsitraukusi ir į daugiau veiklų, kad tik nepamirščiau ko... va – dar esu žmona, taip pat ir katės šeimininkė.
– Noriu pakartoti klausimą – ar kurtumas tau kaip gyvenimo duotybė? Ar būna, kad pagalvoji, kodėl esi kurčia, ar dėl to jautiesi gerai, priimi tai, kaip yra, o gal ar norėtum nebūti tokia?
– Įdomus klausimas su gilia mintimi. Kai augau, kilo minčių – kodėl aš esu kurčia, kodėl man tai buvo duota. Tačiau dabar jau nebegalvoju apie tai, o atvirkščiai – džiaugiuosi, jaučiuosi gerai, priimu savo kurtumą.
– Ar tavo kaip kurčiosios gyvenimas turi vertę?
– Taip, turi vertę. Man kurtumas duoda didelę vertę, nes mano gyvenimas ypatingas, ne toks kaip kitų, pilnas nuotykių, tikrai vertingas.
– Ar kurtieji žmonės, nesvarbu tu ar kiti, gali daug ką pasiekti?
– Taip, tikrai gali daug pasiekti. Įdomu tai, kad aš anksčiau save matydavau tarp keturių sienų, tačiau pakako tik pasiekti kažko – ir tos sienos griuvo, dabar jų nebematau. Tikrai įmanoma pasiekti bet ko, kurtumas nėra kliūtis.
– Tu sakai, kad tau pavyko sugriauti savo keturias sienas, papasakok apie savo pasiekimus Lietuvoje ir užsienyje.
– Kai aš viešėjau Islandijoje, susipažinau ir negalėjau atsigerėti ten esančiomis kurčiųjų jaunimo organizacijomis. Grįžusi į Lietuvą, pastebėjau čia esančių organizacijų trūkumus, be to, tuo metu informacija buvo prieinama tik interneto svetainėse, bet ne facebook. Dėl šios priežasties daug informacijos apie galimybes kurtiesiems buvo tarsi nematoma, kurtieji negalėjo jos rasti. Kai facebook pradėjo veikti, kurtieji pradėjo matyti savo draugų įvairias veiklas, pavyzdžiui, Frontrunners, EUDY (Europos kurčiųjų jaunimo sąjunga). Natūraliai kilo noras dalyvauti šiose veiklose, tačiau pirmiausiai reikėjo įsteigti Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociaciją. O tam buvo būtinos trys kurčiųjų jaunimo organizacijos, kurias vienytų asociacija. Tuo metu Klaipėdoje nebuvo kurčiųjų jaunimo organizacijos, tad aš prisiėmiau atsakomybę ją įkurti ir man pavyko savo atkakliu darbu to pasiekti. Yra ir daugiau pasiekimų, pavyzdžiui, mano asmeninis pasiekimas – neseniai *nubėgau* 21 kilometrą. Galvojau, kad bus labai sunku to pasiekti, o ir aplinka manęs nepalaikė, sulaukiau daug negatyvių komentarų. Tačiau juos visus stabdžiau, sakydama: aš dar nepabandžiau, pirmiausia reikia pabandyti, o tada ir pasiekti.
– Tu įvardinai daug pasiekimų.. Prašau papasakok plačiau apie 21 kilometrą.
– Maratonas yra 42 kilometrai, o 21 kilometras – bėgimas asfaltu pusę maratono. Kiekvienais metais Klaipėdoje vyksta „Vilties“ bėgimas, kuriame aš ir dalyvavau. Iš tiesų, Lietuvoje yra organizuojama daug pusės maratono ir maratono bėgimų. Mano tikslas – maratonas, tačiau pirmoji pakopa – pusė maratono, o tuomet jau laipteliais aukštyn link tikslo. Sena svajonė – nubėgti 42 kilometrus, o iki tol – tai ateities tikslas, dėl kurio reikės nemažai padirbėti. Svarbiausia prisiminti – jei nori pasiekti tikslą, reikia pirmiausia daug dirbti dėl jo, o tada tik pasimatys rezultatas. Jei neįdėsi pakankamai darbo – niekas ant lėkštutės nepatieks to. Kurtieji pripratę viską gauti ant auksinės lėkštutės, tačiau taip nevyksta gyvenime.
– Dabar norėčiau paprašyti Tavęs papasakoti apie tris tavo gyvenimo pasiekimus: vieną iš praeities, vieną iš dabarties, kurį neseniai pasiekei, ir vieną siektiną tikslą artimiausioje ateityje.
– Pirmasis, praeities pasiekimas – įkūriau Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizaciją. Antrasis – neseniai nubėgau pusę maratono, o ateities tikslas – nubėgti 42 kilometrų maratoną. Taip pat norėčiau pridėti, jog esu pirmoji kurčioji patekusi į Klaipėdos miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybą, tai istorinis pasiekimas. Ten dirbu dvejus metus iki šiol, mano kadencija baigsis birželio mėnesį. Buvo įdomūs dveji metai – sužinojau apie ten vykstančių darbų procesą, buvo tikrai įdomu, man patiko ten dirbti. O kaip aš ten patekau? Aš dažnai dalyvaudavau Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritas stalas“ veikloje. Tai man atvėrė daug galimybių ir naujų kelių. Sulaukusi pasiūlymo kandidatuoti (į Klaipėdos miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybą), nusprendžiau išbandyti savo jėgas ir man pavyko patekti. Linkiu kiekvienam jaunam žmogui to paties – jei matote įdomias veiklas – dalyvaukite, tai jums atvers daug naujų galimybių.
– Jau šiek tiek atsakei į paskutinį klausimą – kurtieji dažnai save nuvertina, sako, kad nieko negali, nemato galimybių gyvenime. Kaip galėtum juos padrąsinti, paskatinti?
– Pasakysiu atvirai – kurtieji mėgsta daug laiko leisti prie telefono, skrolinti, arba lankytis kavinėse ir leisti laiką su draugais. Tačiau kokia viso to prasmė? Linkiu kuo daugiau dalyvauti įvairiuose projektuose, mainuose ir kitose veiklose – tai atvers daug galimybių, padės sugriauti visas keturias sienas. Visiems reikia pamatyti, kas tu esi, jei tu savęs neparodysi, niekas ir nepamatys tavęs, o tu jausies vienišas, nesuprastas.
– Oho, tikrai stipru. Tavo žodžiai, išsakyti pabaigoje, labai svarbūs, kurtiesiems reikia juos išgirsti. Ačiū už interviu, puikiai išsakytas mintis. Gal norėtum dar kažką pridėti, ko nepaklausiau? Gal liko neišsakytų minčių kurčiųjų bendruomenei arba kurčiųjų mokyklų mokiniams?
– Jei aš būčiau likusi tik kurčiųjų bendruomenėje ir neišėjusi už jos ribų – sunku pasakyti, ko būčiau pasiekusi. Kai pradėjau domėtis girdinčiųjų organizuojamomis veiklomis, pamačiau kiek visko daug – veiklų sąrašas begalinis. Supratau, kad visko man norisi ir viskas man įdomu. O pradėjusi dalyvauti, sulaukiau ir nemažai darbo pasiūlymų. Deja mano gyvenimo laikas – ribotas, visko nespėčiau imtis. Todėl noriu visus paskatinti nelikti tik kurčiųjų bendruomenėje, išeikite, kad ir kaip bus nepatogu ir nelengva, tačiau nepasiduokite ir jums bus atlyginta. O kai sunkiausias laikas bus praeityje, pamatysite, kad buvo verta.
– Ačiū už interviu ir skirtą laiką.
Nijolė: – Labas, šiandien norėčiau tave pakalbinti ir užduoti tau kelis interviu klausimus apie tave, kurtumą ir koks tavo, kaip kurčiojo, vaidmuo kurčiojo gyvenime. Pirmas klausimas – kas tu esi?
Raimundas: – Mano vardas-gestas Raimundas, esu kurčias nuo vaikystės.
– Kaip manai, ar kurtumas Tau kaip gyvenimo duotybė, ar tu priimi ir džiaugiesi dėl to? Ir koks jo vaidmuo Tavo gyvenime?
– Kurtumas turi savo pliusų ir minusų, kaip ir girdėjimas, aklumas ir t.t. turi savo pliusų ir minusų. Pavyzdžiui, būdamas kurčiuoju, aš galiu ramiai ir ilgai miegoti, joks triukšmas man netrukdys. Taip pat gestų kalba galiu susikalbėti per didelį atstumą, nereikia garsiai rėkti, kaip girdintiesiems. Yra ir daugiau pliusų. Taip pat yra ir minusų, pavyzdžiui, mobilus telefonas gali išsikrauti, kai reikia skambinti gestų kalbos vertėjų centrui, norint susikalbėti su girdinčiaisiais. Ypatingai mobilaus telefono baterija gali išsijungti dėl šalto oro lauke. Girdintieji paprastai nenori bendrauti su kurčiuoju, jei jo telefonas išjungtas, o ne visi gali susirašinėti ant lapo. Dar vienas pliusas – labai praverčia gestikuliavimas įvairiose situacijose, pavyzdžiui, nuvykus į užsienį, kai reikia susikalbėti. Girdintiems dažnai būna sudėtingiau, nebent tai CODA – jie taip pat turi gestikuliavimo įgūdžių. Taip pat kurtieji dažnai galvoja, kad kurčneregystė yra didelis praradimas, tačiau patys kurčneregiai taip nesijaučia. Jie tame įžvelgia taip pat daug pliusų. Pavyzdžiui, jų uoslės jutimas yra stipresnis – jie užuodžia, kas įeina į kambarį, kai prasiveria durys. Taip pat aklųjų klausa yra stipresnė nei reginčiųjų, tuo tarpu kurčiųjų matymo laukas – platesnis. Girdintieji dažnai nepastebi, kaip jiems kažkas mojuoja, o kurtieji mato net ir šonuose. Taigi visos kultūros, mažumos turi ir pliusų, ir minusų.
– Ar būdamas kurčiuoju, ne tik tu, bet ir kiti, gali daug pasiekti gyvenime?
– Taip, kurtieji gali daug ko pasiekti. Aš turiu daug įvairios patirties. Pavyzdžiui, mes kartu su girdinčiu pusbroliu buvome išvažiavę į Didžiąją Britaniją dirbti. Man pavyko gana lengvai prasilaužti ir rasti į darbą, tuo tarpu pusbroliui nesisekė. Taip įvyko dėl to, kad aš galėjau susikalbėti vizualiai, gestikuliuodamas, tuo pačiu pasinaudojant savo gudrumu. Tuo tarpu pusbrolis, sulaukęs iš darbdavių neigiamo atsakymo, mandagiai išeidavo. Aišku, tai priklauso ir nuo žmogaus drąsos, tie, kas drąsūs – laimi, drovesni – pralaimi. Geriau drąsiai išsakyti savo reikalavimus ir norus. Nes net ir aukštasis išsilavinimas ir gabumai nepadės, jei žmogus yra drovus. Kartais atrodo per daug keista išsakyti savo reikalavimus darbdaviui, o pasakius, paaiškėja, kad jis kaip tik tokio žmogaus ir ieškojo. Aišku, kalbėtis reikia, nesikeikiant, nepadlaižiaujant, tiesiog aiškiai ir konkrečiai pateikiant argumentus, kodėl aš esu tinkamas kandidatas, parodant savo gebėjimus. Svarbiausia – pabandyti, o tuomet ir pasiekti įmanoma. Daug ko kurtieji gali pasiekti, pavyzdžiui, vairuoti vilkikus, aišku iki to kelias – ilgas. Reikia įrodyti, kad sveikata – tinkama, kovoti už save, o tai nėra lengva.
– Papasakok apie savo kaip kurčiojo pasiekimus Lietuvoje ir užsienyje.
– Esu dirbęs penkiose užsienio šalyse: Ispanijoje, Italijoje – Sicilijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje. Nors ir buvo sudėtinga: teko miegoti automobilyje, susidurti su įvairiais nepatogumais, įdėti nemažai pastangų, tačiau visose šalyse pavyko susirasti darbą be draugų ar pažįstamų pagalbos. Būna, kad kiti turi pažįstamų, tačiau juos apgauna, o aš visus darbus susiradau, nuvykęs į vietą – tam labai padėjo mano drąsa. Didžiausias mano pasiekimas – atidariau savo mini drabužių verslą Didžiojoje Britanijoje. Drabužius man ne pristatydavo, o pats susirinkdavau, organizuodavau visą procesą. Tai buvo įdomi, tačiau daug įtampos, streso pareikalavusi patirtis. Dėl to po kurio laiko nusprendžiau uždaryti verslą ir pakeisti darbo kryptį – pradėjau dirbti dažytoju. Esu dirbęs pačius įvairiausius darbus: taisydavau automobilius po autoįvykių, mėsos fabrike, maisto srityje Italijoje-Sicilijoje, statybose Ispanijoje ir Lietuvoje. Be to, įgijau statybininko išsilavinimą Švedijoje. Ten dirbau miškuose – pjaudavau medžius, prižiūrėdavau juos. Vėliau pradėjau dirbti sunkvežimio vairuotoju – kai pavyko to pasiekti, man buvo svarbu parodyti kitiems kurtiesiems pavyzdį, todėl internete apie šį mano pasiekimą pasklido žinia. Kai kurie kurtieji nenori viešinti savo pasiekimų, tačiau geriau juk parodyti pavyzdį ir taip įkvėpti kitus. Aišku, už rankos nenuvesiu šituo keliu, tačiau į besidominčiųjų klausimus – mielai atsakysiu. Dar vienas mano pasiekimas – buvau pirmasis kurčiasis Lietuvoje, kuriam pavyko gauti sunkvežimio kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Vėliau atsirado ir daugiau tokių kurčiųjų. Taip pat išmokau valdyti parasparnį, yra ir kitų įvairių pasiekimų. Pavyzdžiui, atidariau kurčiųjų motociklininkų klubą. Prieš tai gal 10 metų lankiausi įvairiuose motociklininkų klubuose užsienyje, o Lietuvoje tokio dar nebuvo, todėl manęs pradėjo prašyti tokį klubą įsteigti ir čia. Juk būtų galima palaikyti ryšį su užsienio klubais, jei Lietuvoje toks būtų. Pasinaudojęs savo patirtimi ir įstatymų žiniomis, nusprendžiau pabandyti. Steigimo procesas nebuvo lengvas – reikėjo įvairiausių dokumentų. Jį pradėjau 2017 m. pabaigoje – gruodžio mėnesį, o steigimo patvirtinimą gavau tik 2019 metais. Per šį laiką buvo daug visokių patikrų, vyko generalinė asamblėja – diskusija ir prezidento rinkimai. Taigi man pavyko įsteigti klubą, o kaip toliau viskas bus – nežinau. Be to, dar esu Europos kurčiųjų motociklininkų klubo viceprezidentas. Buvau išrinktas sąžiningai rinkimų metu, o ne dėl to, kad turiu pažįstamų ar draugų.
– Dabar norėčiau paprašyti Tavęs papasakoti apie tris tavo gyvenimo pasiekimus: vieną iš praeities, vieną iš dabarties, kurį neseniai pasiekei, ir vieną siektiną tikslą artimiausioje ateityje.
– Mano pirmasis pasiekimas – man pavyko suorganizuoti Europos kurčiųjų motociklininkų suvažiavimą. Antrasis – dalyvavau kartu su girdinčiaisiais motociklų skleidžiamo garso varžybose, kurias laimėjau. Po šito laimėjimo tapau žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Trečias – ateities tikslas – gauti skraidymo parasparniu instruktoriaus pažymėjimą, kad galėčiau apmokyti bei lydėti kitus kurčiuosius jų skraidymo metu. Tam jau ruošiuosi. Man svarbu parodyti girdintiesiems, kad ir kurčiasis gali būti instruktoriumi, ne tik girdintis. Kitose Europos valstybėse kurtiesiems yra neleidžiama to mokytis, bet aš manau, kad viskas įmanoma. Jei gaučiau instruktoriaus pažymėjimą, jis galiotų visame pasaulyje, tad galėčiau kviesti ir apmokyti kurčiuosius iš kitų šalių.
– Paskutinis klausimas – kurtieji dažnai save nuvertina, sako, kad nieko negali, nemato galimybių gyvenime. Kaip galėtum juos padrąsinti, paskatinti?
– Yra dvi pusės. Viena pusė – kurtieji dažnai prisigalvoja, kad daug ko negali, net nepabandę. Reikia bandyti, ieškoti kelių, kaip kažko pasiekti. Kita pusė – yra kurčiųjų, kurie dirba vadovaujantį darbą ar užima aukštas pareigas, bet nuvertina kitus kurčiuosius, kurie bando taip pat pasiekti aukštumų. Teigia, kad jiems nepavyks, nes bus sunku, reikės daug rašyti, studijuotu universitete, dirbti, todėl geriau net nebandyti. O kurtieji tuo tiki ir pradeda nebetikėti savimi. Bet juk diplomas nėra pats svarbiausias dalykas, svarbiau – žmogaus įgūdžiai, kokius argumentus jis pateikia. Tarkim nepasiseka užsienyje, tai grįžus į Lietuvą, nereikėtų galvoti, kad viskas, ir čia man nepasiseks. Galimybių yra daug, pavyzdžiui, aš dirbau juvelyru. Jei nesinori dirbti rankų darbo, tingisi, tada taip – galimybės ribotos. Visada reikia tam tikrų sričių specialistų, jų trūksta. Todėl reikia daugiau sakyti – tu gali, tačiau kai kurie netinkamai sako kurtiesiems, kad jie negali. Pavyzdžiui, kai mokiausi mokykloje, mokytojai man kartodavo – tu negali to, ano, tu mokaisi silpnai, rašai prastai, todėl pasiekti daugiau kažko negali. Tačiau aš nekreipiau į tai dėmesio. Taip pat, kai baigiau 10 klasę, mokytoja prašė parašyti ant lapo, kuo noriu būti ateityje. Kai kurie rašė, kad nori dirbti ministerijoje, o aš parašiau, kad noriu dirbti valytoju. Mokytoja paskundė mano tėčiui, o tėtis tepasakė: teisingai parašė, nes kam plepėti, kuo nori būti ateity – juk vėliau būna atvirkščiai. Kartais sunku kažko pasiekti, nes trukdo įstatymai, reikia eiti į įvairias komisijas, įrodyti, kad gali, o komisija dažnai nežino apie kurčiųjų kultūrą ir diskriminuoja kurčiuosius. Ministerijose, komisijose dirba tik girdintys. Reikėtų įtraukti bent vieną kurčiųjų, aklųjų ir neįgaliųjų atstovą, kad būtų lygiavertis ir sąžiningas vertinimas bei galimybės.
Nijolė: – Labas, šiandien norėčiau tave pakalbinti ir užduoti tau kelis interviu klausimus apie tave, kurtumą ir koks tavo, kaip kurčiojo, vaidmuo kurčiojo gyvenime. Pirmas klausimas – kas tu esi?
Raimundas: – Mano vardas-gestas Raimundas, esu kurčias nuo vaikystės.
– Kaip manai, ar kurtumas Tau kaip gyvenimo duotybė, ar tu priimi ir džiaugiesi dėl to? Ir koks jo vaidmuo Tavo gyvenime?
– Kurtumas turi savo pliusų ir minusų, kaip ir girdėjimas, aklumas ir t.t. turi savo pliusų ir minusų. Pavyzdžiui, būdamas kurčiuoju, aš galiu ramiai ir ilgai miegoti, joks triukšmas man netrukdys. Taip pat gestų kalba galiu susikalbėti per didelį atstumą, nereikia garsiai rėkti, kaip girdintiesiems. Yra ir daugiau pliusų. Taip pat yra ir minusų, pavyzdžiui, mobilus telefonas gali išsikrauti, kai reikia skambinti gestų kalbos vertėjų centrui, norint susikalbėti su girdinčiaisiais. Ypatingai mobilaus telefono baterija gali išsijungti dėl šalto oro lauke. Girdintieji paprastai nenori bendrauti su kurčiuoju, jei jo telefonas išjungtas, o ne visi gali susirašinėti ant lapo. Dar vienas pliusas – labai praverčia gestikuliavimas įvairiose situacijose, pavyzdžiui, nuvykus į užsienį, kai reikia susikalbėti. Girdintiems dažnai būna sudėtingiau, nebent tai CODA – jie taip pat turi gestikuliavimo įgūdžių. Taip pat kurtieji dažnai galvoja, kad kurčneregystė yra didelis praradimas, tačiau patys kurčneregiai taip nesijaučia. Jie tame įžvelgia taip pat daug pliusų. Pavyzdžiui, jų uoslės jutimas yra stipresnis – jie užuodžia, kas įeina į kambarį, kai prasiveria durys. Taip pat aklųjų klausa yra stipresnė nei reginčiųjų, tuo tarpu kurčiųjų matymo laukas – platesnis. Girdintieji dažnai nepastebi, kaip jiems kažkas mojuoja, o kurtieji mato net ir šonuose. Taigi visos kultūros, mažumos turi ir pliusų, ir minusų.
– Ar būdamas kurčiuoju, ne tik tu, bet ir kiti, gali daug pasiekti gyvenime?
– Taip, kurtieji gali daug ko pasiekti. Aš turiu daug įvairios patirties. Pavyzdžiui, mes kartu su girdinčiu pusbroliu buvome išvažiavę į Didžiąją Britaniją dirbti. Man pavyko gana lengvai prasilaužti ir rasti į darbą, tuo tarpu pusbroliui nesisekė. Taip įvyko dėl to, kad aš galėjau susikalbėti vizualiai, gestikuliuodamas, tuo pačiu pasinaudojant savo gudrumu. Tuo tarpu pusbrolis, sulaukęs iš darbdavių neigiamo atsakymo, mandagiai išeidavo. Aišku, tai priklauso ir nuo žmogaus drąsos, tie, kas drąsūs – laimi, drovesni – pralaimi. Geriau drąsiai išsakyti savo reikalavimus ir norus. Nes net ir aukštasis išsilavinimas ir gabumai nepadės, jei žmogus yra drovus. Kartais atrodo per daug keista išsakyti savo reikalavimus darbdaviui, o pasakius, paaiškėja, kad jis kaip tik tokio žmogaus ir ieškojo. Aišku, kalbėtis reikia, nesikeikiant, nepadlaižiaujant, tiesiog aiškiai ir konkrečiai pateikiant argumentus, kodėl aš esu tinkamas kandidatas, parodant savo gebėjimus. Svarbiausia – pabandyti, o tuomet ir pasiekti įmanoma. Daug ko kurtieji gali pasiekti, pavyzdžiui, vairuoti vilkikus, aišku iki to kelias – ilgas. Reikia įrodyti, kad sveikata – tinkama, kovoti už save, o tai nėra lengva.
– Papasakok apie savo kaip kurčiojo pasiekimus Lietuvoje ir užsienyje.
– Esu dirbęs penkiose užsienio šalyse: Ispanijoje, Italijoje – Sicilijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje. Nors ir buvo sudėtinga: teko miegoti automobilyje, susidurti su įvairiais nepatogumais, įdėti nemažai pastangų, tačiau visose šalyse pavyko susirasti darbą be draugų ar pažįstamų pagalbos. Būna, kad kiti turi pažįstamų, tačiau juos apgauna, o aš visus darbus susiradau, nuvykęs į vietą – tam labai padėjo mano drąsa. Didžiausias mano pasiekimas – atidariau savo mini drabužių verslą Didžiojoje Britanijoje. Drabužius man ne pristatydavo, o pats susirinkdavau, organizuodavau visą procesą. Tai buvo įdomi, tačiau daug įtampos, streso pareikalavusi patirtis. Dėl to po kurio laiko nusprendžiau uždaryti verslą ir pakeisti darbo kryptį – pradėjau dirbti dažytoju. Esu dirbęs pačius įvairiausius darbus: taisydavau automobilius po autoįvykių, mėsos fabrike, maisto srityje Italijoje-Sicilijoje, statybose Ispanijoje ir Lietuvoje. Be to, įgijau statybininko išsilavinimą Švedijoje. Ten dirbau miškuose – pjaudavau medžius, prižiūrėdavau juos. Vėliau pradėjau dirbti sunkvežimio vairuotoju – kai pavyko to pasiekti, man buvo svarbu parodyti kitiems kurtiesiems pavyzdį, todėl internete apie šį mano pasiekimą pasklido žinia. Kai kurie kurtieji nenori viešinti savo pasiekimų, tačiau geriau juk parodyti pavyzdį ir taip įkvėpti kitus. Aišku, už rankos nenuvesiu šituo keliu, tačiau į besidominčiųjų klausimus – mielai atsakysiu. Dar vienas mano pasiekimas – buvau pirmasis kurčiasis Lietuvoje, kuriam pavyko gauti sunkvežimio kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Vėliau atsirado ir daugiau tokių kurčiųjų. Taip pat išmokau valdyti parasparnį, yra ir kitų įvairių pasiekimų. Pavyzdžiui, atidariau kurčiųjų motociklininkų klubą. Prieš tai gal 10 metų lankiausi įvairiuose motociklininkų klubuose užsienyje, o Lietuvoje tokio dar nebuvo, todėl manęs pradėjo prašyti tokį klubą įsteigti ir čia. Juk būtų galima palaikyti ryšį su užsienio klubais, jei Lietuvoje toks būtų. Pasinaudojęs savo patirtimi ir įstatymų žiniomis, nusprendžiau pabandyti. Steigimo procesas nebuvo lengvas – reikėjo įvairiausių dokumentų. Jį pradėjau 2017 m. pabaigoje – gruodžio mėnesį, o steigimo patvirtinimą gavau tik 2019 metais. Per šį laiką buvo daug visokių patikrų, vyko generalinė asamblėja – diskusija ir prezidento rinkimai. Taigi man pavyko įsteigti klubą, o kaip toliau viskas bus – nežinau. Be to, dar esu Europos kurčiųjų motociklininkų klubo viceprezidentas. Buvau išrinktas sąžiningai rinkimų metu, o ne dėl to, kad turiu pažįstamų ar draugų.
– Dabar norėčiau paprašyti Tavęs papasakoti apie tris tavo gyvenimo pasiekimus: vieną iš praeities, vieną iš dabarties, kurį neseniai pasiekei, ir vieną siektiną tikslą artimiausioje ateityje.
– Mano pirmasis pasiekimas – man pavyko suorganizuoti Europos kurčiųjų motociklininkų suvažiavimą. Antrasis – dalyvavau kartu su girdinčiaisiais motociklų skleidžiamo garso varžybose, kurias laimėjau. Po šito laimėjimo tapau žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Trečias – ateities tikslas – gauti skraidymo parasparniu instruktoriaus pažymėjimą, kad galėčiau apmokyti bei lydėti kitus kurčiuosius jų skraidymo metu. Tam jau ruošiuosi. Man svarbu parodyti girdintiesiems, kad ir kurčiasis gali būti instruktoriumi, ne tik girdintis. Kitose Europos valstybėse kurtiesiems yra neleidžiama to mokytis, bet aš manau, kad viskas įmanoma. Jei gaučiau instruktoriaus pažymėjimą, jis galiotų visame pasaulyje, tad galėčiau kviesti ir apmokyti kurčiuosius iš kitų šalių.
– Paskutinis klausimas – kurtieji dažnai save nuvertina, sako, kad nieko negali, nemato galimybių gyvenime. Kaip galėtum juos padrąsinti, paskatinti?
– Yra dvi pusės. Viena pusė – kurtieji dažnai prisigalvoja, kad daug ko negali, net nepabandę. Reikia bandyti, ieškoti kelių, kaip kažko pasiekti. Kita pusė – yra kurčiųjų, kurie dirba vadovaujantį darbą ar užima aukštas pareigas, bet nuvertina kitus kurčiuosius, kurie bando taip pat pasiekti aukštumų. Teigia, kad jiems nepavyks, nes bus sunku, reikės daug rašyti, studijuotu universitete, dirbti, todėl geriau net nebandyti. O kurtieji tuo tiki ir pradeda nebetikėti savimi. Bet juk diplomas nėra pats svarbiausias dalykas, svarbiau – žmogaus įgūdžiai, kokius argumentus jis pateikia. Tarkim nepasiseka užsienyje, tai grįžus į Lietuvą, nereikėtų galvoti, kad viskas, ir čia man nepasiseks. Galimybių yra daug, pavyzdžiui, aš dirbau juvelyru. Jei nesinori dirbti rankų darbo, tingisi, tada taip – galimybės ribotos. Visada reikia tam tikrų sričių specialistų, jų trūksta. Todėl reikia daugiau sakyti – tu gali, tačiau kai kurie netinkamai sako kurtiesiems, kad jie negali. Pavyzdžiui, kai mokiausi mokykloje, mokytojai man kartodavo – tu negali to, ano, tu mokaisi silpnai, rašai prastai, todėl pasiekti daugiau kažko negali. Tačiau aš nekreipiau į tai dėmesio. Taip pat, kai baigiau 10 klasę, mokytoja prašė parašyti ant lapo, kuo noriu būti ateityje. Kai kurie rašė, kad nori dirbti ministerijoje, o aš parašiau, kad noriu dirbti valytoju. Mokytoja paskundė mano tėčiui, o tėtis tepasakė: teisingai parašė, nes kam plepėti, kuo nori būti ateity – juk vėliau būna atvirkščiai. Kartais sunku kažko pasiekti, nes trukdo įstatymai, reikia eiti į įvairias komisijas, įrodyti, kad gali, o komisija dažnai nežino apie kurčiųjų kultūrą ir diskriminuoja kurčiuosius. Ministerijose, komisijose dirba tik girdintys. Reikėtų įtraukti bent vieną kurčiųjų, aklųjų ir neįgaliųjų atstovą, kad būtų lygiavertis ir sąžiningas vertinimas bei galimybės.
Nijolė: – Labas, šiandien norėčiau tave pakalbinti ir užduoti tau kelis interviu klausimus apie tave, kurtumą ir koks tavo, kaip kurčiojo, vaidmuo kurčiojo gyvenime. Pirmas klausimas – kas tu esi?
Nina: – Aš – Nina, mano vardas-gestas Nina, esu klaipėdietė, kurčioji.
– Kaip tu manai, ar kurtumas tau kaip gyvenimo duotybė? Ir koks jo vaidmuo tavo gyvenime?
– Taip, gyvenimo duotybė. Svarbiausias vaidmuo – aš esu Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijos tarybos narė, anksčiau buvau kitose pareigose – pirmininkė, dabar – tarybos narė. Taip pat esu vertėja, Klaipėdos kurčiųjų centro tarybos narė, Klaipėdos miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybos narė. Neseniai kandidatavau į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą, vyko rinkimai, deja nepatekau. Be to, esu Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) suvažiavimų delegatė. Esu įsitraukusi ir į daugiau veiklų, kad tik nepamirščiau ko... va – dar esu žmona, taip pat ir katės šeimininkė.
– Noriu pakartoti klausimą – ar kurtumas tau kaip gyvenimo duotybė? Ar būna, kad pagalvoji, kodėl esi kurčia, ar dėl to jautiesi gerai, priimi tai, kaip yra, o gal ar norėtum nebūti tokia?
– Įdomus klausimas su gilia mintimi. Kai augau, kilo minčių – kodėl aš esu kurčia, kodėl man tai buvo duota. Tačiau dabar jau nebegalvoju apie tai, o atvirkščiai – džiaugiuosi, jaučiuosi gerai, priimu savo kurtumą.
– Ar tavo kaip kurčiosios gyvenimas turi vertę?
– Taip, turi vertę. Man kurtumas duoda didelę vertę, nes mano gyvenimas ypatingas, ne toks kaip kitų, pilnas nuotykių, tikrai vertingas.
– Ar kurtieji žmonės, nesvarbu tu ar kiti, gali daug ką pasiekti?
– Taip, tikrai gali daug pasiekti. Įdomu tai, kad aš anksčiau save matydavau tarp keturių sienų, tačiau pakako tik pasiekti kažko – ir tos sienos griuvo, dabar jų nebematau. Tikrai įmanoma pasiekti bet ko, kurtumas nėra kliūtis.
– Tu sakai, kad tau pavyko sugriauti savo keturias sienas, papasakok apie savo pasiekimus Lietuvoje ir užsienyje.
– Kai aš viešėjau Islandijoje, susipažinau ir negalėjau atsigerėti ten esančiomis kurčiųjų jaunimo organizacijomis. Grįžusi į Lietuvą, pastebėjau čia esančių organizacijų trūkumus, be to, tuo metu informacija buvo prieinama tik interneto svetainėse, bet ne facebook. Dėl šios priežasties daug informacijos apie galimybes kurtiesiems buvo tarsi nematoma, kurtieji negalėjo jos rasti. Kai facebook pradėjo veikti, kurtieji pradėjo matyti savo draugų įvairias veiklas, pavyzdžiui, Frontrunners, EUDY (Europos kurčiųjų jaunimo sąjunga). Natūraliai kilo noras dalyvauti šiose veiklose, tačiau pirmiausiai reikėjo įsteigti Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociaciją. O tam buvo būtinos trys kurčiųjų jaunimo organizacijos, kurias vienytų asociacija. Tuo metu Klaipėdoje nebuvo kurčiųjų jaunimo organizacijos, tad aš prisiėmiau atsakomybę ją įkurti ir man pavyko savo atkakliu darbu to pasiekti. Yra ir daugiau pasiekimų, pavyzdžiui, mano asmeninis pasiekimas – neseniai *nubėgau* 21 kilometrą. Galvojau, kad bus labai sunku to pasiekti, o ir aplinka manęs nepalaikė, sulaukiau daug negatyvių komentarų. Tačiau juos visus stabdžiau, sakydama: aš dar nepabandžiau, pirmiausia reikia pabandyti, o tada ir pasiekti.
– Tu įvardinai daug pasiekimų.. Prašau papasakok plačiau apie 21 kilometrą.
– Maratonas yra 42 kilometrai, o 21 kilometras – bėgimas asfaltu pusę maratono. Kiekvienais metais Klaipėdoje vyksta „Vilties“ bėgimas, kuriame aš ir dalyvavau. Iš tiesų, Lietuvoje yra organizuojama daug pusės maratono ir maratono bėgimų. Mano tikslas – maratonas, tačiau pirmoji pakopa – pusė maratono, o tuomet jau laipteliais aukštyn link tikslo. Sena svajonė – nubėgti 42 kilometrus, o iki tol – tai ateities tikslas, dėl kurio reikės nemažai padirbėti. Svarbiausia prisiminti – jei nori pasiekti tikslą, reikia pirmiausia daug dirbti dėl jo, o tada tik pasimatys rezultatas. Jei neįdėsi pakankamai darbo – niekas ant lėkštutės nepatieks to. Kurtieji pripratę viską gauti ant auksinės lėkštutės, tačiau taip nevyksta gyvenime.
– Dabar norėčiau paprašyti Tavęs papasakoti apie tris tavo gyvenimo pasiekimus: vieną iš praeities, vieną iš dabarties, kurį neseniai pasiekei, ir vieną siektiną tikslą artimiausioje ateityje.
– Pirmasis, praeities pasiekimas – įkūriau Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizaciją. Antrasis – neseniai nubėgau pusę maratono, o ateities tikslas – nubėgti 42 kilometrų maratoną. Taip pat norėčiau pridėti, jog esu pirmoji kurčioji patekusi į Klaipėdos miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybą, tai istorinis pasiekimas. Ten dirbu dvejus metus iki šiol, mano kadencija baigsis birželio mėnesį. Buvo įdomūs dveji metai – sužinojau apie ten vykstančių darbų procesą, buvo tikrai įdomu, man patiko ten dirbti. O kaip aš ten patekau? Aš dažnai dalyvaudavau Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritas stalas“ veikloje. Tai man atvėrė daug galimybių ir naujų kelių. Sulaukusi pasiūlymo kandidatuoti (į Klaipėdos miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybą), nusprendžiau išbandyti savo jėgas ir man pavyko patekti. Linkiu kiekvienam jaunam žmogui to paties – jei matote įdomias veiklas – dalyvaukite, tai jums atvers daug naujų galimybių.
– Jau šiek tiek atsakei į paskutinį klausimą – kurtieji dažnai save nuvertina, sako, kad nieko negali, nemato galimybių gyvenime. Kaip galėtum juos padrąsinti, paskatinti?
– Pasakysiu atvirai – kurtieji mėgsta daug laiko leisti prie telefono, skrolinti, arba lankytis kavinėse ir leisti laiką su draugais. Tačiau kokia viso to prasmė? Linkiu kuo daugiau dalyvauti įvairiuose projektuose, mainuose ir kitose veiklose – tai atvers daug galimybių, padės sugriauti visas keturias sienas. Visiems reikia pamatyti, kas tu esi, jei tu savęs neparodysi, niekas ir nepamatys tavęs, o tu jausies vienišas, nesuprastas.
– Oho, tikrai stipru. Tavo žodžiai, išsakyti pabaigoje, labai svarbūs, kurtiesiems reikia juos išgirsti. Ačiū už interviu, puikiai išsakytas mintis. Gal norėtum dar kažką pridėti, ko nepaklausiau? Gal liko neišsakytų minčių kurčiųjų bendruomenei arba kurčiųjų mokyklų mokiniams?
– Jei aš būčiau likusi tik kurčiųjų bendruomenėje ir neišėjusi už jos ribų – sunku pasakyti, ko būčiau pasiekusi. Kai pradėjau domėtis girdinčiųjų organizuojamomis veiklomis, pamačiau kiek visko daug – veiklų sąrašas begalinis. Supratau, kad visko man norisi ir viskas man įdomu. O pradėjusi dalyvauti, sulaukiau ir nemažai darbo pasiūlymų. Deja mano gyvenimo laikas – ribotas, visko nespėčiau imtis. Todėl noriu visus paskatinti nelikti tik kurčiųjų bendruomenėje, išeikite, kad ir kaip bus nepatogu ir nelengva, tačiau nepasiduokite ir jums bus atlyginta. O kai sunkiausias laikas bus praeityje, pamatysite, kad buvo verta.
– Ačiū už interviu ir skirtą laiką.
Nijolė: – Labas, šiandien norėčiau tave pakalbinti ir užduoti tau kelis interviu klausimus apie tave, kurtumą ir koks tavo, kaip kurčiojo, vaidmuo kurčiojo gyvenime. Pirmas klausimas – kas tu esi?
Raimundas: – Mano vardas-gestas Raimundas, esu kurčias nuo vaikystės.
– Kaip manai, ar kurtumas Tau kaip gyvenimo duotybė, ar tu priimi ir džiaugiesi dėl to? Ir koks jo vaidmuo Tavo gyvenime?
– Kurtumas turi savo pliusų ir minusų, kaip ir girdėjimas, aklumas ir t.t. turi savo pliusų ir minusų. Pavyzdžiui, būdamas kurčiuoju, aš galiu ramiai ir ilgai miegoti, joks triukšmas man netrukdys. Taip pat gestų kalba galiu susikalbėti per didelį atstumą, nereikia garsiai rėkti, kaip girdintiesiems. Yra ir daugiau pliusų. Taip pat yra ir minusų, pavyzdžiui, mobilus telefonas gali išsikrauti, kai reikia skambinti gestų kalbos vertėjų centrui, norint susikalbėti su girdinčiaisiais. Ypatingai mobilaus telefono baterija gali išsijungti dėl šalto oro lauke. Girdintieji paprastai nenori bendrauti su kurčiuoju, jei jo telefonas išjungtas, o ne visi gali susirašinėti ant lapo. Dar vienas pliusas – labai praverčia gestikuliavimas įvairiose situacijose, pavyzdžiui, nuvykus į užsienį, kai reikia susikalbėti. Girdintiems dažnai būna sudėtingiau, nebent tai CODA – jie taip pat turi gestikuliavimo įgūdžių. Taip pat kurtieji dažnai galvoja, kad kurčneregystė yra didelis praradimas, tačiau patys kurčneregiai taip nesijaučia. Jie tame įžvelgia taip pat daug pliusų. Pavyzdžiui, jų uoslės jutimas yra stipresnis – jie užuodžia, kas įeina į kambarį, kai prasiveria durys. Taip pat aklųjų klausa yra stipresnė nei reginčiųjų, tuo tarpu kurčiųjų matymo laukas – platesnis. Girdintieji dažnai nepastebi, kaip jiems kažkas mojuoja, o kurtieji mato net ir šonuose. Taigi visos kultūros, mažumos turi ir pliusų, ir minusų.
– Ar būdamas kurčiuoju, ne tik tu, bet ir kiti, gali daug pasiekti gyvenime?
– Taip, kurtieji gali daug ko pasiekti. Aš turiu daug įvairios patirties. Pavyzdžiui, mes kartu su girdinčiu pusbroliu buvome išvažiavę į Didžiąją Britaniją dirbti. Man pavyko gana lengvai prasilaužti ir rasti į darbą, tuo tarpu pusbroliui nesisekė. Taip įvyko dėl to, kad aš galėjau susikalbėti vizualiai, gestikuliuodamas, tuo pačiu pasinaudojant savo gudrumu. Tuo tarpu pusbrolis, sulaukęs iš darbdavių neigiamo atsakymo, mandagiai išeidavo. Aišku, tai priklauso ir nuo žmogaus drąsos, tie, kas drąsūs – laimi, drovesni – pralaimi. Geriau drąsiai išsakyti savo reikalavimus ir norus. Nes net ir aukštasis išsilavinimas ir gabumai nepadės, jei žmogus yra drovus. Kartais atrodo per daug keista išsakyti savo reikalavimus darbdaviui, o pasakius, paaiškėja, kad jis kaip tik tokio žmogaus ir ieškojo. Aišku, kalbėtis reikia, nesikeikiant, nepadlaižiaujant, tiesiog aiškiai ir konkrečiai pateikiant argumentus, kodėl aš esu tinkamas kandidatas, parodant savo gebėjimus. Svarbiausia – pabandyti, o tuomet ir pasiekti įmanoma. Daug ko kurtieji gali pasiekti, pavyzdžiui, vairuoti vilkikus, aišku iki to kelias – ilgas. Reikia įrodyti, kad sveikata – tinkama, kovoti už save, o tai nėra lengva.
– Papasakok apie savo kaip kurčiojo pasiekimus Lietuvoje ir užsienyje.
– Esu dirbęs penkiose užsienio šalyse: Ispanijoje, Italijoje – Sicilijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje. Nors ir buvo sudėtinga: teko miegoti automobilyje, susidurti su įvairiais nepatogumais, įdėti nemažai pastangų, tačiau visose šalyse pavyko susirasti darbą be draugų ar pažįstamų pagalbos. Būna, kad kiti turi pažįstamų, tačiau juos apgauna, o aš visus darbus susiradau, nuvykęs į vietą – tam labai padėjo mano drąsa. Didžiausias mano pasiekimas – atidariau savo mini drabužių verslą Didžiojoje Britanijoje. Drabužius man ne pristatydavo, o pats susirinkdavau, organizuodavau visą procesą. Tai buvo įdomi, tačiau daug įtampos, streso pareikalavusi patirtis. Dėl to po kurio laiko nusprendžiau uždaryti verslą ir pakeisti darbo kryptį – pradėjau dirbti dažytoju. Esu dirbęs pačius įvairiausius darbus: taisydavau automobilius po autoįvykių, mėsos fabrike, maisto srityje Italijoje-Sicilijoje, statybose Ispanijoje ir Lietuvoje. Be to, įgijau statybininko išsilavinimą Švedijoje. Ten dirbau miškuose – pjaudavau medžius, prižiūrėdavau juos. Vėliau pradėjau dirbti sunkvežimio vairuotoju – kai pavyko to pasiekti, man buvo svarbu parodyti kitiems kurtiesiems pavyzdį, todėl internete apie šį mano pasiekimą pasklido žinia. Kai kurie kurtieji nenori viešinti savo pasiekimų, tačiau geriau juk parodyti pavyzdį ir taip įkvėpti kitus. Aišku, už rankos nenuvesiu šituo keliu, tačiau į besidominčiųjų klausimus – mielai atsakysiu. Dar vienas mano pasiekimas – buvau pirmasis kurčiasis Lietuvoje, kuriam pavyko gauti sunkvežimio kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Vėliau atsirado ir daugiau tokių kurčiųjų. Taip pat išmokau valdyti parasparnį, yra ir kitų įvairių pasiekimų. Pavyzdžiui, atidariau kurčiųjų motociklininkų klubą. Prieš tai gal 10 metų lankiausi įvairiuose motociklininkų klubuose užsienyje, o Lietuvoje tokio dar nebuvo, todėl manęs pradėjo prašyti tokį klubą įsteigti ir čia. Juk būtų galima palaikyti ryšį su užsienio klubais, jei Lietuvoje toks būtų. Pasinaudojęs savo patirtimi ir įstatymų žiniomis, nusprendžiau pabandyti. Steigimo procesas nebuvo lengvas – reikėjo įvairiausių dokumentų. Jį pradėjau 2017 m. pabaigoje – gruodžio mėnesį, o steigimo patvirtinimą gavau tik 2019 metais. Per šį laiką buvo daug visokių patikrų, vyko generalinė asamblėja – diskusija ir prezidento rinkimai. Taigi man pavyko įsteigti klubą, o kaip toliau viskas bus – nežinau. Be to, dar esu Europos kurčiųjų motociklininkų klubo viceprezidentas. Buvau išrinktas sąžiningai rinkimų metu, o ne dėl to, kad turiu pažįstamų ar draugų.
– Dabar norėčiau paprašyti Tavęs papasakoti apie tris tavo gyvenimo pasiekimus: vieną iš praeities, vieną iš dabarties, kurį neseniai pasiekei, ir vieną siektiną tikslą artimiausioje ateityje.
– Mano pirmasis pasiekimas – man pavyko suorganizuoti Europos kurčiųjų motociklininkų suvažiavimą. Antrasis – dalyvavau kartu su girdinčiaisiais motociklų skleidžiamo garso varžybose, kurias laimėjau. Po šito laimėjimo tapau žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Trečias – ateities tikslas – gauti skraidymo parasparniu instruktoriaus pažymėjimą, kad galėčiau apmokyti bei lydėti kitus kurčiuosius jų skraidymo metu. Tam jau ruošiuosi. Man svarbu parodyti girdintiesiems, kad ir kurčiasis gali būti instruktoriumi, ne tik girdintis. Kitose Europos valstybėse kurtiesiems yra neleidžiama to mokytis, bet aš manau, kad viskas įmanoma. Jei gaučiau instruktoriaus pažymėjimą, jis galiotų visame pasaulyje, tad galėčiau kviesti ir apmokyti kurčiuosius iš kitų šalių.
– Paskutinis klausimas – kurtieji dažnai save nuvertina, sako, kad nieko negali, nemato galimybių gyvenime. Kaip galėtum juos padrąsinti, paskatinti?
– Yra dvi pusės. Viena pusė – kurtieji dažnai prisigalvoja, kad daug ko negali, net nepabandę. Reikia bandyti, ieškoti kelių, kaip kažko pasiekti. Kita pusė – yra kurčiųjų, kurie dirba vadovaujantį darbą ar užima aukštas pareigas, bet nuvertina kitus kurčiuosius, kurie bando taip pat pasiekti aukštumų. Teigia, kad jiems nepavyks, nes bus sunku, reikės daug rašyti, studijuotu universitete, dirbti, todėl geriau net nebandyti. O kurtieji tuo tiki ir pradeda nebetikėti savimi. Bet juk diplomas nėra pats svarbiausias dalykas, svarbiau – žmogaus įgūdžiai, kokius argumentus jis pateikia. Tarkim nepasiseka užsienyje, tai grįžus į Lietuvą, nereikėtų galvoti, kad viskas, ir čia man nepasiseks. Galimybių yra daug, pavyzdžiui, aš dirbau juvelyru. Jei nesinori dirbti rankų darbo, tingisi, tada taip – galimybės ribotos. Visada reikia tam tikrų sričių specialistų, jų trūksta. Todėl reikia daugiau sakyti – tu gali, tačiau kai kurie netinkamai sako kurtiesiems, kad jie negali. Pavyzdžiui, kai mokiausi mokykloje, mokytojai man kartodavo – tu negali to, ano, tu mokaisi silpnai, rašai prastai, todėl pasiekti daugiau kažko negali. Tačiau aš nekreipiau į tai dėmesio. Taip pat, kai baigiau 10 klasę, mokytoja prašė parašyti ant lapo, kuo noriu būti ateityje. Kai kurie rašė, kad nori dirbti ministerijoje, o aš parašiau, kad noriu dirbti valytoju. Mokytoja paskundė mano tėčiui, o tėtis tepasakė: teisingai parašė, nes kam plepėti, kuo nori būti ateity – juk vėliau būna atvirkščiai. Kartais sunku kažko pasiekti, nes trukdo įstatymai, reikia eiti į įvairias komisijas, įrodyti, kad gali, o komisija dažnai nežino apie kurčiųjų kultūrą ir diskriminuoja kurčiuosius. Ministerijose, komisijose dirba tik girdintys. Reikėtų įtraukti bent vieną kurčiųjų, aklųjų ir neįgaliųjų atstovą, kad būtų lygiavertis ir sąžiningas vertinimas bei galimybės.
