Apie 1765-uosius Anglijoje Džeimsas Vatas (James Watt) pradėjo tobulinti šiluminį (garo) variklį. Senoliai dar vos krutėjo karietomis ir burlaiviais, o naujoji karta jau raižė jūras ir žemynus didžiuliais kaminais pūkšiančiais garlaiviais ir traukiniais. Fabrikuose ėmė ūžti verpimo, audimo staklės. Maždaug po šimto metų viskas dar tobulinama – išrandama garo turbina ir vidaus degimo variklis, įgundama sumaniau naudotis elektra, todėl mašinos tampa dar galingesnės. Išrandama fotografija, telegrafas, mikrofonas, telefonas, kinematografas. Taip pat sukuriamos naujos statybinės medžiagos, todėl driekiasi nauji keliai, dygsta tiltai, dangoraižiai. Po žeme raizgosi naftotekių vamzdžiai, virš žemės – elektros padavimo linijos. Technika žmonėms patiko, turtingesni didžiuodavosi namie turėdami šaldytuvą, dulkių siurblį, radiją. Ypatingas perversmas – 1903-ieji metai, kai amerikiečiai broliai Orvilis ir Vilberis Raitai (Orville, Wilbur Wright) pakilo į orą lėktuvu. Pirmas jų skrydis truko tik 12 sekundžių, bet išpildė seniausią žmonijos svajonę. Lėktuvas turėjo variklį ir sparnus! Pilotas galėjo valdyti skrydžio galią ir kryptį. (Visai kitaip nei oro balione, skraidyklėje ar sklandytuve, kur pilotą nešė vėjas ir kėlė karštas oras, dujos ar sparnas.) Po Pirmojo pasaulinio karo prasidėjo vadinamasis Aviacijos aukso amžius, nors lėktuvai dar buvo nerangūs, kriokiantys kerėplos. Konstruktoriai juos tobulino, o lakūnai bandė. Būtent tada lakūnai ėmė varžytis, kas nuties oro kelius per Atlanto vandenyną. Šios varžybos buvo pramintos Atlanto karštine.

• Vaizdingai perpasakokite, kaip žmogus iš arklio traukiamos karietos pakilo į dangų. Minėkite naujus technikos atradimus:
  • šiluminis (garo) variklis,
  • garo turbina ir vidaus degimo variklis,
  • mašinos (nebūtinai automobiliai) vis galingesnės,
  • naujos statybinės medžiagos ir nauji keliai, tiltai, dangoraižiai,
  • 1903-ieji metai, broliai Orvilis ir Vilberis Raitai pakilo į orą lėktuvu, jų skrydis truko tik 12 sekundžių, tačiau lėktuvas turėjo variklį ir sparnus, pilotas galėjo valdyti skrydžio galią ir kryptį.
• Kodėl Aviacijos aukso amžius prasideda būtent po Pirmojo pasaulinio karo? Koks pagrindinis daugumos aviatorių tikslas / svajonė?

Turbūt žinai, kad ši Atlanto karštinė palietė ir du lietuvius – Darių ir Girėną. Jie gimė Lietuvoje, Žemaitijoje. Steponas Darius gimė kaip Steponas Jucevičius. Atvykęs į Jungtines Valstijas tapo Juciumi. O stodamas į JAV kariuomenę savanoriu pasivadino Dariumi, amerikietiškame pase buvo įrašytas kaip Stephen William Darius. Stasys Girėnas gimė kaip Stanislovas Girskis. Amerikoje pasivadino Girčiumi, amerikietiškame pase – Stanley Girch, tačiau prieš skrydį per Atlantą ėmė vadintis Girėnu. (Tuo metu buvo gana įprasta kaitalioti savo vardus ir pavardes, ir net gimimo datas.) Dariaus ir Girėno pavardės labai derėjo, kartu gražiai skambėjo, todėl žmonės jas pamėgo ir lengvai įsiminė, o Jucių, Girčių pamiršo.

Aviacijos aukso amžiuje skraidyti buvo madinga. Geriausi lakūnai it Holivudo žvaigždės mėgavosi populiarumu bei šlove. Radosi toks lakūno įvaizdis: žavus, pasitempęs, kariškos laikysenos, bet laisvos kaip vėjas sielos, nutrūktgalvis. Žodžiu, „kietas bičas“. Darius ir Girėnas puikiai atitiko kietuolių įvaizdį: buvę kariai, drąsūs, sportiški.

1932 m. birželį Darius ir Girėnas sudėjo visus savo pinigus ir nusipirko lėktuvą „Bellanca“ (tariama „Belanka“), Amerikos lietuviams pranešė, kad skris per Atlantą. Perdaryti „Bellancą“ ir paruošti tokiam skrydžiui kainavo brangiau nei ją nusipirkti, todėl lakūnai prašė Amerikos lietuvių pagalbos ir už tai pažadėjo išgarsinti Lietuvą pasaulyje. Darius pats planavo sudėtingą skrydžio maršrutą nuo Niujorko iki Kauno: tyrinėjo, kaip virš vandenyno kinta oro sąlygos, kruopščiai skaičiavo skrydžio laiką, greitį, degalų sąnaudas. Mintimis šimtus kartų nuskrido iki Kauno. Jis turėjo užtikrinti: lėktuvas atlaikys, degalų užteks, kelias aiškus, ir jiedu su Girėnu nepaklys.

Iš tikrųjų bendras Dariaus ir Girėno planas buvo toks: nuskristi į Kauną, vėl gerai pasiruošti lėktuvą ir skristi per Atlantą atgal į Jungtines Valstijas! Įsivaizduoji?! Ne vieną, o du kartus rizikuoti savo gyvybe. Pasiekti galbūt ne vieną, o du pasaulio rekordus. Atgal į JAV jie planavo grįžti ne vėliau kaip 1933 m. rugpjūčio 1 dieną. Kadangi lėktuvo perdarymui ir paruošimui žmonės suaukojo pinigus, lakūnai jautė ir spaudimą kuo greičiau pakilti virš Atlanto. 1933 m. keli laikraščiai šaipėsi, esą Darius ir Girėnas dels išskristi, kol išleis paskutinius žmonių suaukotus pinigus, tačiau dauguma jais tikėjo ir už juos nuoširdžiausiai sirgo.

Pasvarstykite, kodėl tuo metu – 1932–1933 metais – skrydžiui per Atlantą buvo sunku pasirengti net ir gyvenant bei dirbant Jungtinėse Valstijose. Kokius darbus savo iniciatyva turėjo padaryti lakūnai, kokius pagalbininkus ir kokiems darbams atlikti jie turėjo susirasti? Padiskutuokite, ar pasirengti tokiam skrydžiui tuo metu būtų pavykę Lietuvoje? Kodėl? Visa tai aptarti padės papildoma informacija ir planas.

Papildoma informacija mokiniams:

• Lėktuvas „Bellanca“ buvo perdarytas taip: padidinti sparnai ir vairai, sustiprintas liemuo ir važiuoklė, sumeistrauti nauji degalų bakai, įdėtas naujas variklis, nauji prietaisai. Taupant svorį, patogios lakūnų sėdynės išimtos. Vietoj jų – tepalų bakas. Kai ant jo įsitaisai, nugarą spaudžia kiti – degalų – bakai. Skrydžio metu teks išsėdėt nejudant, šonas šonan, petys petin, be poilsio ir miego. Pagrindinis pagalbininkas šiam lėktuvo perdarymui buvo lėktuvų technikas Viktoras Jesulaitis. Jis rūpinosi visa technine dalimi, šiam Dariaus ir Girėno lėktuvui brolių Raitų kompanijos gamykloje pagal užsakymą buvo gaminamas galingesnis, taupesnis variklis.

• Lakūnams labai trūko pinigų naujoms lėktuvo dalims ir prietaisams. Viktoras Jesulaitis elgėsi labai kilniai, už savaitės darbą imdamas vos vieną dolerį. Tiesa, tada ir vienas doleris buvo nemažas pinigas: už tiek galėjai nusipirkti kuklius pietus. Niekas ir centais nesišvaistė, nes ką tik buvo praūžusi finansų krizė – vadinamoji Didžioji depresija. Uždarytuose bankuose prapuolė žmonių santaupos, vargino nedarbas ir kitos bėdos. Darius iš uždaromo banko dar spėjo savo santaupas pasiimti, o Girėnas dalies savo sunkiai sutaupytų pinigų neteko. Viktorui Jesulaičiui, kuris tuo metu dirbo Raitų gamykloje, vienas doleris buvo ne alga, o tik geros valios ženklas.

Planas

1. Už savo pinigus 1932 m. Darius ir Girėnas nusiperka lėktuvą „Bellanca“.
2. Lėktuvą reikia perdaryti, paruošti skrydžiui – padaryti galingesnį ir kartu kuo lengvesnį. Tam reikės ir laiko, ir pinigų, ir gero lėktuvų techniko, galėsiančio dirbti „iš idėjos“.
3. Pinigai lėktuvo perdarymui ir skrydžio per Atlantą idėjai renkami iš Amerikos lietuvių.
4. Pritaikant lėktuvą skrydžiui dirba lėktuvų technikas Viktoras Jesulaitis, kuris tuo metu dirba ir garsiųjų brolių Raitų kompanijos gamykloje.
5. Pinigai iš Amerikos lietuvių renkami reklamos pagalba – spauda, radijas, lakūnų interviu, aviacijos renginiai.
6. Lakūnai jaučia aplinkinių spaudimą – kuo greičiau pakilti virš Atlanto ir įgyvendinti sumanymą.

Darius ir Girėnas pasiruošė skrydžiui 1933 m. liepos 15-ąją, šeštadienį, šiek tiek po 5 valandos ryto. Vienas didžiausių Amerikos dienraščių „Lituanicos“ (tariama „Lituanikos“) išskridimą apibūdino taip: vienas įspūdingiausių pakilimų, kai vos per plauką išvengta katastrofos. Dariaus ir Girėno lėktuvas buvo siaubingai perkrautas ir ne itin galingas. Kai jis lėkė pakilimo taku ir vis nekilo, žiūrovams iš siaubo šiaušėsi plaukai. Minioje rėkė ir pilotams patarinėjo net ir kiti ten buvę lakūnai. Darius galėjo atverti degalų bako skląsčius ir iš perpildytų bakų išleisti degalų – tada lėktuvas būtų lengviau kilęs, tačiau nešvaistė nė lašo, viską sutaupė skrydžiui. Sekmadienį apie „Lituanicą“ vis nebuvo žinių. Kaune susirinko 25000 žmonių ir nuo sekmadienio vakaro per naktį laukė atskrendančių lakūnų. Bet jie neatskrido. 1933 m. liepos 17 dieną, pirmadienį, iš Vokietijos atskriejo žinia: „Prie Kūdamo kaimo, netoli Soldino miestelio, miške, rastas sudužęs amerikiečių lėktuvas „Remodeled Bellanca CH-300“. Jis turi vardą „Lituanica“. Žuvo du amerikiečių lakūnai, JAV piliečiai: Stephen William Darius ir Stanley Girch.“

• Pabandykite įsijausti į situaciją ir atpasakoti šią dalį taip, tarsi jūs patys būtumėte laukę atskrendančių iš Niujorko Dariaus ir Girėno, stovėdami Kaune kartu su didele minia žmonių. Apie ką kalbėtumėte su kitais laukiančiaisiais? Dėl ko nerimautumėte? Kaip keistųsi emocijos?

   

• Kokia lėktuvo pavadinimo istorija? Perpasakokite pasižiūrėję papildomą informaciją.

Papildoma informacija mokiniams:

„Bellanca“ – lėktuvo gamintojo pavadinimas, panašiai kaip „Ford“ – mašinos. Tikslus modelis – „Bellanca CH-300 Pacemaker, Remodeled“ („pacemaker“ verčiant iš anglų k. reiškia pirmaujantis, lyderis, o „remodeled“ – patobulintas, perdarytas). Taigi, pradžioje lėktuvas dar neturėjo pavadinimo „Lituanica“. Lėktuvą siūlyta pavadinti įvairiai: „Vytauto Ainis“, „Vytis“ ir t. t. Darius iš pradžių buvo išsirinkęs vardą „Lithvega“ („Lithuania“ – Lietuva, „Vega“ – ryškios žvaigždės pavadinimas). Tačiau vardas neprigijo. 1933 m. balandį Čikagos žurnalistas Antanas Vaivada pasiūlė „Lituanica“ – tariama „Lituanika“, reiškia „Lietuvybė“. Šis vardas iškart prilipo – tiko ir lėktuvui, ir idėjai, ir visiems patiko.

Atlanto vandenyną Darius ir Girėnas perskrido, tačiau žuvo likus 650 kilometrų iki Kauno. Per 37 valandas ir 11 minučių jie nuskrido daugiau nei 6411 kilometrų. Manoma, kad 1933 metų vasarą tai buvo vienas tiksliausių skrydžių per Atlanto vandenyną, antras pasaulyje pagal nuskristą nuotolį, ketvirtas – pagal ore išbūtą laiką.

Šiuo metu Dariaus ir Girėno kūnai palaidoti Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Lėktuvo nuolaužos buvo parvežtos į Lietuvą. Jas galima apžiūrėti Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune.

Lakūnų Dariaus ir Girėno garbei 1943 metais netoli Anykščių, ant milžiniško Puntuko akmens iškaltas bareljefas lakūnams atminti. Gerokai vėliau jų atminimas pradėtas garsinti ir naujais skrydžiais per Atlantą. 1993 metais su naujai atkurta „Lituanica“ buvo nuskrista net iki lakūnų žūties vietos – po Antrojo pasaulinio karo ši teritorija atiteko Lenkijai: Soldinas tapo Myslibužu, Kūdamas – Pščelniku.

Padiskutuokite: Darius ir Girėnas skrido be modernių navigacijos prietaisų, tačiau skrido gana tiksliai. Ar galima sakyti, kad jie – pagal galimybes – stengėsi šiam skrydžiui pasiruošti labai kruopščiai, kokios detalės tą kruopštumą įrodo? Kaip manote, ar šis skrydis svarbus Lietuvos istorijai, Lietuvos aviacijos istorijai? Kodėl?

Atpasakokite, kaip įvyko nelaimė: pradėkite nuo finalinio taško (vokiečių tyrėjų grupė apžiūri lėktuvo nuolaužas, žuvusiųjų kūnus, asmeninius lakūnų dokumentus, varto skrydžio žurnalą, Soldino kaimo žmonės paslapčia tempiasi tam tikras lėktuvo nuolaužas namo)  grįžkite atgal (tarsi atgal atsuktumėte filmą) iki Dariaus ir Girėno išskridimo iš Niujorko oro uosto 1933 m. liepos 15 d. Jeigu taip atpasakoti sunkoka, pirmiausia sudėliokite visą įvykių seką įprastai, nuosekliai, o tada kurkite atpasakojimą taip, tarsi atsuktumėte filmą atgal.