Tiesioginė kalba
- Tikriausiai apie tiesioginę kalbą jau esate girdėję per lietuvių kalbos pamokas. Kai girdintys žmonės nori papasakoti, ką kažkas kitas sakė, jie dažnai įvardija tą asmenį ir atkartoja jo žodžius su panašia intonacija, kūno kalba, gestais. Tai priklauso tiek nuo situacijos, tiek nuo paties pasakotojo bei jo teksto tikslo. Rašytiniame tekste tiesioginė kalba taip pat turi savo žymėjimo būdą – įvardijamas kalbėtojas, brūkšniu pradedama jo kalba, gali būti nurodomas ir kalbos pobūdis (pavyzdžiui, kaip pasakė – liūdnai, piktai ir pan.). O kaip tiesioginė kalba pateikiama gestų kalbos pasakojime? Ar pastebėjote, kaip kalbėtojas perteikia kito žmogaus mintis? Prieš peržiūrėdami vaizdo tekstą su pavyzdžiais, pasikalbėkite šia tema klasėje.
Tiesioginė kalba
- Tikriausiai apie tiesioginę kalbą jau esate girdėję per lietuvių kalbos pamokas. Kai girdintys žmonės nori papasakoti, ką kažkas kitas sakė, jie dažnai įvardija tą asmenį ir atkartoja jo žodžius su panašia intonacija, kūno kalba, gestais. Tai priklauso tiek nuo situacijos, tiek nuo paties pasakotojo bei jo teksto tikslo. Rašytiniame tekste tiesioginė kalba taip pat turi savo žymėjimo būdą – įvardijamas kalbėtojas, brūkšniu pradedama jo kalba, gali būti nurodomas ir kalbos pobūdis (pavyzdžiui, kaip pasakė – liūdnai, piktai ir pan.). O kaip tiesioginė kalba pateikiama gestų kalbos pasakojime? Ar pastebėjote, kaip kalbėtojas perteikia kito žmogaus mintis? Prieš peržiūrėdami vaizdo tekstą su pavyzdžiais, pasikalbėkite šia tema klasėje.
3. Ką pastebėjote? Tikriausiai pamatėte, kad kalbėtojas naudojasi dviem būdais – vieną kartą įvardindamas „kurtieji kalba“ ir tada perteikdamas jų mintis, o kitą kartą net neįvardija, o iš karto perteikia, persako tas mintis. Taip pat turėjote pastebėti, kad perteikdamas tiesioginę kalbą kalbėtojas gali keisti kalbos stilių, kalbėjimo pobūdį (greitį, intensyvumą), nerankinius elementus (intonacija), taip pat atskirti tiesioginę kalbą nuo savo pasakojimo teksto tam tikra kūno padėtimi (į kairę ar į dešinę pusę), taip pat žvilgsniu. Jei to neaptikote, pažiūrėkite pavyzdžius dar kartą.
3. Ką pastebėjote? Tikriausiai pamatėte, kad kalbėtojas naudojasi dviem būdais – vieną kartą įvardindamas „kurtieji kalba“ ir tada perteikdamas jų mintis, o kitą kartą net neįvardija, o iš karto perteikia, persako tas mintis. Taip pat turėjote pastebėti, kad perteikdamas tiesioginę kalbą kalbėtojas gali keisti kalbos stilių, kalbėjimo pobūdį (greitį, intensyvumą), nerankinius elementus (intonacija), taip pat atskirti tiesioginę kalbą nuo savo pasakojimo teksto tam tikra kūno padėtimi (į kairę ar į dešinę pusę), taip pat žvilgsniu. Jei to neaptikote, pažiūrėkite pavyzdžius dar kartą.
Tiesioginė kalba
- Tikriausiai apie tiesioginę kalbą jau esate girdėję per lietuvių kalbos pamokas. Kai girdintys žmonės nori papasakoti, ką kažkas kitas sakė, jie dažnai įvardija tą asmenį ir atkartoja jo žodžius su panašia intonacija, kūno kalba, gestais. Tai priklauso tiek nuo situacijos, tiek nuo paties pasakotojo bei jo teksto tikslo. Rašytiniame tekste tiesioginė kalba taip pat turi savo žymėjimo būdą – įvardijamas kalbėtojas, brūkšniu pradedama jo kalba, gali būti nurodomas ir kalbos pobūdis (pavyzdžiui, kaip pasakė – liūdnai, piktai ir pan.). O kaip tiesioginė kalba pateikiama gestų kalbos pasakojime? Ar pastebėjote, kaip kalbėtojas perteikia kito žmogaus mintis? Prieš peržiūrėdami vaizdo tekstą su pavyzdžiais, pasikalbėkite šia tema klasėje.
2. Žiūrėdami pateiktus pavyzdžius, atkreipkite dėmesį, kokiomis priemonėmis kalbėtojas perteikia kitų žmonių mintis ir pasakymus.
3. Ką pastebėjote? Tikriausiai pamatėte, kad kalbėtojas naudojasi dviem būdais – vieną kartą įvardindamas „kurtieji kalba“ ir tada perteikdamas jų mintis, o kitą kartą net neįvardija, o iš karto perteikia, persako tas mintis. Taip pat turėjote pastebėti, kad perteikdamas tiesioginę kalbą kalbėtojas gali keisti kalbos stilių, kalbėjimo pobūdį (greitį, intensyvumą), nerankinius elementus (intonacija), taip pat atskirti tiesioginę kalbą nuo savo pasakojimo teksto tam tikra kūno padėtimi (į kairę ar į dešinę pusę), taip pat žvilgsniu. Jei to neaptikote, pažiūrėkite pavyzdžius dar kartą.
