A dalis

Vorenas Bafetas (Warren Buffet) (JAV verslininkas, investuotojas, filantropas, vienas turtingiausių planetos žmonių) yra pasakęs: „Ne taupykite tai, kas liko išleidus, o išleiskite tai, kas liko atsidėjus taupyti“. Pagalvokite, kokia yra Voreno Bafeto posakio prasmė? 

Daugumą turtingiausių pasaulio žmonių sieja vienas bendras bruožas: jie stengiasi išleisti mažiau, nei uždirba, ir dalį uždirbtų pinigų visada atidėti investicijoms ir santaupoms.

B dalis

Peržiūrėkite interviu su Ieva Kontenyte ir aptarkite, ko iš jos istorijos galima išmokti pinigų valdymo, taupymo bei kitais finansiniais klausimais.

C dalis
Mokytojui

Pagalvokite, kodėl kartais sunku sutaupyti svarbiems dalykams? Požiūrį, kuris padėtų sėkmingiau taupyti pinigus, atskleidžia vadinamasis Zefyro testas. Testo metu vaikui duodamas pasirinkimas: suvalgyti vieną zefyrą dabar arba kurį laiką palaukti ir gauti du zefyrus. Šio testo video įrašą internete galite peržiūrėti kartu su mokytoju.

Panašiai yra ir su taupymu: galime išleisti pinigus iškart arba atidėti dalį jų ateičiai ir vėliau nusipirkti kokį nors vertingesnį daiktą ar pramogą. Zefyro testas parodo, kad ugdyti kantrybę gali būti sunku, tačiau verta. Juk taupydami pasiekiame didesnių finansinių tikslų, svajonių, taip pat mokomės efektyviai valdyti pinigus ir racionaliai juos išleisti. 

Pagundų išleisti pinigus smulkmenoms yra daug, bet verta pagalvoti: jei kasdien sutaupysime po 1 eurą, po trijų mėnesių turėsime beveik 100 eurų. Atsisakę įpročio nusipirkti skanėstą pakeliui iš mokyklos, pamažu priartėsime prie didesnio pirkinio (pvz.: norimų sportinių batelių, kokybiško ar firminio džemperio ar kt.), kuris džiugins labiau ir turės didesnę vertę, nei šokolado plytelė.

Padiskutuokite, kas jums lengviau: leisti pinigus ar taupyti? Kodėl taip yra? Kaip manote, kodėl taupymas atrodo toks nuobodus ir ilgas, o pinigų leidimas smagus? Ar jums kada nors teko taupyti? Jei taip, ką nusipirkote iš sutaupytų pinigų? O gal iškart išleidžiate viską? 

Pagalvokite, kaip Zefyro testas galėtų padėti jums taupyti?

1
2
Mokytojui

Pagalvokite, kodėl kartais sunku sutaupyti svarbiems dalykams? Požiūrį, kuris padėtų sėkmingiau taupyti pinigus, atskleidžia vadinamasis Zefyro testas. Testo metu vaikui duodamas pasirinkimas: suvalgyti vieną zefyrą dabar arba kurį laiką palaukti ir gauti du zefyrus. Šio testo video įrašą internete galite peržiūrėti kartu su mokytoju.

Panašiai yra ir su taupymu: galime išleisti pinigus iškart arba atidėti dalį jų ateičiai ir vėliau nusipirkti kokį nors vertingesnį daiktą ar pramogą. Zefyro testas parodo, kad ugdyti kantrybę gali būti sunku, tačiau verta. Juk taupydami pasiekiame didesnių finansinių tikslų, svajonių, taip pat mokomės efektyviai valdyti pinigus ir racionaliai juos išleisti. 

Pagundų išleisti pinigus smulkmenoms yra daug, bet verta pagalvoti: jei kasdien sutaupysime po 1 eurą, po trijų mėnesių turėsime beveik 100 eurų. Atsisakę įpročio nusipirkti skanėstą pakeliui iš mokyklos, pamažu priartėsime prie didesnio pirkinio (pvz.: norimų sportinių batelių, kokybiško ar firminio džemperio ar kt.), kuris džiugins labiau ir turės didesnę vertę, nei šokolado plytelė.

Padiskutuokite, kas jums lengviau: leisti pinigus ar taupyti? Kodėl taip yra? Kaip manote, kodėl taupymas atrodo toks nuobodus ir ilgas, o pinigų leidimas smagus? Ar jums kada nors teko taupyti? Jei taip, ką nusipirkote iš sutaupytų pinigų? O gal iškart išleidžiate viską? 

Pagalvokite, kaip Zefyro testas galėtų padėti jums taupyti?


D dalis

Peržiūrėkite LGK tekstą „Kaip valdyti išlaidas -  šešių žingsnių planas“. Jis leis jums suprasti, kur iškeliauja pinigai, ar išlaidos yra būtinos ir kaip rasti būdų sutaupyti norimam pirkiniui.

1 žingsnis: Kasdien fiksuok išlaidas.  

Geriausia išleistą sumą iš karto pasižymėti telefono užrašinėje ar banko sąskaitos/kortelės ataskaitoje. Atrodo, kad tai pernelyg skrupulingas ir perteklinis veiksmas? Iš tiesų – ne. Dažnai neįvertiname smulkių išlaidų, o per mėnesį jos gali susidėti į didelę sumą.

2 žingsnis: Savaitės pabaigoje peržiūrėk savo išlaidas. 

Svarbu ne tik fiksuoti išlaidas, bet ir jas peržiūrėti. Savaitės pabaigoje susumuok visas išlaidas ir pagalvok, kam ir kiek išleidai. Pabandyk nustatyti, kurias išlaidas gali sumažinti, kad sutaupytum ar išvengtum nereikalingo pinigų švaistymo.

3 žingsnis: Apvarstyk galimybę sudaryti biudžetą. 

Biudžetas – svarbi tvarios finansinės elgsenos dalis. Pasiskirstę numatomas pajamas į įvairias išlaidų (ir taupymo) eilutes, tiksliai žinosime, kam ir kiek galime išleisti. Biudžetas leidžia aiškiai matyti, kokias išlaidas galime sumažinti, kad sutaupytume trokštamam pirkiniui, paslaugai ar pramogai.

4 žingsnis: Pasistenk vengti impulsyvaus pinigų leidimo.

Daugybę žmonių linkę leisti pinigus impulsyviai. Kartais nusprendžiame nusipirkti ką nors gardaus vien todėl, kad į parduotuvę atėjome išalkę. Kartais būdami blogos nuotaikos įsigyjame kokį nors niekutį, nes norime pasijusti geriau ir save apdovanoti. Vengdami impulsyvių, neapgalvotų pirkinių ir planuodami apsipirkimą, galite išvengti nereikalingų išlaidų, o vėliau sutaupytus pinigus tinkamai panaudoti. 

5 žingsnis: Pamėgink norus atskirti nuo poreikių.

Dažnai užsimanome daiktų, nes matome juos pas kitus arba todėl, kad jie atrodo gražūs. Tačiau mums iš tiesų reikia mažiau, nei kartais įsivaizduojame. Pavyzdžiui, viena pora žieminių batų yra būtina, bet kelios skirtingos poros – tai jau noras, o ne poreikis. Tai nereiškia, kad negalite pirkti norimų daiktų, bet siekiant geriau valdyti pinigus, svarbu, kad dažniausiai pirktumėte tik tai, kas gerai apgalvota ir iš tikrųjų reikalinga.

6  žingsnis: Turėk tikslą.

Finansų specialistai pabrėžia: norėdami sutaupyti, išvengti nereikalingų išlaidų ir priimti geriausius finansinius sprendimus, turime turėti aiškius finansinius tikslus. Jie turi būti konkretūs, realūs ir asmeniškai svarbūs. Pavyzdžiui, tikslas „tapti turtingam“ nėra konkretus, bet tikslas per metus sutaupyti 300 eurų yra aiškus ir pasiekiamas. Kad tikslą pasiekti būtų lengviau, jį galima vizualizuoti – naudoti nuotraukas, piešinius ar kitus vaizdus. Taip pat svarbu tiksliai žinoti, kiek kainuoja norimas pirkinys ir kiek laiko reikės jam sutaupyti. Abstraktus tikslas, toks, kaip „noriu apkeliauti pasaulį“, yra sunkiai pasiekiamas, nes nėra aišku, kiek tai kainuos ir kaip tai padaryti.

Mokytojui

Susikurkite savo savaitės biudžeto lentelę ir ją užpildykite. Įrašykite į ją savo pajamas. Suskirstykite išlaidas į kategorijas (maistas, transportas, pramogos ir kt.). Savaitės eigoje nepamirškite pasižymėti visų savo gautų pajamų ir išlaidų. Jeigu norite, galite sukurti biudžeto diagramą, naudodami spalvas ir piktogramas atitinkamoms išlaidų kategorijoms. Tai padės įsivaizduoti ir suprasti, kaip skirstote savo pinigus. 

Kai turėsite parengę ir užpildę savo savaitės biudžeto lenteles, padiskutuokite, remdamiesi šiais klausimais:

1) Ar lengva laikytis suplanuoto biudžeto? Kodėl?

2) Ką patartum draugams, kurie nori pradėti planuoti savo biudžetą?

3) Kaip galima dar sutaupyti pinigų?

1
2
3

Peržiūrėkite LGK tekstą „Kaip valdyti išlaidas -  šešių žingsnių planas“. Jis leis jums suprasti, kur iškeliauja pinigai, ar išlaidos yra būtinos ir kaip rasti būdų sutaupyti norimam pirkiniui.

1 žingsnis: Kasdien fiksuok išlaidas.  

Geriausia išleistą sumą iš karto pasižymėti telefono užrašinėje ar banko sąskaitos/kortelės ataskaitoje. Atrodo, kad tai pernelyg skrupulingas ir perteklinis veiksmas? Iš tiesų – ne. Dažnai neįvertiname smulkių išlaidų, o per mėnesį jos gali susidėti į didelę sumą.

2 žingsnis: Savaitės pabaigoje peržiūrėk savo išlaidas. 

Svarbu ne tik fiksuoti išlaidas, bet ir jas peržiūrėti. Savaitės pabaigoje susumuok visas išlaidas ir pagalvok, kam ir kiek išleidai. Pabandyk nustatyti, kurias išlaidas gali sumažinti, kad sutaupytum ar išvengtum nereikalingo pinigų švaistymo.

3 žingsnis: Apvarstyk galimybę sudaryti biudžetą. 

Biudžetas – svarbi tvarios finansinės elgsenos dalis. Pasiskirstę numatomas pajamas į įvairias išlaidų (ir taupymo) eilutes, tiksliai žinosime, kam ir kiek galime išleisti. Biudžetas leidžia aiškiai matyti, kokias išlaidas galime sumažinti, kad sutaupytume trokštamam pirkiniui, paslaugai ar pramogai.

4 žingsnis: Pasistenk vengti impulsyvaus pinigų leidimo.

Daugybę žmonių linkę leisti pinigus impulsyviai. Kartais nusprendžiame nusipirkti ką nors gardaus vien todėl, kad į parduotuvę atėjome išalkę. Kartais būdami blogos nuotaikos įsigyjame kokį nors niekutį, nes norime pasijusti geriau ir save apdovanoti. Vengdami impulsyvių, neapgalvotų pirkinių ir planuodami apsipirkimą, galite išvengti nereikalingų išlaidų, o vėliau sutaupytus pinigus tinkamai panaudoti. 

5 žingsnis: Pamėgink norus atskirti nuo poreikių.

Dažnai užsimanome daiktų, nes matome juos pas kitus arba todėl, kad jie atrodo gražūs. Tačiau mums iš tiesų reikia mažiau, nei kartais įsivaizduojame. Pavyzdžiui, viena pora žieminių batų yra būtina, bet kelios skirtingos poros – tai jau noras, o ne poreikis. Tai nereiškia, kad negalite pirkti norimų daiktų, bet siekiant geriau valdyti pinigus, svarbu, kad dažniausiai pirktumėte tik tai, kas gerai apgalvota ir iš tikrųjų reikalinga.

6  žingsnis: Turėk tikslą.

Finansų specialistai pabrėžia: norėdami sutaupyti, išvengti nereikalingų išlaidų ir priimti geriausius finansinius sprendimus, turime turėti aiškius finansinius tikslus. Jie turi būti konkretūs, realūs ir asmeniškai svarbūs. Pavyzdžiui, tikslas „tapti turtingam“ nėra konkretus, bet tikslas per metus sutaupyti 300 eurų yra aiškus ir pasiekiamas. Kad tikslą pasiekti būtų lengviau, jį galima vizualizuoti – naudoti nuotraukas, piešinius ar kitus vaizdus. Taip pat svarbu tiksliai žinoti, kiek kainuoja norimas pirkinys ir kiek laiko reikės jam sutaupyti. Abstraktus tikslas, toks, kaip „noriu apkeliauti pasaulį“, yra sunkiai pasiekiamas, nes nėra aišku, kiek tai kainuos ir kaip tai padaryti.

Mokytojui

Susikurkite savo savaitės biudžeto lentelę ir ją užpildykite. Įrašykite į ją savo pajamas. Suskirstykite išlaidas į kategorijas (maistas, transportas, pramogos ir kt.). Savaitės eigoje nepamirškite pasižymėti visų savo gautų pajamų ir išlaidų. Jeigu norite, galite sukurti biudžeto diagramą, naudodami spalvas ir piktogramas atitinkamoms išlaidų kategorijoms. Tai padės įsivaizduoti ir suprasti, kaip skirstote savo pinigus. 

Kai turėsite parengę ir užpildę savo savaitės biudžeto lenteles, padiskutuokite, remdamiesi šiais klausimais:

1) Ar lengva laikytis suplanuoto biudžeto? Kodėl?

2) Ką patartum draugams, kurie nori pradėti planuoti savo biudžetą?

3) Kaip galima dar sutaupyti pinigų?


E dalis

Dirbdami porose sukurkite savo taupymo planą ir jį pristatykite. Plane turėtų atsispindėti šie punktai:

  • Tikslas. Ką nori įsigyti ar patirti? Tai gali būti daiktas, paslauga ar pramoga.
  • Kaina. Kiek kainuoja tavo norimas daiktas, paslauga ar pramoga?
  • Pajamos. Kiek kišenpinigių gauni per mėnesį? Kokią dalį jų gali atidėti taupymui? Ar gali tikėtis papildomų pinigų, pavyzdžiui, per gimtadienį ar kitas šventes?
  • Taupymo suma. Kai žinai kainą ir savo pajamas, gali apskaičiuoti, kiek laiko tau reikės taupyti. Pagalvok, kiek pinigų galėtum atidėti kiekvieną mėnesį, kad pasiektum savo tikslą.