Kalba Rokas. Tai bent sapną susapnavau! Sapnuoju, kad esu didelėje didelėje, nepaprastai didelėje futbolo aiškštėje ir matau, kad joje kamuolį vaikosi vienas žaidėjas… Aš pribėgu prie jo, o jis – tai Ronaldo… Garsus futbolininkas. Iš pradžių negaliu patikėti savo akimis, tačiau kai paplekšnoju 5 jo petį ir jis atsisuka, pamatau, kad tai tikrai jis! Aš esu apakęs, gestais sveikinuosi, klausiu jo, kaip sekasi, o jis man… irgi atsako gestais, tik jo gestai tokie platūs, lėti, jis man sako: „Labas, aš Ronaldo, man patinka futbolas...“ Jo gestai labai juokingi ir man labai labai juokinga… Aš sakau Ronaldo: „Ei, juk tu juokingais gestais kalbi…“, o Ronaldo juokiasi irgi, jo dantys balti, blizga ir jis man sako: „Tai taip, aš nelabai moku gestų kalbą, dar tik pradėjau mokytis…“  Niekaip negalėjau patikėti, kad jis kalba gestų kalba. Tada Ronaldo sako: „Žiūrėk, aš spirsiu kamuolį ir jis nulėks tiesiai į vartus…, nors vartai taip toli, kad aš net nežinau, kur jie...“ Aš sakau: „Gerai, spirk, stebiu…“ Jis tik bum į kamuolį, o kamuolys kaip akmuo – nepajuda iš vietos, tik Ronaldo striksi, striksi ir šaukia, nes susimušė koją… Aš nugriūnu ant žemės ir juokiuosi, juokiuosi, dar rodau gestą „Žioplas, tu žioplas...“ Tada pabudau ir žiūriu prie lovos tėtis stovi ir sako: „Ko tu čia juokiesi per sapnus? Kodėl sakai žioplas, tu žioplas, žioplas...“ Kelkis, jau ilgai miegojai...