Kurčiųjų tapatybė 

Kurčias vaikas, augdamas, labai dažnai susiduria su tapatybės klausimo dvejonėmis. Jis supranta, kad yra kurčiasis ar neprigirdintis, nes girdintys gali kalbėti ir girdėti, o kurtieji negali. Bet kurčiam žmogui svarbu suprasti, kad kurtumas nėra siaubingas dalykas, jo nereikia gėdytis, slėpti, dėl kurtumo jaustis blogai. Juk dėka gestų kalbos galima prisitaikyti visokiose situacijose. Kuomet kurčiasis atranda privalumus savyje ir gestų kalboje, galima pajausti stiprėjantį identitetą. Visų pirma, kurtieji daug informacijos gauna per regėjimą, jų mąstymas yra vizualus, regėjimo laukas – platus. Gestų kalba galima kalbėtis įvairiomis temomis, fantazuoti, kurti. Kurtieji gali kalbėtis gestų kalba per langą, o girdintiems sudėtinga tai padaryti. Taip pat dideliu atstumu – tiek esant aukštai, tiek esant toli – galima lengvai susikalbėti gestų kalba – girdintys to padaryti negalėtų. Be to, nardant vandenyje kurtieji laisvai gali kalbėtis gestų kalbos pagalba – tai didelis privalumas.