Patarimai pedagogams.
Mokytojai turi didelę įtaką jaunų žmonių karjeros pasirinkimui. Dalinamės rekomendacijomis pedagogams, kaip galite padėti mokiniams apsispręsti dėl karjeros.
- Skirkite klausimus ir užduotis, kurios skatina jaunuolius galvoti, o ne primeskite jiems savo nuomonę. Pavyzdžiui, paprašykite mokinių savęs paklausti, kas jam labiausiai patinka ir nepatinka? Kokie yra jo hobiai, kuriuos jis nori tęsti? Jei sunku suvokti, kas domina ar sekasi, galima klausti, už ką giria draugai, artimieji ir pan.
- Padėkite mokiniams pastebėti savo gabumus ir stiprinkite juos. Jei mokinys neturi gebėjimų tam tikroje srityje, nespauskite jo, kad taptų toks pat geras kaip kiti, o orientuokitės į jo stiprybes. Tačiau jei mokinys nori išmokti to, ko dar nemoka, padėkite jam siekti geriausių rezultatų, kuriuos jis gali pasiekti. Labai svarbu kiekvieną mokinį vertinti individualiai.
- Suteikite galimybę išbandyti skirtingas veiklas. Jei pastebite, kad mokinys kuo nors domisi, padėkite jam gilinti žinias toje srityje, suteikdami daugiau informacijos.
- Nespauskite mokinio rinktis to, kas atrodo perspektyvu ar madinga. Pavyzdžiui, prieš dešimt metų mokytojai dažnai rekomenduodavo vadybos ar teisės studijas, o dabar prioritetas teikiamas informacinėms technologijoms. Reikia pripažinti, kad sunku tiksliai pasakyti, kokios profesijos bus perspektyvios po 15–20 metų.
- Padrąsinkite neapsisprendusius mokinius. Padėkite jiems suvokti, kad abejonės nėra trūkumas, o priešingai – galimybė išbandyti ir tyrinėti įvairias sritis. Žmogus darbingas būna beveik 50 metų, tad per tą laiką tikrai galima keisti karjeros kelią, kadangi aplinkybės keičiasi, o su jomis keičiamės ir mes.
Savianalizės ir asmenybės tipo testai. Rekomenduokite mokiniams reguliariai atlikti savianalizės ir asmenybės tipo testus, kuriuos galite rasti bendradarbiaudami su profesinio konsultavimo specialistais mokykloje ar internete. Tokie testai padeda nustatyti psichologinį tipą, susieti savo asmenybę su tam tikromis profesijomis, suprasti elgesio stilių ir pan. Savianalizė yra nuolatinis procesas – tai ne vienkartinė užduotis, o kelionė, kurios metu nuolat pažįstame save iš naujo. Svarbu, kad mokiniai būtų skatinami domėtis naujomis profesijomis, lankyti karjeros renginius ir bendrauti su įvairių sričių kurčiaisiais, kad galėtų priimti tinkamus sprendimus dėl savo ateities.
Stipriųjų pusių ir silpnųjų vietų analizė. Paskatinkite mokinius sudaryti savo stipriųjų ir silpnųjų savybių sąrašą bei įvertinti, kaip kiekviena jų gali padėti ar trukdyti siekti tikslų. Paraginkite juos sudaryti planą, kaip stiprinti savo silpnąsias vietas ir dar labiau išnaudoti stipriąsias puses.
Muziejai, parodos, su profesijomis susijusių įstaigų lankymas. Organizuokite ekskursijas į įmones, kuriose mokiniai galėtų pamatyti, kaip įvairios profesijos atlieka savo funkcijas.
Spausdintiniai ir internetiniai ištekliai. Šiuo metu yra įvairių interneto svetainių apie profesijas ir įsidarbinimą, kurias galima naudoti tiek pamokose, tiek neformaliojo švietimo veiklose. Pavyzdžiui, https://www.vesk.lt/. Paskatinkite mokinius domėtis tokiais žurnalais kaip „Kuo būti?“ ir „Kur stoti?“. Jei mokiniai svajoja apie studijas, tačiau nežino nuo ko pradėti, žurnale „Kur stoti?“ pateikiama detali priėmimo tvarka į universitetus, kolegijas, profesinio mokymo įstaigas, kuri padės apsispręsti, į kurią aukštojo mokslo įstaigą stoti. O žurnale „Kuo būti?“ – savo srityje daug pasiekusių garsių verslininkų, patyrusių psichologų, konsultantų patarimai, kaip rinktis specialybę ir gyvenimo kelią. Gyvos žmonių istorijos, atskleidžiančios, koks buvo jų kelias, kas jame buvo sunku, kas lengva ir kaip jie suprato KUO BŪTI. Žurnalas „Kuo būti“ padės apsispręsti ir pasirinkti tolimesnį kelią.
Taip pat rekomenduojame su mokiniais peržiūrėti internetinius išteklius, padedančius suvokti, kaip pradėti siekti savo svajonių ir išsirinkti tinkamiausią darbą. Daug naudingos informacijos galima rasti, pavyzdžiui, šioje vaizdo pamokoje.
