Kur rasti daugiau medžiagos, susijusios su istorine, politine propaganda? Kaip ja naudotis?
Plačiau apie propagandą kalbėti galima apjungiant gestų kalbos ir istorijos ir / ar lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Yra puiki mokomajai medžiagai gauti skirta platforma: Kino ugdymo bazė (www.keub.lt). Joje registruojasi dalyko mokytojas ir prieigą prie mokymo medžiagos (vaizdo įrašų: filmų, kitos vaizdo medžiagos) gauna nemokamai, šią medžiagą mokytojas rodo pamokoje, ekrane visai klasei, grupei. Mokiniai individualių prisijungimų negauna. Kino ugdymo bazės platformoje atskirai išskirti audiovizualiniai XX a. archyvai (https://www.keub.lt/audiovizualiniai-xx-a-archyvai), čia pateikta 6 pamokų programa kviečia mokyti apie propagandą, jos sukūrimo socialines, politines, kultūrines aplinkybes.
Šalia pamokų vaizdo medžiagos pateiktos ir metodinės rekomendacijos mokytojui, kaip dirbti su pateikta medžiaga, pateiktos idėjos, kaip galima būtų sukurti propagandinę reklamą ir pan. Gaila, kad propagandinio kino vaizdo įrašai pateikti be titrų, tačiau bendradarbiaujant su kitų dalykų mokytojais galima būtų parengti tekstų stenogramas ir tada propagandinį tekstą pateikti gestų kalba tokia pat statiška maniera, kalbinės raiškos priemonėmis demonstruojant patosą (dirbtinis pakilumas, entuziazmas, didingumas) – kaip kad su patosu už kadro kalba diktorius / balsas už kadro.
Įdomu tai, kad dėl prastų techninių galimybių garsas nebuvo įrašomas į patį kadrą, o pridedamas filmo transliavimo metu – iš anksto išmoktą tekstą perskaitydavo diktorius, šiuos propagandinius komentarus beveik visada lydėdavo muzika (maršo ritmas), o kalbinis patosas bylojo apie „negęstantį“ sovietinės liaudies „optimizmą“. Balso stenogramos už kadro pavyzdys iš 4 pamokos
„Stalino mirtis: asmenybės kultas propagandiniuose kino žurnaluose „Tarybų Lietuva“ / 1947 m. vasario 9 d. rinkimai į LSSR Aukščiausiąją tarybą, propaguojama Stalino kaip asmenybės svarba Lietuvos istorijai“: „(Fone skamba Lietuvos TSR himnas, jam pritilus pradedama kalbėti.) Už senosios sostinės Vilniaus, už Klaipėdos uosto sugrąžinimą, už visų lietuviškųjų žemių sujungimą lietuvių tauta giliai dėkinga Didžiajam Stalinui (...)“. Kalbinio patoso ženklai: kalbėtojo balsas po kiekvieno žodžių junginio euforiškai kyla aukštyn (už senosios sostinės Vilniaus ), (už Klaipėdos uosto sugrąžinimą ), (už visų lietuviškųjų žemių sujungimą ): taip pat sąmoningai kartojama ir įtvirtinama propagandinė informacija apie tautos suvienijimą, apjungimą, vieningumą (už sugrąžinimą, už sujungimą), pabrėžiami epitetai (giliai dėkinga, Didysis Stalinas).
Taigi būtų labai įdomu šias kalbinio patoso priemones kurti ir gestų kalba: kalbėtojo veidas, pakili, ori kalbėjimo maniera, sulėtinti, platūs, pabrėžiami gestai, pakartojimai, epitetų išryškinimas.
Kuo remiantis plačiau ir giliau galima diskutuoti su mokiniais apie dirbtinio intelekto (DI) pavojus?
Vaidybinis filmas „Ex Machina“
Pasiūlykite mokiniams namų darbą – peržiūrėti 2015 m. sukurtą mokslinės fantastikos filmą „Ex Machina“. Po to diskutuokite, kas įgalino robotę Avą su integruota intelektualizuota (dirbtinio intelekto) sistema keisti, tobulinti savo elgesį. Kokios šių pokyčių pasekmės? Ar Avos kūrėjai tai iš anksto numatė, ar galėjo numatyti ir kodėl? Ką reiškia filmo pavadinimas „Ex_Machina“?
